Naujausios
Vaikus mokys kurti laimingą gyvenimą
Pristatyta nauja mokinių neformaliojo ugdymo koncepcija. Meno mokyklos, sužinojusios apie jos turinį, bijo žlugti. Švietimo ir mokslo ministerija ramina. Koncepcija esą tik padės, nes absoliuti vaikų dauguma įgūdžių „laimingam gyvenimui kurti“ negauna, todėl jie yra “vieniši, nelaimingi, nesaugūs, neveiklūs ir abejingi, linkę tyčiotis iš kitų ir patys kenčia nuo psichologinio smurto“. Ugdyti vaikus žadama įvedus neformaliojo ugdymo krepšelį.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
„Mokytis galės tik turtingų tėvų vaikai“
Irena Šliuželienė, Šiaulių dailės mokyklos direktorė, šiaip ne taip gavusi koncepcijos tekstą, sako, jog daugelis jos teiginių yra abstraktūs ir nekorektiški: „Atrodo, kad dešimtmečiais niekas nieko nedarė, neugdė vaikų, jie visi tokie nelaimingi. O dabartinė koncepcija atnešanti saulę vaikams“.
Anot direktorės, didžiausias trūkumas, kad niekur konkrečiai nekalbama, koks bus krepšelis, kurį atsineš kiekvienas vaikas į meno mokyklas, būrelius, klubus, centrus.
I. Šliuželienė girdėjusi, kad krepšeliai bus vienodi visiems — ir tiems, kuris nuosekliai mokosi muzikos ar dailės, sportuoja, ir tiems, kurie priešokiais lanko kokius nors didesnių tikslų nekeliančius būrelius. Krepšelio dydis esą gali būti nuo 200 iki 400 litų per metus.
„Meno mokyklos žlugtų, nes čia ugdymas kainuoja kur kas daugiau“, — sako direktorė. Dabar Savivaldybė dailės besimokančiam vaikui skiria 2230 litų per metus, dar po 30 litų kas mėnesį sumoka tėvai. Muzikos mokymas — dar brangesnis — per 3000 litų. “Tėvai neišgalės tiek primokėti, kad jo vaikas gautų normalų meninį išsilavinimą. Mokytis galės tik turtingų tėvų vaikai. Pirmiausia meno ugdymas žlugs mažesniuose miesteliuose. Nieko nebeliks. Nebebus kam važiuoti į dainų šventes“, — nuogąstauja I. Šliuželienė.
Be to, neformalaus ugdymo krepšelį vaikas galės atsinešti tik į vieną mokyklą ar būrelį, todėl kitiems užsiėmimams lėšų jam nebeliks.
Panašiai samprotauja ir Irida Motekaitienė, Šiaulių konservatorijos direktoriaus pavaduotoja. „Vis dėlto koncepcija, kurioje daug beletristikos, nenumato būdų, kaip į veiklą pritraukti apie 70 procentų nieko neveikiančių vaikų“.
Muzikai išsiuntė peticiją
Pirmiausia sujudo muzikos mokyklos. Muzikos ir meno mokyklų, kurių per šimtas, vadovų asociacijos valdyba išsiuntė savo nutarimą Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir švietimo ministrui Gintarui Steponavičiui.
Reikalaujama atšaukti šios koncepcijos rengimą dėl kelių priežasčių: jau pradėta sėkmingai vykdyti neformaliojo švietimo koncepcija, priimta 2005 metais; naujos koncepcijos rengimas vyko slaptai ir nedemokratiškai; jos turinys kertasi su Švietimo įstatymu.
Muzikai siūlo, jeigu reikia, papildyti dabartinę koncepciją, sudaryti tokią darbo grupę, kurioje dalyvautų visos suinteresuotos pusės.
Ministerija tarsi atsitraukia
Pirmiausia švelninti situaciją ėmėsi švietimo viceministras Vaidas Bacys, teigdamas, kad „koncepcija tik papildys ir išplės neformaliojo švietimo galimybes, o menų ir sporto mokyklos galės įsitraukti ir į naujas programas“.
Ministras G. Steponavičius irgi sureagavo ir pakvietė asociacijos atstovus pokalbiui. Vygintas Ališauskas, Šiaulių pirmosios muzikos mokyklos direktorius ir asociacijos valdybos narys, po susitikimo su ministru „Šiaulių kraštui“ sakė, jog koncepcijos rengėjams priekaištauta, kad pirmenybę ir paramą ruošiamasi suteikti įvairiems vaikų ir jaunimo centrams, klubams, o ne profesinius įgūdžius ugdančioms mokykloms.
„Man susidarė įspūdis, kad plokštelė verčiasi kita puse. Atseit, joks pavojus meno mokykloms negresia. Nežinau, gal tai tik raminimas, o gal šioks toks atsitraukimas“, — svarstė V. Ališauskas.
Ministerija dabar žada kurti įvairias darbo grupes koncepcijai tobulinti. Teigiama, kad nauju ministerijos kūriniu ypač suinteresuotas Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, kurio direktorius Valdas Jankauskas ir vadovauja koncepcijos kūrimui. „Viskas susiję su pinigais. Jaunimo centrai ir klubai gviežiasi gauti jų kuo daugiau“, — mano V. Ališauskas.
Šiauliai — bandomasis triušis
Koncepcijos rengimo darbo grupėje yra ir Asta Lesauskienė, Šiaulių švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja. Jos žodžiais, neformaliojo švietimo sistemos niekas nejudina, o ugdymo sistema ją papildys, nes vaikus mokys dirbti kolektyve, nugalėti baimę, išmokti bendrauti, bendradarbiauti, organizuoti. „Nepakanka išmokti gerai groti, įgyti žinių, bet reikia turėti ir praktinių gyvenimo įgūdžių“. Tačiau A. Lesauskienė pripažino, kad krūviai muzikos mokyklose gali sumažėti.
Koncepcijos rengėjai pirminiame pristatymo lydraštyje buvo parašę, jog koncepcija bus pradėta įgyvendinti nuo 2013 metų, bet Šiauliuose jau 2010 metų rugsėjį turėtų startuoti bandomasis neformaliojo ugdymo krepšelio projektas.
A. Lesauskienė sakė, kad dėl šio eksperimento dar neaišku, nes nežinoma, ar bus pinigų.
Įžvelgia daugiau galimybių
Koncepcijos pristatyme Šiauliuose sporto mokykloms atstovavo Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Ramutė Pilypienė.
Jos požiūriu, krepšelis padėtų įtraukti daugiau vaikų į sportinę veiklą. Be to, šiauliečiai koncepcijos rengėjams pasiūlė neriboti sportininkų amžiaus iki 19 metų, sudaryti sąlygas krepšelį gauti ir vyresniems.
Virginija Daugėlienė, Šiaulių moksleivių namų direktorė sako, kad tokio profilio įstaigoms ši koncepcija tik padėtų — atsirastų daugiau galimybių plėsti vaikų kūrybinius sugebėjimus, priimti daugiau vaikų, o krepšeliai leistų sustiprinti Moksleivių namų materialinę bazę.
ATEITIS: Profesinio meistriškumo siekiančiam meno mokyklų jaunimui gali ateiti sunkios dienos.
SVARSTYMAS: Vygintas Ališauskas (Pirmoji muzikos mokykla) dabartinę koncepciją vadina gerokai „užmuilintu pinigų plovimu“.
TIKĖJIMASIS: Virginija Daugėlienė (Moksleivių namai) sako, kad neformaliojo ugdymo krepšelis padės lengviau išgyventi ir priimti daugiau vaikų.
BŪDAI: Irida Motekaitienė (Šiaulių konservatorija) teigia, kad koncepcija nenumato konkrečių būdų, kaip veiklai paskatinti 70 procentų nieko neveikiančių vaikų.
Jono TAMULIO nuotr.
SLAPTUMAS: Irenos Šliuželienės (Dailės mokykla) nuomone, koncepcija buvo rengiama beveik slaptai, nedalyvaujant dailės ir muzikos pedagogams.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
