Naujausios
AKTUALUS INTERVIU
Universitetas tikisi išgelbėti apskritį
Naujosios Vyriausybės programoje — dar viena aukštojo mokslo reforma. Numatomos permainos siejamos net su universitetų jungtuvėmis. laisvu disponavimu savo turtu.
Šiaulių universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža sakė matąs klausimą — ar išliks Šaiulių universitetas? — ne vieno žvilgsnyje. Bet prorektorius įsitikinęs, kad ne tik išliks, bet ir išgelbės apskritį.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Išsigelbėjimas
— Akademinė bendruomenė naujosios Vyriausybės programoje numatytose permainose įžvelgia nemažai vilkduobių, iš kurių kai kuriems šalies universitetas gali nepavykti išlipti. Kokios nuotaikos dėl permainų Šiaulių universitete?
— Tai, kas numatyta Vyriausybės programoje, jau buvo sudėliota vis niekaip nepriimame Aukštojo mokslo įstatyme. Iš esmės visos numatomos permainos nebuvo negirdėtos.
— Numatomas universitetų jungimasis, kuriam bus skiriama net 150 milijonų litų. Ką tai reiškia Šiaulių universitetui? Ar jis išliks?
— Universitetų jungimasis Lietuvai yra būtinas. Kai kurie universitetai, suvieniję jėgas, daugiau laimėtų. Mano giliu įsitikinimu, viena iš universiteto gyvavimo sąlygų — nuo 8 iki 10 tūkstančių studentų ir daugiau. O Lietuvoje, ne paslaptis, šiandien yra universitetų, kuriuose studijuoja 2— 3 tūkstančiai studentų.
Šiaulių ir Klaipėdos universitetų padėtis visai kitokia, nei Vilniaus ir Kauno universitetų. Manau, kad jungimasis vyks būtent Kaune ir Vilniuje. Tai išeitų tik į naudą — didesnis universitetas, didesnės mokslo pajėgos, mažesnė administracinė struktūra, kuriai reikia mokėti nemažus atlyginimus. Daugybė besikartojančių universitetų studijų programų, kurias apjungus studentams dėstytų geriausios akademinės pajėgos.
Šiauliams ir Klaipėdai jungimasis, mano galva, negresia, nors ką čia gali žinoti, kas šaus į politikų galvas.
— Pagal rengiamą Lietuvos perdalijimą į regionus, yra minčių, kad Šiauliai gali patekti į Klaipėdos regioną. Kas gali paneigti, kad tada Šiaulių universitetą ir gali prijungti prie Klaipėdos universiteto? O jeigu mus priskirs prie Panevėžio, tai jis irgi rengiasi tapti universitetiniu miestu, nes ten žadama atidaryti M. Riomerio universiteto filialą.
— Persiskirstymas į regionus nėra šiuo atveju svarbiausias dalykas, nes regionas be universiteto, kaip parapija be klebono. Pamatysit, kad būtent universitetas nulems Šiaulių regiono išlikimą. Tuo nei kaip politikas, nei kaip prorektorius neabejoju. Regionas turi turėti tam tikras sąlygas, kad būtų regionu. Tai geriausiai gali užtikrinti universitetas.
Universiteto reikalingumą regionui galiu pagrįsti skaičiais: pagal studijų programas, kurias stojantieji rinkosi tik vieną aukštąją mokyklą, šiemet Šiaulių universitetas — pirmoje vietoje. Netoli namai, daugybė studijų programų ir kiti kriterijai. Tai puikus įrodymas, kad ne konkuruojame su Vilniumi ir Kaunu, bet tarnaujam Šiaurės Lietuvos regionui.
Šiaulių universitetas yra pramintas aršiausiu steigiant naujas studijų programas. Iš 90 studijų programų, kurios dabar pas mus yra, apie 50 — naujos. Už kiekvieną iš jų reikėjo pakovoti ir labiau, nei kai kuriems didiesiems šalies universitetams.
Nereikalingos programos
— Vienas iš Vyriausybės reformos sričių po atlikto audito — būtent kai kurių studijų programų uždarymas. Baigę universitetus studentai nedažnai randa darbą būtent pagal specialybę ir išvažiuoja į anglijas, airijas, nors investicijas mokslui gavo būtent Lietuvoje. Vadinasi, Lietuvoje mokoma tokių specialybių, kokių nereikia šaliai?
— Šiaulių universitetas daugybę studijų programų yra uždaręs. Nuo inžinerinio-pedagoginio profilio, kokį turėjo iš pradžių mūsų universitetas, daug ką pertvarkėme.
Ne universitetai, o valstybė turėtų užtikrinti, kad jauni protai, į kuriuos valstybė nemažai investuoja išmokslindama, sudarytų geresnes sąlygas, kad jaunimas nelėktų į užsienį.
Jeigu pradės veikti, apie ką seniai plepama, normali paskolų sistema, jauni žmonės nebėgtų į užsienį ieškoti ten trupinių.
Laisvė parduoti turtą
— Numatoma universitetų autonomija — laisvas disponavimas savo turtu. Šiaulių universitete nemažai buvo skandalų, kai buvo norima išparceliuoti geriausius pastatus patraukliausiose miesto vietose. Ar tai nepavojinga?
— Tai nepakenktų universitetų savarankiškumui, bet turi būti saugiklis, kad universitetai negalėtų parceliuoti nevaržomai savo turtą, kad verslas neužgrobtų universiteto, nes pavojus visiškai realus. Bet tai, kaip dabar yra, irgi negali likti. Universitetas negali nė žingsnio žengti be Vyriausybės nutarimo, pavyzdžiui, naudingų pastatų mainų. Jeigu mes negalėsime disponuoti savo turtu, tai jokio universiteto miestelio Šiauliuose neatsiras.
— O gal jo ir nereikia?
— Manau, kad reikia. Nemanau, kad centre visų pastatų būtina atsisakyti ir persikelti į universiteto miestelį. Bet universitetas dabar neturi būtinos infrastruktūros — normalių gyvenimo sąlygų, sporto bazės. Turime vienintelę sporto salę ir daugiau nieko.
— Dar viena naujovė — universitetų tarybos, sudarytos ne vien iš akademinės bendruomenės narių, o senatams būtų paliktas tik akademinis universiteto valdymas. Ar žmonės iš gatvės geriau valdys universitetą?
— Toks modelis yra Amerikoje, tai turtingų šalių modelis. Ten į universitetus ateina verslininkai su savo pinigais. Ar Šiauliuose įmanoma, kad verslininkai su kapitalu ateitų valdyti universiteto? Nelengvai įsivaizduoju. Pasikalbu su Šiaulių verslo žmonėmis, jie tikina nesubrendę tokiam žingsniui. Universitetui iš šalies reikia lėšų.
— O ko jie pareikalaus už investuotas lėšas? Pastatų miesto centre?
— Specialistų savo verslui.
— Mokykloje jau veikia mokinio krepšelio sistema, dabar ją žadama įvesti ir aukštosiose mokyklose. Ar dėl atsiradusios konkurencijos gali žlugti kai kurie universitetai?
— Tai lies tik valstybės finansuojamų studentų studijas. Didesnioji dalis tų krepšelių suplauks į Vilnių ir Kauną, bet netikiu, kad visi.
TURTAS: Šiaulių universitetui, kaip ir kitiems šalies universitetas bus leista parduoti, keisti savo turtą.
IŠLIKIMAS: Šiaulių universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža sako, kad jau įgriso klausimas, ar išliks Šiauliuose universitetas. „Ne tik išliks, bet ir išgelbės regioną“, — įsitikinęs J. Pabrėža.
Jono TAMULIO nuotr.
