Naujausios
Laiškai Prezidentei
Valstybės vairas patikimose rankose
Galėtume apgailestauti, kad tik 20-aisiais Nepriklausomybės metais prie mūsų valstybės vairo stojo toks vadovas — ryžtingas ir reiklus, išsiskiriantis proto blaivumu, situacijas vertinantis be jokių tariamų patriotinių nukrypimų.
Matydami, kaip Jos Ekscelencija sprendžia konkrečius, valstybei bei jos žmonėms svarbius klausimus, turime pagrindo didžiuotis lietuvių tautos dukra–savo Prezidente.
Joks įvaizdis, jokia reklama neveikia taip įtaigiai, kaip veikia asmeninis pavyzdys.
Prezidentei nereikia kelių tūkstančių litų kanceliarinėms išlaidoms„ , nors ji dirba tikrai ne mažiau nei bet kuris Seimo narys.
Šalies vadovė nelaiko savęs nacionaline vertybe ir skraido reisiniais lėktuvais verslo klase, tuo sutaupydama biudžeto milijonus litų, kurie galėjo būti išleisti prezidentiniam lėktuvui be jo aptarnavimui.
Taškas, padėtas LEO LT aferai. Nepatenkintųjų, suprantama, padaugėjo: to dar nebuvo, kad panašaus masto aferos būtų sustabdomos.
Prezidente, ar tikrai profesionali, ar tikrai patikima yra Jūsų apsauga? Jei taip, tai ir Aukščiausiasis Jus apsaugos.
Manau, naudinga būtų sudaryti galimybę šalies gyventojams kreiptis į Prezidentę internetu, galbūt specialiu, visiems žinomu elektroniniu paštu, kai vieno ar kito regiono gyventojams nepavyksta savo problemos išspręsti jokioje valstybės institucijoje. Vien žinojimas, kad gyventojams yra suteikta tokia galimybė, padėtų išjudinti ne vieną įmigusį„ valstybės tarnautoją.
LAIŠKAS PREZIDENTEI
Turėtų kalbėtis su intelektualais
Andrius ALMANIS, atsargos karininkas:
Prezidentės darbą vertinu gerai. Labai svarbu, kad visuomenė ją palaiko. Toks palaikymas yra didelis užtaisas ir ateičiai. Nors kodėl ją visuomenė palaiko — tai kitas klausimas, gali būti susijęs ir su reklama.
Dabar populiaru domėtis su krize susijusiais įvykiais. Jų akivaizdoje Prezidentė elgiasi logiškai ir šaltai, sugebėdama dirbti ir su Seimu, ir su Vyriausybe.
Tikiuosi, kad ateityje išliks Prezidentės ir visuomenės abipusis supratimas. O Prezidentė turėtų pasinaudoti visuomenės palaikymu. Pasinaudoti pačiomis geriausiomis intelektualinėmis kūrybinėmis pajėgomis. O jų Lietuvoje — daug ir galingų. Tik reikia tuos žmones pritraukti ir išgirsti jų patarimus.
Kokia forma? Reikėtų daugiau važinėti, daugiau bendrauti ir galbūt kviesti pas save. Kviesti visuomeninių ir politinių organizacijų atstovus. Iš jų galima nemažai sužinoti. Tiktų forumai, kongresai. Jei Prezidentė važiuoja į kokias vietoves, tai reikėtų ne tik į šventes, bet ir pokalbiams.
Dažnai pasvarstau, kokia tiktų šalyje gynybos sistema. Noriu, kad būtų įmanoma pasiekti tokį lygį, jog valstybės gynyba būtų visų mūsų reikalas. Tai nereiškia, kad visiems būtina eiti į kokius mokymus. Neturėtų visa tauta nusišalinti nuo gynybos reikalų — atseit mus kažkokie profesionalai kariai gins. Visi turime jausti tokį poreikį, nes galų gale juk yra mūsų valstybė ir kaip mes jos galime neginti ir tam būti nepasiruošę.
Kaip konkrečiai organizuoti? Tai ir mobilizaciniai reikalai, ir jaunesniojo amžiaus jaunuolių šaukimas. Taip, šauktinių tarnyba dvylikai mėnesių yra pasenęs dalykas. Tačiau tarnauti trumpesnį laiką — reikėtų. Tegul tarnyba būna trumpesnė, bet tegul tai daro kuo daugiau jaunimo. Reikėtų pasisemti Skandinavijos šalių patirties, kur yra didelės nacionalinės gvardijos.
Yra tokia organizacija — Šaulių sąjunga. Bet ji dirba tik su jaunimu. O vyresnio amžiaus žmonės neįtraukiami.
Kokių pokyčių tikiuosi? Laukiama administracinė reforma, apie kurią daug metų kalbama. Visi lyg sutinka, kad būtų merai renkami tiesiogiai, kad taip pat — seniūnai, bet vis taip nedaroma. Tiesioginiai turėtų būti ir teisėjų rinkimai, aišku, iš kvalifikuotų kandidatų.
Apskritys absoliučiai nereikalingos. Apskričių valdininkija yra bereikalingas valdžios tarpinis lygis, nusiurbiantis daug pinigų.
„Saulėlydžio“ komisija bando kapoti biurokratizmą, tačiau apskričių lygiu neužsimoja. Pavyzdžiui, neįveikia apskritinių departamentų. Juk Lietuva yra maža šalis ir turėtų pakakti savivaldos pajėgų. Apskritis galėtų būti kaip teritorinis darinys.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
LAIŠKAS PREZIDENTEI
Retai beperku dešros
Kasdien su baime laukiu televizijos žinių: ką išgirsiu šiandien? Kiek procentų sumažės mano pensija — penkiais, dešimčia ar dar daugiau? Išgirstu, ir pradedu skaičiuoti: jei sumažės penkiais, nebeužsisakysiu rajoninio laikraščio. Tuomet teks sėdėti tik prie televizoriaus.
Jei sumažins dešimčia procentų, teks ir televizorių rečiau įsijungti. Juo labiau, kad, po Naujųjų pabrangus elektrai, visi „elektriniai“ dalykai išvis taps prabanga. Nors jau ir dabar televizorių žiūriu tik tamsoje.
Jau kiek laiko nebevažinėju vietiniu autobusu, nes ir jo bilietas pabrango. Ką darysi, į kapines einu pėsčiomis. Gal ir į naudą grynas oras, nors grįžus dar ilgai gaudau kvapą ir trinu paskaudusias kojas.
Retai beperku dešros, o kumpio kvapą tik susapnuoju — skanus būdavo mamos kaime išrūkytas. Bet gal irgi gerai, nes kiaulės mėsa vyresnio amžiaus žmogui nesveika.
Artėjant žiemai, vis dažniau pagalvoju, kas bus, jei ir kompensacijų už šildymą nebeliks? Gyvenimas bus nebeįmanomas. O gal ir tai — į naudą? Juk jeigu padaugės nebeišgalinčių susimokėti už komunalines paslaugas, padaugės infarktų, insultų, vadinasi, sumažės pensininkų. Todėl bus gerai „Sodrai“. Pensininkai prisidės prie to, kad ji kuo greičiau išbristų iš milijardinių skolų.
Žodžiu, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Ar ne taip, gerbiamoji Prezidente?
LAIŠKAI PREZIDENTEI
Reikia didelių švietimo reformų
Laimutė LESKAUSKIENĖ, Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos mokytoja, Jaunimo centro vadovė:
— Buvo daug puoselėta vilčių, kad vis dėlto į valdžią ateis žmogus, kuris imsis permainų paprastų žmonių problemoms išspręsti. Imsis iš esmės.
Dalia Grybauskaitė atrodė tokia ryžtinga ir drąsi, deklaravo, kad bus teisinga, dirbs žmonėms. Aš nepasakyčiau, kad ji dabar to nedaro — ji dirba, bet jai sunku. Aš nedrįsčiau komentuoti Prezidentės darbo, nes dabar — tik jo pradžia.
Svarbu, kad, pirmiausia, Prezidentė išgirstų žmones. Kad mokėtų išgirsti. Kad rastų laiko išgirsti. Ir kad atsirinktų, kurios nuomonės priklauso jas išsakančių, vienokias ar kitokias viltis puoselėjančiųjų daugumai.
Manau, kad reikia labai didelių reformų švietimo srityje. Didelių permainų studentams. Dabar yra labai neteisinga situacija, kai studentai neturi lėšų studijoms — jie, grįžę į Jaunimo centrą, visi dejuoja. Dauguma net negalėjo įstoti ten, kur norėjo, nes tai — begaliniai pinigai.
Sakoma, yra krizė, bet ji, man atrodo, visų pirma yra žmonių santykiuose.
Man išvis yra baisu, kad mažai dėmesio skiriama jaunimui. Juk jie — mūsų ateitis, jie mus turės išlaikyti.
Didesniuose miestuose jaunimui yra didesnės galimybės, o ką daryti gyvenančiam provincijoje? Jam, baigusiam mokslus, be galo sunku įsidarbinti. Yra tokių specialybių, kurias įgijusieji negauna darbo. Mokymo įstaigose ruošiami bedarbiai.
Mokykloje — 30 metų beveik tos pačios mokymo programos. Dabar pradėjo kažką keisti, bet sistema lyg ir neišbaigta. Jaunas žmogus mokomas visko, jam kraunama per daug. Man kartais atrodo, kad mokome ne to, ko iš tikrųjų jaunam žmogui reikia. Mažokai suteikiame žinių, kurias jis galėtų pritaikyti gyvenime, mokymo procese nemokame teorijos susieti su praktika.
Manau, reikia daug ką keisti, pradedant nuo pačios ministerijos, nes ten žmonės užsisėdėję, jie netobulėja. Jie tiesiog vegetuoja.
Ministerija, Pedagoginės raidos centras... Kiek teko ten būti ir seminaruose, ir kursuose, — tie patys seminarai, tik kitais pavadinimais, lektoriai tas pačias paskaitėles skaito. Norėtųsi novatoriškumo.
Švietimo sistemoje norėtųsi pertvarkos, kuri būtų arčiau to jauno žmogaus, kurį ugdome mes, kad vaikui būtų suteikiamos galimybės per patirtį, per iššūkius atrasti save. Pas mus apskritai tapo įprasta savąją sistemą kurti plagijuojant iš kitų šalių ir nekreipiamas dėmesys, kad ji nėra nusisekusi. Mes turėtume atrasti savo sistemą.
Manau, jog Prezidentė turi galios daryti įtaką ir šiems, ir kitiems procesams, bet viena pati ji daug nepadarys. Pirmiausia kiekvienas turime keistis ir į tą keitimosi procesą įtraukti kitus.
Linkėčiau būti dar ryžtingesnei
Liudvikas STANKUS, šiaulietis, individualios medžio apdirbimo įmonės savininkas:
— Vilties į Dalią Grybauskaitę visi dedame daug. Valstybėje tiek jautrių klausimų, kuriuos reikia skubiai spręsti. Iš savo patirties žinau, jeigu skaudulių nesprendi laiku, atidėlioji, jie komplikuojasi ir tada sunku ką nors kardinaliai pakeisti.
Prezidentė žadėjo pakeisti kai kuriuos ministrus, bet to nepadarė. O reikėtų kai kam į kaulus suduoti. Linkėčiau jai būti dar ryžtingesnei.
Esu šiek tiek nusivylęs Prezidentės pozicija dėl Kauno įvykių. Suprantu, čia neaiškumų daug, ji negali bet ko kalbėti. Kitas dėl to mano palinkėjimas — turėti gerų patarėjų, kurie sugebėtų giliai įnerti į vienas ar kitas sferas, nes iš išorės ne viskas gerai matyti.
Užrašė Petras BALČIŪNAS
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
