
Naujausios
Vaiko apsauga – tarp devynių auklių
Šiaulių miesto savivaldybėje ir Šiaulių rajono savivaldybėje rengiami sprendimo projektai naikinti Vaiko teisių apsaugos skyrius. Nuo liepos 1 dienos šią funkciją į savo rankas visoje šalyje perims valstybė. Bet savivaldybių rūpesčiu liks vaikų globa ir pagalba šeimai. Ar nepasimes vaikas tarp devynių auklių?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Apskrityje steigiamas vienas skyrius
Seimas dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos dar turi priimti įstatymų paketą. Praeitą savaitę po pateikimo jam pritarta, priėmimas numatytas birželio 19 dieną. Jei bus priimti, įsigalios nuo 2018 m. liepos 1 dienos.
Pertvarkos esmė – vaiko teisių apsaugos funkciją iš savivaldybių perima valstybė. Centrine institucija taps Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau VVTAI tarnyba).
VVTAI tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė „Šiaulių kraštą“ informavo, jog dabar 60 savivaldybių dirbantys vaiko teisių apsaugos skyriai taps tarnybos padaliniais. Pagal apskritis steigiami teritoriniai skyriai.
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) koordinuos ir organizuos Šiaulių miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo ir Radviliškio bei Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijose dirbančių vaiko teisių specialistų darbą. Visiems šiuo metu dirbantiems specialistams yra pasiūlyta pereiti dirbti į apskrities skyrių.
„Konkursas Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigoms eiti jau yra paskelbtas. Numatoma steigti naujų etatų“, – informavo V. Arnašė.
Šiaulių apskrities skyrius turės 61 darbuotoją: teisininkus, psichologus, socialinius darbuotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus.
Kokias problemas pertvarka tikimasi išspręsti?
„Visų Lietuvos vaikų teisės bus ginamos vienodai, nesvarbu, kuriame šalies kampelyje vaikas gyvena: visą parą dirbantys budėtojai, visiškas nepakantumas smurtui, aiškūs grėsmės vaikui lygiai, kompleksinė pagalba šeimai, – pabrėžė VVTAI tarnybos atstovė. – Šiuo metu egzistuojanti sistema neužtikrina vienodos visoje šalyje praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, taip pat savalaikio reagavimo į pažeidimus ir operatyvaus sprendimų priėmimo. Todėl, kai nėra vienodos tvarkos ir aiškios vaiko teisių apsaugos sistemos, pokyčiai yra tiesiog būtini.“
Funkcijos atidalijamos
Aldona Laukienė, Šiaulių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, „Šiaulių kraštui“ komentavo, jog vaiko teisių teisinis administravimas atskiriamas nuo paslaugų vaikui ir šeimai teikimo.
„Administravimas, teisiniai dalykai lieka mums, o paslaugas vaikui, šeimai teiks savivaldybės, anksčiau tie dalykai buvo suplakti į vieną“, – teigė vedėja.
Bet ir toliau vaiko teisių gynėjai turės bendradarbiauti su Savivaldybe: ir su Socialinės paramos skyriumi, ir Socialinių paslaugų centru, ir globos centru. Vaiko teisių gynėjai iš šeimos paimtą vaiką, kaip dabar, perduos savivaldybės globos centrui.
Tai kas iš esmės keisis?
„Nė negaliu atsakyti, – teigė vedėja. – Buvome toje pačioje savivaldoje, dabar – atskirose struktūrose, bet ir toliau reikės veiksmus koordinuoti. Tik vaiko teisių gynėjai iki šiol kuravome ir vaiko globos priežiūrą, o dabar tai lieka savivaldai. Globos centrai, globėjų paieška, mokymas, konsultavimas – savivaldybių kompetencija.“
„Gyvenimas parodys, ar po pertvarkos bus aiškiau“, – svarsto vedėja.
Rajone ne visi darbuotojai sutiko pereiti į naują struktūrą. Tikimasi, kad rajone vaiko teisių gynėjų etatų daugės: bus aštuoni, dabar yra penki.
Šiaulių rajone socialinės rizikos šeimų yra 170, jose yra per 330 vaikų.
A. Laukienė pabrėžia, jog reikės dirbti su daugiau šeimų nei dabar. Su pertvarka nebelieka socialinės rizikos šeimos termino, nes laikoma, kad vaiko nepriežiūros ar smurto atvejų gali būti bet kokioje šeimoje.
„Paslaugų reikia kiekvienai šeimai, patekusiai į krizinę situaciją, – sako vedėja. – Vaikai, pavyzdžiui, yra pažeidžiami ir tėvų skyrybų proceso, ir taip pat turi sulaukti pagalbos“.
Kitas statusas ir veiklos pobūdis
„Mūsų veiklos zona ir po reorganizacijos lieka tokia pati, – sakė Donatas Žakaris, Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas. – Mus apjungus į apskrities skyrių, Šiauliuose ir kiekviename rajone liks ir vadovaujantis žmogus, tik vadinsis nebe vedėju, o apskrities skyriaus vedėjo patarėju.“
Taigi, apskrityje bus septyni patarėjai. Vedėjas turės dar ir vyriausiąjį patarėją.
D. Žakaris jau sutiko dirbti patarėju, o visi skyriaus darbuotojai sutiko pereiti dirbti į naują struktūrą. Specialistų statusas irgi keisis. Vieni bus teisininkai (dirbs tik su bylomis teismuose, skundais), visi kiti, neturintys teisinio išsilavinimo, vadinsis vaiko teisių gynėjais.
Iki šiol kiekvienas skyriaus darbuotojas aptarnauja kurią nors miesto teritoriją ir vykdo visas vaiko teisių gynimo funkcijas.
„Dabar skyriuje yra 12 darbuotojų, o po reorganizacijos turėtų būti iš viso 23, – sakė D.Žakaris. – Daugiau specialistų reikia, nes keliami didesni reikalavimai veiklos kokybei. Dabar mes tik gaisrus gesiname. Sunku kalbėti apie prevenciją, nes daug sėdime teismuose, apklausose.“
Vaikų paimamų iš šeimų skaičius didėja: ir dėl priimto vaikų nemušimo įstatymo ir dėl sustiprėjusios visuomenes reakcijos į smurtą prieš vaikus. Pernai vaikų, kuriems suteikta laikina globa, mieste buvo 74 ( 2016 metais – 43), o realiai – net apie 100 atvejų, nes dalis vaikų buvo grąžinti į šeimas.
Naujovė – budėtojai, mobili grupė
Prie apskrities skyriaus atsiras budinti dalis, kurioje dirbs šeši budėtojai, reaguosiantys į įvykius. Jie slenkamuoju grafiku dirbs nuo 17 valandos iki 8 valandos darbo dienomis, o savaitgaliais visą parą.
O jeigu vienu metu atsitiks keli įvykiai apskrityje, ar spės reaguoti?
„Svarstoma ne darbo valandomis palikti ir porą pasyviai budinčių vaiko teisių gynėjų savivaldybių teritorijose“, – sakė D. Žakaris.
Atsiras ir visą apskritį aptarnaujanti mobili grupė, kuri bus sudaryta iš trijų nuolatinių specialistų, o kiti trys bus samdomi pagal poreikį ir situaciją.
„Šios grupės tikslas – intensyviai dirbti su šeima, kai iš jos jau yra paimtas vaikas, kad jis per dvi savaites vėl galėtų būti grąžintas į šeimą, – dar vieną naujovę įvardijo D. Žakaris.
Grupė važiuos į atokias vietoves, kuriose sunkiau pagalbą teikti, nėra psichikos sveikatos centrų. Siekiamybė, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų tokia grupė.
D. Žakaris tik svarsto, jog mobilios grupės turėtų veikti prie savivaldybių, o ne prie vaiko teisių apsaugos tarnybos.
„Vaikas – savivaldybės gyventojas, ir savivaldybė dirba su šeima, teikia šeimai pagalbą“, – argumentuoja vedėjas.
Kur bus Šiaulių apskrities skyriaus būstinė, dar neaišku.
„Žinau, kad buvo deramasi su Teismų administracija, kad apskrities skyrius su Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono specialistais įsikurtų buvusio apylinkės teismo pastate, bet nepavyko, – dalijosi žiniomis D. Žakaris. – Todėl išsiųstas kreipimasis į miesto ir rajono savivaldybes, kad iki metų pabaigos mums leistų pasilikti esamose patalpose.“
Auklių bus daug
D. Žakaris svarsto, jog „iš pradžių bus sudėtinga ir visko bus.“
„Žiūrint į perspektyvą tikimasi aukštesnės kokybės, – pabrėžė jis. – Reagavimas į pažeidimus bus spartesnis, savivaldybėse atsiranda nauja pareigybė – atvejo vadybininkas, situacijos vertinimas eis per daug rankų. Gal išvengsime situacijos, kad per devynias aukles vaikas neliktų be galvos?“
Pavyzdžiui, vaiko teisių skyrius turės nustatinėti grėsmės vaikui lygius ir aktyviai veikti kartu su savivaldybe.
„Jeigu pirmas lygis bus nustatomas, medžiaga bus perduodama savivaldybės administracijos direktoriui ir jis per vieną dieną turės skirti atvejo vadybininką, kuris organizuos pagalbos teikimą šeimai. Jeigu antras lygis bus nustatomas, tai vaikas nedelsiant paimamas iš šeimos ir perduodamas savivaldybės globos centrams, – teikė būsimos bendros veiklos pavyzdžius D. Žakaris. – Tad nuo liepos 1 dienos, kur ir kaip vaiką reikės apgyvendinti, bus savivaldybės – nebe mūsų – reikalas.“
„Chaoso bus“
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė pabrėžia, jog Savivaldybėje atsiranda ne tik atvejo vadybininkai, bet ir globos koordinatorius, kurio anksčiau taip pat nebuvo. Šiauliuose veiks ir du globos centrai.
Kiekvienam atvejui, kai vaikui kils grėsmė ar šeimos susidurs su sunkumais, įsijungs, jos žodžais, „atvejo vadyba: bus sudaroma specialistų komanda, rašomas veiklos planas.“
Savivaldybės Socialinių paslaugų skyrius perima ne tik globos reikalus, socialinių globėjų rengimą ar šeimynų kuravimą, bet ir vaikų dienos centrų kuravimą, socialiai remtinų vaikų poilsio organizavimą.
„Patys su kitų savivaldybių kolegomis, svarstome, kas čia bus geriau? – sakė E. Čičelienė. – Kad iš pradžių bus chaoso, tai tikrai. Juk reikalingi teisės aktai dar nepriimti, o liko tik mėnuo. Mus tik rašo raštus, jog nuo liepos 1 dienos bus taip, bet ar Seimas viską priims, ar ministras tvarką patvirtins – niekas nežino.“
Tai kaip dirbsite liepos 1 dieną, jeigu dar neturite aiškaus veiklos modelio?
„Su įstaigų vadovais kalbamės, jog ne mes vieni visko nežinome. Kažkaip dirbsime, tik norėtųsi iš karto dirbti gerai, o ne bandymų ir atradimų būdu“, – pabrėžė vedėja.
Ji pažymi, jog problemų kyla net dėl socialinės rizikos šeimos sąvokos naikinimo.
„Tokių šeimų vaikams teikiamas nemokamas maitinimas mokyklose, o jeigu socialinės rizikos šeimos nebeįvardijamos, kokiu pagrindu ir kokių šeimų vaikams bus teikiama ta nemokama paslauga?“ – klausia vedėja.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Edita Čičelienė, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, sako, jog nėra iki galo aišku, kaip nuo liepos 1 dienos reikės dirbti, nes dar nė teisės aktai nepriimti.
Donatas Žakaris, Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas, sako, jog pertvarka siekama užtikrinti geresnę vaiko apsaugą: „O dabar mes tik į gaisrus reaguojame.“