Naujausios
Vandališkai: nepatinka tvora – sunaikink!
Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokykla, lygiai prieš dvi savaites apsitvėrusi nauja segmentine tvora, tos tvoros jau nebeturi. Vandalai išlaužė ir išvartė metalinius stulpus, išdraskė tinklą ir netgi išjudino įvažiavimo į mokyklos teritoriją vartus.
Tūkstantinę žalą skaičiuojantis įstaigos direktorius Nerijus Kundrotas įsitikinęs, kad šis nusikalstamas darbas – Pabalių mikrorajono gyventojų, dėl teritoriją apjuosusios tvoros netekusių galimybės pasitrumpinti kelią.
Vandalų išpuoliai prieš mokslo įstaigą jau tapo kasdienybe.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Griovė tik pradėjus darbus
Dėl vandališko poelgio gruodžio 9-osios vakarą, kai buvo išdraskyta, išgriauta ir suniokota apie 60 metrų naujos segmentinės tvoros, N. Valterio jaunimo mokyklos administracija ir vėl kreipėsi į policiją. Šįkart chuliganai sugadino medžiagų už daugiau nei 900 eurų.
Pareigūnams buvo pateikta vaizdo kamerų užfiksuota medžiaga. Joje matyti, kad vėlų vakarą siautėjo penkiese. Paskui nuėjo į mikrorajono gilumą.
Mokyklos direktorius įsitikinęs, kad Savivaldybės lėšomis – 9 000 eurų – pastatytos tvoros niokotojai – ne mokyklos mokiniai: iš 68 čia besimokančių nėra nė vieno, kuris gyventų Pabalių mikrorajone.
N. Kundrotas suranda sniege likusias metalinių tvoros stulpelių liekanas – nusikaltėliai nesugebėjo išversti į žemę įbetonuotos jų dalies, taigi nulaužė. Vienas, du, trys, keturi, penki... stulpelių likučiai.
Tai ne pirmas atvejis, kai pagal Europos Sąjungos reikalavimus, taip pat moksleivių saugumo, higienos ir kitas normas, kaip ir visos kitos šalies ugdymo įstaigos, vykdanti ir dėl to mokyklos teritoriją tvora apjuosusi N. Valterio jaunimo mokykla patyrė žalos.
Pirmas kartas buvo, net nespėjus sustingti tvoros betonui – gruodžio 4-ąją. Pirmadienio rytą į darbą atvykę darbuotojai rado išdraskytą tvoros dalį ties mokyklos stadionu.
„Veikta“ tokiu pat principu: stulpeliai išlaužyti ir išmėtyti, segmentai sulankstyti, išdraskyti. Tąkart taip pat buvo kreiptasi į policiją. Tačiau ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl, policijos vertinimu, pernelyg mažo nuostolio – kiek daugiau nei 140-ies eurų.
Griovys – ne kliūtis
N. Kundrotas, nebesugalvodamas, kaip stabdyti niekdarius, ties suniokotąja tvora nusprendė iškasti griovį – atliksiantis melioracijos funkciją, be to, tai būsiantis prevencinis pamokymas tiems, kurie galvoja, kad „jei tvora trukdo, ją reikia tiesiog sunaikinti“. Iškastą griovį apjuosė „Stop“ juosta.
Jau kitą dieną direktorius savo kabinete sulaukė keletos Pabalių gyventojų. Žmonės piktinosi, esą direktorius savavaliauja, statydamas nepraeinamas tvoras, o dar ir griovius kasdamas.
„Vaikščiojom per mokyklos teritoriją 100 metų ir vaikščiosim“, – tąkart vadovą įspėjo bendruomenės atstovai.
Ir išties. Akivaizdu, kad nei griovys, nei „Stop“ juosta žmonių nesulaikė – trumpindami kelią jie kopia per jį, o minėta juosta po kone kiekvienos nakties randama nuplėšta.
Maža to, praėjus porai dienų po Pabalių gyventojų apsilankymo mokykloje, buvo įvykdytas naujas išpuolis. Šįkart nukentėjo ką tik įrengti įvažiavimo į mokyklą vartai: buvo išjudinti ir nuversti vartus laikantys stovai, suniokota viela.
Mokykla nusprendė nelaukti, kol vartai bus sugadinti nepataisomai, tad iškėlė juos ir laikinai priglaudė ūkio patalpoje, ten pat, kur suneštos ir visiškai suniokotos tvoros liekanos.
Kompromisų paieškos
Nuo 2010-ųjų Jaunimo mokykloje dirbantis, o nuo 2016 metų jai ir vadovaujantis N. Kundrotas sako jokiu būdu nenorintis pakenkti Pabalių gyventojams, ypač senyvo amžiaus, kuriems sunkiai įveikiamas kiekvienas metras. Dėl to, statydamas tvorą, įrengė net penkerius vartus, kuriuos nusprendė neužrakinti ir naktį, taip suteikdamas galimybę gyventojams kelią patrumpinti bet kuriuo paros metu. Dar varteliai tam, kad mokyklos stadione visi norintys galėtų pasportuoti, pasivaikščioti.
Maža to, prieš statant tvorą, pagalvota palikti kelių metrų praėjimą – jis taip pat priklauso mokyklos teritorijai, ir paliktas tik žmonių patogumui.
„Panašu, kad to mano geranoriškumo nepakako, kažkam iš pabaliečių prabilo principai, o paėjėti iki vartelių – ne lygis“, – sakė vadovas.
Nepaisant kaistančio konflikto, jis tikisi, kad policija piktadarius nustatys ir nuostoliai, kurie jau peršokę ir per 1 000 eurų, bus atlyginti. O tada jau būsią galima ieškoti tolesnio susitarimo, naudingo abiem pusėms.
„Net neabejoju, kad vietiniai gyventojai žino, kas tai padarė. Žino, bet tyli, gina savus“, – sakė vadovas.
Jis prisiminė tą patį rytą, kai antrąsyk buvo suniokotas mokyklos turtas, sulaukęs ironiškos pusamžės gyventojos replikos, esą „pažiūrėk, kas liko iš tavo tvoros“.
O jei kompromiso rasti vis dėlto nepavyktų, N. Kundrotas pagalvojęs apie planą B – atstatyti suniokotą tvorą ir vartelius užrakinti.
Pasikalbėjimas – be rezultato
Ne vien ta „europinė“ mokyklos tvora užkliuvusi niokotojams.
N. Kundroto žodžiais, teritorijoje gal jau nebėra nė vieno daikto, kurio nebūtų palietę chuliganai. Tai metai iš metų dažais apipurškiamos sienos, reguliariai išdeginamos plastikinės salės durys, nuspardomi ir nulaužomi lietvamzdžiai, vėdinimo vamzdžiai, kuriais įsigudrinta užkopti net ant priestato stogo. Dar sudaužytas lango stiklas, nuplėšta mokyklos lenta...
O kas likę iš tos pačios Pabalių bendruomenės lėšomis pastatytų medinių suoliukų, jaukių sūpynių...
Visus „darbus“ kolektyvas dažniausiai randa rytą suvažiavęs į darbą. Ką jau kalbėti apie tai, kad neretai tenka skaičiuoti ne tik padarytus nuostolius, bet ir surinkti paliktus alkoholinių gėrimų butelius, šiukšles. Ne išimtis ir augintinių, kuriuos gyventojai įpratę vedžioti po mokyklos teritoriją, sukrautas krūvas.
Apie visas vietinių žmonių „nuodėmes“ N. Kundrotas ne sykį kalbėjosi su Pabalių bendruomenės pirmininku, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu Gedeminu Vyšniausku. Po tų pasikalbėjimų niekas taip ir nepasikeitė.
Pažadėjo spręsti
G. Vyšniauskas vakar „Šiaulių kraštui“ pripažino žinantis problemą ir suprantantis mokyklą, kurios turtas naikinamas. Tačiau esą reikia suprasti ir gyventojus, kuriems trumpinti kelią per mokyklos teritoriją tapę įprasta.
„Kas tai galėjo padaryti, klausimas ne man. Tai policijos darbas. Tikiuosi, kad parazitai bus išaiškinti, – sakė pirmininkas. – Per juos dabar kenčia visa bendruomenė“.
G. Vyšniauskas teigia mėginęs aiškinti vietos žmonėms, kad tvora apjuosta teritorija priklauso mokyklai ir tik jos administracijos geranoriškumo dėka gali būti leista vaikščioti po ją.
„Reikalavimas aptverti mokyklų teritorijas neatsirado iš niekur – tam turėjo būti rimta priežastis. Žodžiu, ir taip blogai, ir taip negerai“, – sakė pirmininkas.
Jis, kaip miesto Tarybos narys, pažadėjo paieškoti kompromiso „Savivaldybės lygmeniu“. Juolab kad dėl tiesaus kelio per mokyklos teritoriją sunerimę gyventojai, jo žiniomis, jau kreipėsi ir į kitus tarybos narius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Prie mokyklos iškastas griovys – ne kliūtis. Gyventojai nepaiso ir „Stop" juostos.
Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokyklos direktorius Nerijus Kundrotas rodo niekdarių „nuopelnus": čia turėtų būti tvora, bet jos nebėra – liko tik vienas kitas stulpelis.
Kitose vietose po sniegu liko tik tvoros stulpelių betoninės dalys.
Mokyklos ūkio pastate sudėta tai, kas liko iš mokyklą juosusios tvoros.
Apmaudu, kad įstaigos turtas niokojamas be gailesčio.
Jaunimo mokyklos ir Pabalių gyventojų bendruomenes sukiršino tvora.
Pabalių bendruomenės pirmininkas, miesto Tarybos narys Gedeminas Vyšniauskas kol kas nieko konkretaus pasakyti negali, tik padalija pažadų ieškoti kompromiso.
