Naujausios
Universitetų derybose – kontroliniai šūviai?
Šiaulių universiteto (ŠU) tarybos pirmininkui Rimvydui Vaštakui pareiškus, kad derybos su Vilniaus universitetu atsidūrė akligatvyje, o nauju partneriu derybose galėtų tapti Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), vėl iškilo klausimas dėl ŠU likimo. Vilniaus universiteto atstovai prakalbo apie interesų grupes. ŠU rektorius Donatas Jurgaitis tvirtina, kad derybos su Vilniaus universitetu nenutrūko, atvirkščiai – numatytas Šiaulių akademijos modelis, sutarta ne vienu klausimu. Bet ir jis neatmeta galimybės derėtis su VDU. Ar neliks šiauliečiai be nieko, ieškodami partnerių keliais frontais?
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
„Nesame pageidaujamas partneris“
ŠU tarybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad derybos su Vilniaus universitetu (VU) atsidūrė akligatvyje, ir artimiausiu metu dėl galimo bendradarbiavimo ketinama kreiptis į VDU.
„Po kelių susitikimų su Vilniaus universitetu buvome gavę pažadą, jog speciali Vilniaus universiteto sudaryta darbo grupė parengs ir pateiks universitetų bendradarbiavimo planą lapkričio pradžioje. Jo iki šiol nesame gavę, nėra aptartos nei galimos studijų kryptys, nei studijų programos. Taip pat nėra numatytas juridinis dviejų universitetų bendradarbiavimo pagrindas“, – sakė R. Vaštakas.
Švietimo ir mokslo ministerija yra nurodžiusi, kad valstybiniai universitetai įpareigojami iki lapkričio 17 dienos su ministerijos atstovais aptarti tarp universitetų pasiektus susitarimus. Ministerija iki lapkričio 22 dienos turi pateikti Vyriausybei faktinių įrodymų apie universitetų tinklo pertvarkoje dalyvaujančių valstybinių aukštųjų mokyklų susitarimus.
„Laukėme iki paskutinės akimirkos, tačiau terminui nenumaldomai artėjant tenka konstatuoti, kad nesame pageidaujamas partneris. Galutinai kontaktų su Vilniaus universitetu nenutraukiame, tačiau imamės iniciatyvos kalbėtis ir su kitais partneriais“, – teigė R. Vaštakas.
Kieno interesai?
Vilniaus universiteto studijų prorektorius ir derybinės grupės vadovas doc. Valdas Jaskūnas ŠU Tarybos pirmininko pareiškimą vertino kaip „itin neatsakingą požiūrį į Šiaulių universiteto ir viso regiono raidą“, o teiginiai apie aklavietę derybose esą ne tik „neatitinka tikrovės“, bet ir neatspindi „likusios Šiaulių universiteto vadovybės – rektoriaus, senato pirmininkės ir derybinės grupės vadovo – pozicijos“.
Šiaulių universiteto rektorius profesorius Donatas Jurgaitis „Šiaulių kraštui“ tvirtino, kad ketvirtadienį, kaip tik tą dieną, kai buvo išplatintas R. Vaštako pranešimas, Švietimo ir mokslo ministerijoje ministrės kvietimu buvo susirinkę Šiaulių ir Vilniaus universitetų darbo grupių atstovai, dalyvavo abiejų universitetų rektoriai. Esminis susitikimo rezultatas – „derybos su VU vyksta ir vyks toliau“.
„Iki šių metų lapkričio pabaigos pagal Vyriausybės nutarimą jau turėtume pateikti sprendimą, kurį turi priimti universitetų senatai ir tarybos. Su VU rektoriumi sutarėme, kad iki to laiko mūsų senatai ir tarybos šito sprendimo tiesiog fiziškai parengti negalės, nes derybose dar yra klausimų, kuriuos reikia aptarti ir sutarti, – sakė D. Jurgaitis. – Rektoriai nusprendėme pranešti ministerijai ir Vyriausybei, kad toliau deramės.“
– Rektoriau, tai ką reiškia pono R. Vaštako pasakymas, kad bus kreipiamasi į VDU ir tikimasi „sulaukti teigiamo atsako“?
– Jo nuomonės tikrai nekomentuosiu. Ten yra sakinys, kad derybų su Vilniaus universitetu galutinai nenutrauksime, o visa kita...
Taryba yra kolegialus universiteto valdymo organas, aš esu šitos tarybos išrinktas rektorius ir vykdau tarybos patvirtintą universiteto strateginį planą. Komentuoti mano viršininkų nuomonės aš tiesiog negaliu.
– Vilniaus universiteto derybinės grupės vadovas pakomentavo, kad jaučia suintensyvėjusius įvairių interesų grupių bandymus „daryti įtaką Seimo ir universitetų bendruomenių nariams siekiant siaurų asmeninių interesų“.
– Nematau aš jokių interesų grupių. Tarybos sprendimu turiu teisę sudarinėti darbo grupes deryboms su Lietuvos, ar net užsienio universitetais dėl Šiaulių universiteto, miesto, rajono, viso regiono bendruomenės interesų aukštajame moksle derinimo.
Yra derybų grupė su VU, šios savaitės pradžioje rektoriaus komanda, pasitarusi su senatu ir taryba, aptars, kokia bus derybų su VDU darbo grupė ir ką ji darys, ir apskritai ar ji bus.
– Vadinasi, derybų su VDU klausimas nėra atmestinas?
– Tikrai ne. ŠU derėjosi su trimis universitetais – Klaipėdos, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus. Mes reagavome į aplinką, sprendimus, kurie pasirodydavo dėl konsolidacijos.
Su klaipėdiečiais nesuradome bendrų interesų, bendrų siekių ir derybos nebevyko. Buvo susitikimų su VDU ir ne vienas. Po to, kai buvo paskelbta, kad Kaune kuriamas vienas plačios aprėpties universitetas, buvo neaišku, su kuo derėtis. Dabar, kai svarstoma, jog Kaune bus mažiausiai trys universitetai, tarp jų yra ir VDU, mums turėti jo pasiūlymą tikrai naudinga.
– Ar nesibaiminate, kad derėdamiesi su keliais universitetais, galite likti be nieko?
– Derybos su VU yra pažengusios žymiai į priekį, liko sutarti dėl tam tikrų studijų programų, mokslinių tyrimų krypčių, ypač susijusių su regionu. Dar lieka sudėtingas uždavinys, kaip tą susitarimą įgyvendinti laiko ir išteklių prasme.
– Galbūt VU praranda dėmesį Šiaulių universitetu dėl to, kad dar nėra finansuojama universitetų konsolidacija?
– Vyriausybė yra numačiusi skirti lėšų, dalis jų bus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Kokią dalį finansuos Vyriausybė, tokios informacijos neturiu.
– Derybose su VU yra sutarta dėl Šiaulių akademijos įkūrimo. Kas būtų jos steigėjas?
– Pagal VU siūlymą, Šiaulių akademija galėtų būti savitas VU kamieninis akademinis padalinys, jis nebus tradicinis fakultetas ar institutas. Mes būtume VU padalinys, o VU steigėjas yra Seimas.
– Ar neatsitiks taip, kad vis dėlto jūs būsite įpareigotas nutraukti derybas su Vilniaus universitetu?
– Jeigu bus toks sprendimas, turėsiu jam paklusti arba ne. Nepaklusimas reiškia rektoriaus atsistatydinimą.
– Ar svarstomas privataus Šiaulių universiteto klausimas?
– Šitame etape tikrai ne. Reikia užbaigti konsolidaciją.
– Ar regiono verslas nerodo dėmesio privačiomis lėšomis įsilieti į universiteto valdymą?
– Yra pavyzdžių užsienyje, kai universitetai finansuojami regionuose, apie tai daug kalba Klaipėdos universitetas. Mes kol kas iki sprendimų, kad asocijuotos verslo struktūros ar regiono valdžia būtų vienas iš universiteto steigėjų, nepriėjome. Tokią idėją turime. Gal ateityje Šiaulių akademija galėtų pereiti ne tik į kitą finansavimo, bet ir į kitą savo veiklos modelį.
– Kokias studijų ir mokslo kryptis planuojama pasirinkti, išsaugoti Šiauliuose?
– Ugdymo mokslai, kurių svarbios dvi dedamosios – mokytojų rengimas ir specialioji pedagogika. Po konsolidacijos Šiauliuose tikrai bus vienas iš trijų Lietuvoje mokytojų rengimo centrų.
Kita svarbi grupė – lituanistika plačiąja prasme ir moksliniai tyrimai. Trečia grupė – regiono poreikius atitinkantys dalykai: inžinierių, išmaniosios gamybos specialistų, informacinių technologijų specialistų, vadybos specialistų, ekonomistų rengimas. Ne visur klasikinis VU mums gali padėti, tektų bendrauti ir su kitais universitetais. Kolegos iš VU tam neprieštarauja.
– Yra patvirtinta nauja Šiaulių universiteto struktūra, universiteto padaliniai vis labiau glaudžiasi keliuose pastatuose, žiemai iškraustytas Tęstinių studijų institutas. Ką planuojate daryti su didžiuliu nekilnojamuoju turtu?
– Pastatus valdome patikėjimo teise, tai yra valstybės turtas. Konsolidacijos procese mes turėsime galimybę pastatus aukcionuose parduoti ir gautas lėšas kartu su konsolidacijos lėšomis investuoti. Esame parengę konkrečius projektus, kaip tai darytume, ir juos įteikę ministerijai.
Kadangi Šiauliuose tikrai bus mokytojų rengimo centras, esame numatę įkurti edukologines imitacines ir kitokias erdves, kad mokytojų rengimas atitiktų dvidešimt pirmojo amžiaus reikalavimus.
Esame laimėję solidų projektą, pagal kurį šiomis dienomis darbuotojai kelia kvalifikaciją Vokietijoje. Su turima mūsų įranga ir ta, kuri yra Šiaulių įmonėse, Profesinio rengimo centre, Šiaulių valstybinėje kolegijoje, pakelti inžinierių rengimą į žymiai aukštesnį lygį – kaip išmaniosios gamybos specialistų rengimą. Priimsime didžiąją dalį absolventų, kurie baigs kolegiją, o čia jie įgis aukščiausią kvalifikaciją.
– Žvegiant į aukštųjų mokyklų reformą susidaro dvejopas įspūdis. Viena vertus, deklaruojama, kad regionuose turi išlikti universitetinės studijos, kita vertus, priimami sprendimai, kurie nepadeda regionų universitetams išlikti ateityje. Pavyzdžiui, nemokamos bakalauro studijos nuo 2018 metų, sprendimas skirti valstybės finansavimą universitetams atsižvelgiant į studentų, priimtų pagal valstybės užsakymą, skaičių ir mokslinės veiklos apimtį. Ar nenutiks taip, kad universitetai regionuose bus numarinti administracinėmis priemonėmis?
– Negaliu to visiškai paneigti. Deklaruojama, kad konsolidacijos tikslas yra studijų kokybės gerinimas. Bet tuos kriterijus, kuriuos mums „uždeda“ – minimalus priėmimo balas, rentabilumo ir kitus – drįstu vadinti ne kokybės kriterijais, o aritmetiniais. Tai mažuosius universitetus labai žlugdo.
Medikai, mokytojai nepatenkinti atlyginimais, tačiau pažiūrėkime į universitetų dėstytojų, profesorių algas. Kenijos profesorius gauna daugiau negu Lietuvos profesorius. Apie ką mes kalbame...
Puikiai suprantame, kad sunaikinti universitetą yra labai paprasta, užtenka gal vienerių, kelerių metų, o jis buvo sukurtas per 70-80 metų. Tai yra ne tik mūsų, bet ir mūsų steigėjo – Seimo – atsakomybė.
– Gal Vyriausybėje nelabai tikima, kad mažesnieji universitetai galėtų išlikti: na, jūs tarkitės, o mes padarysime taip, kaip reikia?
– Negaliu atsakyti už juos, koks yra tikras siekis, bet gali būti ir taip.
Nebus mažųjų universitetų, vadinasi, nebus kai kurių problemų. Jeigu mūsų valstybės tikslas yra vieno ar dviejų–trijų miestų valstybė, tai taip ir bus.
– Kokį prognozuojate aukštųjų mokyklų reformos rezultatą, ko tikitės?
– Jaučiu, kad universitetinės studijos ir moksliniai tyrimai Šiauliuose išliks – ar būsime akademija, ar mokslo centras, ar dar kažkas, ar VU, ar kito universiteto padalinys. Mūsų kolegos nėra tie grobuonys, kurie laukia, kada mus galės praryti. Žinoma, niekas nuo to nesame apdraustas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių universitetas gali tapti Šiaulių akademija. Dėl to tartasi su Vilniaus universitetu. „Mes būtume Vilniaus universiteto padalinys, o Vilniaus univesrsiteto steigėjas yra Seimas“, – apie steigėjo statusą atsakė Šiaulių universiteto rektorius Donatas Jurgaitis.
Šiaulių universiteto rektorius Donatas Jurgaitis teigia, kad derybos su Vilniaus universitetu vyksta ir vyks: tokia pozicija patvirtinta ir švietimo ir mokslo ministrei, ji bus teikiama ir Vyriausybei.
