Naujausios
Valdininkai dauginasi kaip ląstelės
Statistikos departamentas paskelbė naujausius emigracijos, mirtingumo ir gimstamumo mastus. Lietuva nebėra 3 milijonų žmonių šalis. Pernai gyventojų vėl sumažėjo, visais 27 tūkstančiais, o tai prilygsta visam Utenos miestui. Sausio 1-ąją mūsų buvo tik 2 944 459. Gal ir valdininkų sumažėjo, nes mažiau valdyti ką belieka?
Rūta VAINIENĖ. Stasio Žumbio nuotr.
- Viešojo valdymo tobulinimo komisijos pirmininkas Remigijus Motuzas jau kelis mėnesius kartoja, kad reikia sujungti 78 įstaigas, kuriose dirba mažiau nei 20 darbuotojų, ministerijas įpareigoti mažinti etatų, naikinti neužimtus etatus ir t.t. Tačiau nieko panašaus nedaroma. Kas tam trukdo? – to „Respublika“ klausė buvusios šios komisijos, kai ji dar vadinosi Saulėlydžio komisija, narės ekonomistės Rūtos VAINIENĖS.
- Kai aš dirbau komisijoje ir priimdavome sprendimą kurias nors įstaigas uždaryti ar reorganizuoti, jos užtarimą rasdavo Seime. Visi komisijos siūlymai – tik rekomendacinio pobūdžio. Net jei komisijos pasiūlymams pritaria Vyriausybė, jie turi keliauti ilgais biurokratijos koridoriais. Taip pat reikia keisti įstatymus, o čia jau reikia ir Seimo sprendimo. Netgi būdavo prieita iki tokio lygio, kad kuris nors parlamentaras inicijuodavo pataisą, užkertančią kelią tas institucijas sujungti. Buvo institucija, kuri pati labai spardėsi – Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba. Tačiau ją vis tiek pavyko prijungti prie narkotikų kontrolės departamento. O vadovas paskutinę savo darbo dieną atleido visus darbuotojus iš darbo. Galite įsivaizduoti?
- Turbūt spardosi, nes bijo prarasti šiltus postus?
- Darbo vietų valstybės tarnautojai net nepraranda, tačiau vadovai praranda, todėl ir spyriojosi. Juk natūralu, kad dvi institucijas jungiant didžioji dalis eilinių darbuotojų gali likti. Tačiau vietoj dviejų vadovų lieka vienas, sumažėja ir pavaduotojų.
- Ar nekelia nuostabos disproporcija: kasmet iš Lietuvos emigruoja 30-40 tūkst. žmonių, o valstybės tarnautojų pernai net padaugėjo. Nedaug – tik 12, tačiau turint omenyje, kad vien 2008-2013 metais šalį paliko 252 tūkst. gyventojų, sunku suvokti, kam reikia tiek daug valdininkų.
- Taip, valdininkų nemažėja. Prisiminkime: kai JAV nebuvo susitarta dėl federalinio biudžeto, tada kažkaip išaiškėjo, kiek federaliniu lygmeniu dirba valstybės tarnautojų. Paaiškėjo, kad Lietuvoje valdininkų, tenkančių tam tikram skaičiui gyventojų, yra dvigubai daugiau nei JAV. Tai daug ką pasako.
- Ir dar 200 naujų etatų įsteigta prisidengiant pirmininkavimu ES Tarybai. Tikite, kad tie laikini etatai netaps nuolatiniai? Jie iki šiol nepanaikinti, arba bent didžioji jų dalis nepanaikinta, nors jau nebepirmininkaujame.
- Netikiu. Tikrai manau, kad tie žmonės liks valstybės tarnyboje, bus kažkur kitur įdarbinti. 2007 metais įkurtas Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Žadėta, kad jame dirbs ne daugiau nei 10 žmonių, tačiau dabar jau yra 23. 2009-aisiais įsteigiant Energetikos ministeriją dievagotasi, kad joje bus ne daugiau nei 47 etatai, dabar jau aparatas išpūstas iki 90. Kaip tai paaiškinti?
Valdininkai dauginasi paprastuoju būdu, kaip ląstelės. Nežinau, kaip įstaigos sugeba Vyriausybei įrodyti, kad reikia vis naujų etatų. Saulėlydžio komisijai jos to nė nebandydavo įrodinėti.
- Žmonės paprastai net nesužino, dėl kieno kaltės buvo užblokuota vienos ar kitos įstaigos reorganizacija, kas išsikaulijo daugiau etatų. Gal viešumas kiek pakeistų situaciją?
- Pernelyg sureikšminama Saulėlydžio komisija. O ji viso labo yra savanoriškai suėjusių žmonių posėdis. Pateikiami tik rekomendacinio pobūdžio nutarimai. Jei Vyriausybės kanceliarijoje nuomonė būna kita ir Vyriausybei pavaldžios įstaigos neįpareigojamos elgtis taip, kaip rekomendavo Saulėlydžio komisija, tai niekas nieko ir nedaro. Palaida bala.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
