
Naujausios
Unikalaus vienuolyno likimas – ant svarstyklių
Avarinės būklės kultūros paveldo objektas Linkuvos (Pakruojo r.) karmelitų vienuolynas – ant derybų stalo. Vienuolyno tvarkymo darbai gali pajudėti, jeigu Šiaulių vyskupijos kurija, Linkuvos parapija ir Pakruojo rajono savivaldybė susitars. Savivaldybė prisiima tvarkymo atsakomybę ir objekto valdymą nori perimti 25 metams. Vienuolyno problema svarstyta Seimo Kultūros komitete, o vakar Šiaulių vyskupijoje visos trys šalys sutarė dėl pirmojo žingsnio – bendradarbiavimo susitarimo.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Beveik 400 metų istorija
Linkuva. Prie Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios ir šalia esančio karmelitų vienuolyno palydi Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus Kultūros paveldo vyr. specialistas Mindaugas Veliulis.
„Gražus objektas, liūdnas vaizdas. Jei vienuolynas būtų restauruotas, taptų didžiuliu traukos centru Pakruojo rajone“, – sako paveldosaugininkas.
Pasakojimu jis nukelia keliais amžiais atgal. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės medinę bažnyčią, stovėjusią iki XVII amžiaus pradžios, 1503 metais fundavo Kotryna Mykolienė iš Žeimių. 1634 metais Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pasirašė Linkuvos senosios regulos karmelitų vienuolyno aktą. 1689 metais medinio vienuolyno pastatas baigtas statyti.
1690 metais Linkuvą nusiaubė gaisras, sudegė ir prieš metus pastatytas vienuolynas.
1745 metais baigta atstatyti bažnyčia įgavo tokį vaizdą, kokį matome šiandien. Mūro vienuolynas atstatytas dalimis, ilgą laiką vienuolių gyvenamą namą sudarė vienas rytinis korpusas, jungęsis su bažnyčia. Mūrinis pastatas baigtas statyti ir įrengti 1773 metais.
„Vienuolyno pastatas buvo sujungtas su bažnyčia: matyti durų žymės“, – rodo M. Veliulis.
1832 metais, po sukilimo, vienuolynas buvo uždarytas, nusavintas jo turtas, devyni vienuoliai išskirstyti į kitus vienuolynus. Pastatas naudotas kaip gyvenamasis namas ir klebonija.
Sovietmečiu buvusiame vienuolyne įkurdintos šeimos.
Nuo 1994 metų vienuolyno namas nuosavybės teise priklauso Linkuvos Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijai.
2005 metais Linkuvos karmelitų vienuolyno ansamblis kartu su vienuolyno namu paskelbti valstybės saugomi.
Šiandien vidiniame vienuolyno kiemelyje veši žolės, langų ertmėse juoduoja išklibusios lentos, kiaurymėmis gąsdina stogas, nors čerpės buvo perdengtos apie 1990 metus. Labiausiai pažeista pietinė dalis: stogas bet kada gali įgriūti.
Apie 1992 metus vienuolyno architektūros tyrimus atliko Stasys Latonas, Robertas Zilinskas, Rimas Valeckas. Kultūros paveldo departamento internetiniame puslapyje nurodoma, kad S. Latonui pavyko lokalizuoti inventoriuose aprašytas patalpas su visomis jose paminėtomis smulkmenomis. Pavyzdžiui, kad prioro patalpos buvo pietryčių kampe, nes yra aprašyta, kad vienas jų buvo labai aukšto ūgio, todėl išsitaškė sienoje nišą, kad tilptų lova, kitas – įsirengė laiptus iš savo celės tiesiai į po ja buvusius vyno rūsius.
Ką šiandien pamatytume, įėję į vienuolyno vidų, be tamsos ir šiukšlių?
„Išlikęs didžiulis kaminas. Atsilupinėjantys dažų sluoksniai atveria senąją tapybą: ornamentus, istorinių, biblinių scenų motyvus. Tapyba, ko gero, nenusileistų ir Tytuvėnams. Pakruojo rajone turime tik du objektus įspūdingais piešiniais: sinagogą ir vienuolyną. Piešinių restauravimas turėtų būti vienas iš esminių prioritetų“, – sako M. Veliulis.
Pasak M. Veliulio, užsukusiems restauratoriams objektas buvo labai įdomus, jie nuogąstavo, kad tik darbai kuo greičiau pajudėtų – kol piešiniai nesunyko.
Įstrigo dėl termino
Vienuolyno restauravimo idėja buvo pradėta kelti prieš dešimtmetį. Sutarimo ir galimybių ieškojo meras Saulius Gegieckas, klebonas Saulius Paliūnas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, atvykdavo ir vienuoliai karmelitai. Bet susitarti iki galo nepavyko.
Kultūros paveldo departamento (KPD) parengtame rašte atspindėta pastarųjų metų bandymai išsaugoti vienuolyną. KPD Šiaulių skyrius jau nuo 2012 metų pradėjo fiksuoti spartėjantį vienuolyno namo fizinės būklės blogėjimą, valdytojui Linkuvos Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos klebonui surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus.
2013 metais į Šiaulių skyrių iškviestas klebonas nurodė, kad atlikti kai kuriuos darbus (užsandarinti stogą, sutvirtinti konstrukcijas ir pan.) parapija nepajėgi dėl lėšų stokos ir pastato avarinės būklės. 2014 metais po patikrinimo vėl užfiksuotas būklės blogėjimas.
Pernai Pakruojo rajono savivaldybės administracija nusprendė, kad vienuolyno namas Savivaldybės ir paramos lėšomis galėtų būti restauruotas ir pritaikytas kultūros reikmėms.
Vyskupas sutiko svarstyti pastato perdavimą panaudos sutartimi, įvardydamas neapibrėžtą laikotarpį – „tam tikram naudingam laikui“.
Atrodė, kad reikalai pajudėjo: KPD Šiaulių skyrius įregistravo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos pateiktą paraišką dėl vienuolyno namo taikomųjų tyrimų atlikimo ir tvarkybos darbų projekto parengimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis, buvo išduotos tvarkybos darbų projektavimo sąlygos.
Metų pabaigoje KPD Šiaulių skyrius buvo informuotas, kad paraiškos perspektyva tapo neaiški, nes objekto valdytojas nesutinka su Savivaldybės pateiktais pasiūlymais dėl panaudos. Pagal įstatymą, paraiškas finansavimui gauti turi teikti fizinis ar juridinis asmuo, nuosavybės ar kita valdymo teise valdantis valstybės saugomą kultūros paveldo objektą. Panaudos ar kita valdymo sutartis tarp vienuolyno namo valdytojo ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijos iki šiol nėra sudaryta.
Iš pradžių Savivaldybė siūlė maksimalų perdavimo terminą – 99 metams, vėliau sumažino jį iki 25 metų su galimybe pratęsti. Bažnyčios pusė kalbėjo apie 5–10 metų.
Vakar Šiauliuose prie derybų stalo dar kartą sėdo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kancleris Evaldas Alūza, Pakruojo dekanas Remigijus Čekavičius, Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas, administracijos direktorė Erika Kižienė.
„Sutarėme dėl pirmojo etapo – pasirašyti trišalį bendradarbiavimo susitarimą tarp vyskupijos, Savivaldybės, Linkuvos parapijos. Buvome atsivežę pavyzdį, vyskupija nori jį taisyti. Tikimės, per savaitę tekstas bus suderintas, iki liepos 11 dienos pasirašytas ir pateiktas Seimo Kultūros komitetui ir Kultūros paveldo departamentui. Pagal būsimą susitarimą tikimės rugpjūčio Tarybos posėdyje, suderinus kiekvieną punktą, pasirašyti tikrąją panaudos sutartį 25 metams“, – vakar sakė S. Gegieckas.
Pasak mero, nei Savivaldybė, nei vyskupija nepajėgi iš savo lėšų atkurti šį objektą: projektinės lėšos yra būtinos.
Susisiekti su vyskupijos atstovais „Šiaulių kraštui“ nepavyko.
Laikas – ne vienuolyno naudai
KPD savo iniciatyva vienuolyno namą yra įtraukęs į 2017 metų Netinkamai laikomų (neprižiūrimų) kultūros paveldo objektų patikrinimo planą.
Vienuolyno išsaugojimu aktyviai rūpinasi Linkuvos bendruomenė: linkuviai surinko 900 parašų ir juos įteikė vyskupui. Nepriklausomybės akto signataras Jonas Liaučius raštu kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Seimo Kultūros komitetą.
Praėjusią savaitę vienuolyno išsaugojimo klausimas svarstytas Seimo Kultūros komitete. Posėdyje dalyvavo visos suinteresuotos pusės.
„Komiteto nariai pasisakė už vienuolyno sutvarkymą. Bažnyčia neprieštarauja, kad pastatas būtų sutvarkytas – visi mato, kad būklė yra bloga, kad reikia kažką daryti. Vienintelis klausimas – dėl termino. Laikas eina ne vienuolyno naudai“, – sako posėdyje dalyvavęs M. Veliulis.
Sutarus dėl objekto valdymo, atsivertų galimybė gauti valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, Norvegijos fondų lėšų. Europiniais pinigais galima pasinaudoti iki 2020 metų: kuo ilgiau bus sprendžiama, tuo galimybių langas labiau versis.
„Teikiant paraiškas, yra tam tikros sąlygos. Pavyzdžiui, projektą įgyvendiname per 2–3 metus, bet po to valdytojas negali keistis nuo 5 iki 10 metų. Fondai irgi turi savo reikalavimus. Jei bus kelių projektų serija, vadinasi, ir terminas tęsis. Pakruojo rajono savivaldybė prisiimtų įsipareigojimus, bet reikia garantijos, kad nebus trukdžių.“
Pasak M. Veliulio, Savivaldybė pastate yra numačiusi veiklas kultūriniams, visuomeniniams poreikiams, jame galėtų kurtis jaunimo organizacijos, biblioteka, bendruomenė. Galbūt kažkuriomis patalpomis norą naudotis pareikštų ir bažnyčia.
„Jeigu pavyktų susitarti, iš karto teiktume Kultūros paveldo departamentui paraišką dėl tyrimų, procesas pajudėtų. Dabar paskelbtas šaukimas ES kultūros paveldo aktualizavimo programai, po metų kitų bus naujas šaukimas Norvegijos fondams. Tiek laiko diskutuojame, reikia pagaliau priimti sprendimą“, – sako M. Veliulis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Linkuvos karmelitų vienuolyno ansamblis kartu su vienuolyno namu valstybės saugomais paskelbti 2005 metais.
Už tvoros – uždaras vienuolyno kiemelis.
Anksčiau vienuolynas buvo sujungtas su bažnyčia.
Vienuolyno lubų skliautai.
Vienuolynas yra avarinės būklės.
Didysis kaminas tebėra išlikęs.
Sieninės tapybos fragmentai.
Labiausiai pažeista stogo pietinė pusė.
Vienuolynas iš vienuolyno koridorių.
Užrašas vienuolyno viduje tarsi simboliškai primena, ko reikia, kad vienuolyno tvarkymo darbai pajudėtų.
„Pakruojo sinagoga, dvaras, Linkuva su vienuolynu, Žeimelis labai gražiai vienas kitą papildytų ir didintų turistų srautus. Vienuolynas vertingas, įdomus, reikalingas ir kraštiečiams, ir Lietuvai. Sugriuvęs pastatas centre, prie bažnyčios, neturėtų būti“, – sako Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas.
„Tiek laiko diskutuojame, reikia pagaliau priimti sprendimą“, – sako Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus Kultūros paveldo vyr. specialistas Mindaugas Veliulis.
Komentaras
Būtina rasti judėjimo pirmyn raktą
Seimo narys Stasys TUMĖNAS:
– Birželio 21 dieną Seimo Kultūros komitete svarstėme klausimą dėl Linkuvos karmelitų vienuolyno pastato išsaugojimo ir pastatui augančių grėsmių. Man ši problema skaudi ne tik kaip Seimo nariui, bet ir kaip buvusiam linkuviui, užaugusiam greta bažnyčios šventoriaus.
Posėdžio metu išsakiau savo nuomonę, kad norint išsaugoti vienuolyną, būtina, kad kalbėtų ir susikalbėtų Šiaulių vyskupijos kurija, kuri teisiškai yra šio istorinio komplekso savininkė, ir Pakruojo rajono savivaldybė.
Posėdžio metu diskusijoje dalyvavę Vyskupijos atstovai išsakė poziciją, kad nėra lengva išspręsti problemą dėl lėšų stokos, to negali padaryti ir Linkuvos parapijos klebonas, kuriam pakanka rūpesčių ir su bažnyčios priežiūra.
Pakruojo savivaldybės atstovė Birutė Vanagienė išsakė pagrindinę problemą, kad Vyskupija galėtų ilgesniam laikui sudaryti sutartį su Savivaldybe, tada būtų realesnė pagalba iš rajono administracijos. Tokia geranoriška sutartis ir bendradarbiavimas – būtina sąlyga, jei pastato šeimininkai norėtų pretenduoti į tikslines VIP (Valstybės investicijų programos lėšas). Tai akcentavo ir susitikime dalyvavęs kultūros viceministras kancleris.
Regis, tai buvo išgirsta ir reikalai pakrypo galimai 25 metų nuomai. Mano nuomone, reikėtų kalbėtis ir su vienuoliais karmelitais, nes mano žiniomis, du karmelitai šiuo metu yra apsistoję Šiauliuose. Prisimenu, kai prieš keliolika metų jie viešėjo Lietuvoje, buvo iškėlę minčių, kad prie vienuolyno atkūrimo ir veiklos jie prisidėtų.
Aišku, kad šiandien būtų nelengva juos įtikinti tai daryti dėl labai apgailėtinos pastatų būklės, bet bandyti kalbėti – būtina. Priminiau susitikimo iniciatoriams, kad Linkuvos parapijos žmonės pasirašę per 900 parašų, kuriais išsakytas jų rūpestis gelbėti vienuolyną, nukeliavo ne tuo adresu. Būtų buvę daug tikslingiau parašus įteikti kultūros ministrei arba Seimo Kultūros komitetui. Dabar pasirašiusiųjų sąrašai nugulė pastato šeimininkų stalčiuose.
Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis pasiūlė Pakruojo rajono savivaldybei ir Vyskupijos kurijai tartis iki 2017 metų liepos 11 dienos, o jei Seimo Kultūros komitetas iki tada negaus patvirtinimo apie bendrą sprendimą, siekiant išsaugoti Linkuvos karmelitų vienuolyno pastatą, kreiptis komiteto vardu į Apaštališkąjį nuncijų – arkivyskupą Lietuvoje Pedro Lopez Kvintana dėl susitikimo ir šio klausimo sprendimo. Tikiuosi, kad reikalai pajudės ir iki Škaplierinės atlaidų Linkuvoje bus rastas judėjimo pirmyn raktas.