![Verslas klumpa ant „Sodros“ \"grindų\"](/sites/default/files/styles/media_image/public/2018-01/Darius_Balciunas_Valumina_07_GBs_0.jpg?itok=iCm6dxQN "Verslas klumpa ant „Sodros“ \\"grindų\\"")
Naujausios
Verslas klumpa ant „Sodros“ "grindų"
Nuo šių metų sausio darbdaviai už darbuotojus privalo mokėti įmokas nuo ne mažesnės kaip minimali alga sumos. Nesvarbu, kad darbuotojas dirba 2–3 valandas ir tiek algos neuždirba. „Teks tokius darbuotojus atleisti, o jų valymo bendrovėse yra apie trečdalį, – sako bendrovės „Valumina“ vadovas Darius Balčiūnas. – Įkalė kaip vinį – mokėk. Neturime, iš ko mokėti.“
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Alga nesvarbi, svarbi įmoka
Seimas, priimdamas mokesčių pataisas, nuo šių metų nustatė minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio grindis darbdavio socialinio draudimo įmokoms.
„Sodra“ savo tinklalapyje aiškina: „Darbdaviui nėra įpareigojimo mokėti bent minimalią algą. Svarbu, kad socialinio draudimo įmokos būtų priskaičiuotos nuo ne mažesnės nei minimalios algos.“
Nuo šių metų sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga yra nustatyta 400 eurų ( pernai buvo 380 eurų).
Pateikiamas ir pavyzdys, kiek darbdaviui teks daugiau primokėti: „Jeigu darbdavys darbuotojui moka pusę minimalios algos – 190 (nuo šių metų 200 – red. past.) eurų, tai jis turėtų primokėti 60 eurų socialinio draudimo įmokų.“
Pabrėžiama, jog taip bus užtikrinima, kad net ir mažiausias pajamas gaunantys darbuotojai turės galimybę sukaupti metų darbo stažą ir gauti visas socialines garantijas.
Išimtys taikomos tik darbuotojams iki 24-erių metų, pensininkams ir prarasto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams bei dirbantiems daugiau nei pas vieną darbdavį.
„Sodros“ duomenimis, šie pokyčiai palies apie 150 tūkstančių darbuotojų – maždaug 14 procentų visų dirbančiųjų Lietuvoje. Tiek žmonių pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, nesiekia minimalios algos.
Mokės ar atleis?
UAB „Valumina“ teikia valymo paslaugas visoje Lietuvoje. Bendrovė ir dabar skelbia ieškanti valytojo ar valytojos, kurie galėtų dirbti tris valandas už 100 eurų atlygį.
„Didžiulį galvos skausmą turime dėl „Sodros" įmokų "grindų", – sakė „Šiaulių kraštui“ bendrovės „Valumina“ vadovas Darius Balčiūnas. – Ne tik mūsų bendrovę – visas valymo bendroves tai palietė, nes paprastai darbuotojus įdarbiname ne visu etatu.“
„Valumina“ turi per 400 darbuotojų, iš jų 125 dirba ne visu etatu pirmaeilėse pareigose.
Įmonės vadovas vardija atvejus, kai darbuotojas įdarbinamas 0,25 etato ir tuomet nuo minimalios algos mokama 100 eurų. Pavyzdžiui, kai klientui valomos tik 50 kvadratinių metrų patalpos tris kartus per savaitę ar daugiabučių bendrijoms reikalingas laiptinių valymas tik kartą ar tris kartus per savaitę.
„Taip sudarome galimybę užsidirbti žmogui, kuris dėl įvairių aplinkybių negali dirbti visą darbo dieną“, – pabrėžia darbdavys.
Vieni darbuotojai ilgiau negali dirbti, nes prižiūri neįgalų vaiką ar senelį. Kitas pats dėl sveikatos gali dirbti tik kelias valandas. Moterys, auginančios mažesnius vaikus, 4 valandoms įsidarbina, ateina valyti patalpų, kai vyrai grįžta iš darbo, – šeimai papildomos pajamos. Dar kitiems iki pensinio amžiaus likę 2–3 metai, ir jau sunku kitokį darbą rasti.
„Šiandien galvojame tokius žmones atleisti, nesakau, kad visus, bet dalį tikrai, vietoj jų ieškosime pensininkų ar neįgaliųjų, o 24 metų žmonės valymo darbų nedirba, – sako darbdavys. – Kito pasirinkimo neturime, nes klientai brangiau už paslaugą nemokės, kontraktai sudaryti metams ar keleriems į priekį ir kainų kelti negalime.“
Jis skaičiuoja, jog darbo vieta dėl įvestų "grindų" brangsta 76 eurais, o „Sodros“ įmokų sausį reikės mokėti 12 tūkstančių eurų daugiau, nei mokėta gruodį. Tokių pinigų, tokių rezervų „Valumina“ neturinti.
„Valdžia visiškai neatsižvelgia nei į regionų, nei į atskirų verslo sričių situaciją, – piktinasi D. Balčiūnas. – Garsina, kad surinks 70 milijonų eurų daugiau įmokų, bet, ar skaičiavo, kiek naujų bedarbių atsiras? Manau, seimūnai pirmiausia turėjo „perfiltruoti“, kokiuose versluose, kokiose įmonėse dirba darbuotojai, negaunantys minimalios algos, ir kviesti tartis, bet į jokias diskusijas mūsų nekvietė.“
Jis pabrėžia, jog valymo bendrovių šalyje yra 300, dirba 15 tūkstančių darbuotojų, iš jų apie 30 procentų ne visu etatu.
„Daug smulkių darbo vietų sukurta nutolusiuose objektuose, sąžiningai mokame mokesčius, verslas skaidrus, bet po tokių įstatymo pataisų tik nusvyra rankos daryti verslą Lietuvoje, – sako verslininkas. – Kvaili įstatymai priiminėjami ir dar neleidžiama pasirengti. Gruodį patvirtino – nuo sausio įsigaliojo. Nei su darbuotoju kitaip susitarsi, nei sutartis su klientais pakeisi. Įkalė vinį ir mokėk.“
Ne tik verslui aktualu
Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė Natalija Šedžiuvienė „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog „Sodros“ "grindys" ir aukštajai mokyklai kelia problemų.
10–12 dėstytojų kolegijoje dirba ne visu etatu ir jų algos nesudaro minimalaus atlyginimo sumos. Yra dar ir keli techniniai darbuotojai. Plius ne visu etatu dirba dėstytojai kolegijos padaliniuose Mažeikiuose ir Telšiuose.
„Jeigu ateina dirbti dėstytojai iš kitų įmonių, įstaigų, o ten dirba visu etatu, tai nėra problemos, – sako N. Šedžiuvienė. – Bet turime pagrindinėse pareigose dirbančių dėstytojų, kurie reikalingi dėstyti specifinius dalykus, tačiau negali turėti viso krūvio, nes dėstomų disciplinų nėra daug. Jeigu norime išsaugoti tokius dėstytojus, turime „Sodros“ įmokas mokėti kaip nuo viso etato.“
Iki šiol nėra išaiškinta, kaip reikės mokėti „Sodros“ įmokas, kai vienoje ir kitoje darbovietėje darbuotojas, pavyzdžiui, dirba po 0,25 etato ir 400 eurų per abi darbovietes negauna? Kuris darbdavys mokės įmokas, kaip nuo viso MMA, ar abiem teks dalytis?
Kolegija, skaičiuojama, per metus papildomai turės mokėti daugiau nei 3 tūkstančius eurų „Sodros“ įmokų. Į šią sumą įeina ir nuo pernai liepos didintos įmokos dirbantiems pagal terminuotas sutartis, o pagal tokias sutartis dirba visi kolegijos dėstytojai.
„Bežiūrėdami į verslo reikalus, didieji strategai nepasižiūrėjo, kad biudžetininkai gyvename iš tų pačių biudžeto lėšų, ir tik perdame pinigus iš vienos biudžeto eilutės į kitą“, – sako kolegijos direktorė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Darius Balčiūnas, UAB „Valumina“ vadovas, sako: „Tik rankos nusvyra po tokių įstatymo pataisų. Sudarome galimybę užsidirbti žmonėms, kurie nė negali dirbti visą dieną, dabar teks juos atleisti.“
Natalija Šedžiuvienė, Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė, sako, jog didesnes Sodros įmokas reikės mokėti už 10–12 dėstytojų, kurie neturi viso krūvio, bet reikalingi specifiniams dalykams dėstyti.
Ekonomisto komentaras
Nuskriaudė mažiausiai uždirbančius
Žilvinas ŠILĖNAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas:
– Valdžia apmokestino ne darbdavius, apmokestino darbuotojus. Visus mokesčius žmogus sumoka, tik techniškai juos perveda darbdavys.
Tai didžiulis nesąžiningas mokesčio padidinimas mažiausiai uždirbantiems. Jeigu žmogus dirba už 200 eurų, tai mokesčių procentaliai sumokės daugiau, nei tas, kuris gauna 1 000 eurų.
Tai tiesiog socialiai nejautru.
Yra Lietuvoje apie 170 tūkstančių žmonių, kurie dirba ne visą darbo dieną. Dalis iš jų dirba šešėlyje, bet dalis iš tiesų dirba ne visą dieną.
Tiems, kurie taip dirba dėl vyresnio amžiaus ar dėl įsipareigojimų šeimai derinimo su darbu, toks „Sodros“ mokesčio didinimas yra peilis. Darbdaviui tokio žmogaus nebeapsimokės samdyti nei puse etato, nei ketvirčiu etato. Tokių žmonių atžvilgiu tai visiškai nežmoniška politika.
O dėl šešėlio siūlyčiau pamąstyti: jeigu dėl didelių mokesčių žmonės nuėjo į šešėlį, tai ar mokesčius padidinus jie iš šešėlio sugrįš?
Valdžia skelbia, jog 70 milijonų eurų daugiau surinks, padalinkime juos iš 170 tūkstančių darbuotojų, kurie dirba ne visą darbo dieną, – išeina, jog nulups nuo kiekvieno papildomai po 400 eurų per metus.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
