Už skurdų laisvalaikį ir paklusnius oponentus!

Už skur­dų lais­va­lai­kį ir pa­klus­nius opo­nen­tus!

Šiau­lių mies­te po vie­nos sun­kios nak­ties stai­ga pa­si­pil­dė vie­ša­me auk­cio­ne par­duo­da­mų ob­jek­tų są­ra­šas. Kad nak­tis bu­vo sun­ki ga­li­ma su­pras­ti iš to, jog į są­ra­šą ne­ti­kė­tai pa­kliu­vo ne koks nors ap­leis­tas ne­nau­do­ja­mas ga­ra­žas ar ki­tas neaiš­kios pa­skir­ties sta­ti­nys, o po­pu­lia­rus gy­vos mu­zi­kos klu­bas „Juo­nė pa­stuo­gė“, ku­ris sa­vo ren­gi­niais ne­ša ne tik kul­tū­ri­nę, bet ir fi­nan­si­nę nau­dą mies­tui. Priim­tas stai­gus spren­di­mas, ku­ris nu­ste­bi­no ne tik po­li­ti­nius opo­nen­tus, bet ir val­dan­čio­sios daugumos at­sto­vą, tuo me­tu pa­va­duo­jan­tį me­rą.

„Juo­nė pa­stuo­gė“ įkū­rė­ją Pran­ciš­kų Tri­jo­nį nea­be­jo­ti­nai ži­no ir pa­žįs­ta vi­si Šiau­liai. Šis mu­zi­kan­tas ir vers­li­nin­kas ne­ma­žai pri­si­dė­jo prie Šiau­lių kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo, sa­vo mei­le mu­zi­kai ir liau­dies kul­tū­rai jis per ke­lio­li­ka me­tų su­kū­rė ne tik vie­tą, kur ga­li­ma pra­leis­ti lai­ką, bet ir nau­jas tra­di­ci­jas.

De­ja, nei P.Tri­jo­nio nu­veik­ti dar­bai bei pri­pa­ži­ni­mas, nei pa­si­ra­šy­tos nuo­mos su­tar­tys, ku­rios pa­si­bai­gia tik po tre­jų me­tų, ne­truk­dė mies­to va­do­vams priim­ti stai­gius spren­di­mus. Pa­na­šu, kad mies­to va­do­vai neiš­ken­tė opo­zi­ci­jos prieš­ta­ra­vi­mų au­to­ri­ta­ri­niam val­dy­mui ir pra­trū­ko. Gai­la, kad ne­pa­si­ta­rė su bū­riu sa­vo vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tų – gal bū­tų at­kal­bė­ję nuo to­kio aki­vaiz­daus „bul­do­ze­rio“ tai­ky­mo, nes po to­kio spren­di­mo la­bai jau sun­ku bus me­rui kal­bė­ti apie de­mok­ra­ti­ją ir žo­džio lais­vę.

Vie­šai ir aki­vaiz­džiai ban­dy­da­mi su­si­do­ro­ti su po­li­ti­niais opo­nen­tais, Šiau­lių mies­to va­do­vai tur­būt pa­mirš­ta, kad nuo to­kių spren­di­mų ken­čia vi­si Šiau­liai. Vie­na ver­tus, mū­sų mies­tas pa­ro­do, kaip el­gia­ma­si su in­ves­tuo­to­jais, ku­rie sa­vo lė­šo­mis ku­ria mies­to ver­tę, ki­ta ver­tus, pa­ro­do­ma, kaip tols­ta­me nuo ci­vi­li­za­ci­jos. Ne­be pir­mas kar­tas, kai Šiau­liuo­se už­da­ro­mos po­li­ti­nių opo­nen­tų val­do­mos įstai­gos. Jau bu­vo „Max“, da­bar priė­jo­me iki „Juo­nė pa­stuo­gė“. „Mie­li šiau­lie­čiai, pra­mo­gau­ki­te Pa­ne­vė­žy­je, Vil­niu­je ar Ry­go­je, vež­ki­te ten iš­leis­ti sa­vo už­dirb­tus pi­ni­gus, nes Šiau­liams jū­sų pi­ni­gai... ne­rei­ka­lin­gi?!“

Tur­būt ne­ver­ta net klaus­ti, pa­gal ko­kius kri­te­ri­jus šios pa­tal­pos bu­vo įtrauk­tos į par­duo­da­mų pa­tal­pų są­ra­šą. Ne­ti­kiu, kad iš­girs­tu­me ko­kį riš­lų paaiš­ki­ni­mą, nes pa­na­šiai me­tų me­tus nuo­mo­ja­mų pa­tal­pų mies­te tik­rai yra ne­ma­žai. O ne­nuo­lai­džiau­jan­čių po­li­ti­nių opo­nen­tų ne tiek jau daug.

Be­veik su­tik­čiau la­žin­tis, kad neil­gai tru­kus kaž­kur pa­si­ro­dys (o gal jau pa­si­ro­dė) ko­kio pi­lie­čio-re­por­te­rio pa­ne­gi­ri­ka mies­to val­džiai ir prin­ci­pin­giems spren­di­mams. Ir ma­nau, kad be pa­ro­dy­tų as­me­ni­nių am­bi­ci­jų ir prin­ci­pų pa­gir­ti tik­rai nė­ra ką.

Klau­si­mas ky­la tik toks – ar „Juo­nė pa­stuo­gė“ pa­tal­pas jau su­tar­ta per­leis­ti ki­tiems, po­li­tiš­kai pa­ran­kes­niems as­me­nims, ar pyk­tis ir be­jė­gys­tė bu­vo to­kia di­džiu­lė, kad tiek į prie­kį net ne­bu­vo įsteng­ta pa­gal­vo­ti. Tur­būt bu­vo la­bai pik­ta, kad vers­li­nin­kas neiš­si­gąs­ta net me­ro nak­ti­nių skam­bu­čių gąs­di­nant su­si­do­ro­ti.

LR Sei­mo na­rys, Vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Už Šiau­lius“ pir­mi­nin­kas Va­le­ri­jus SI­MU­LIK

Užs. Nr. 392443