Naujausios
Verslui rūpi, kad regionas netaptų kaimu
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, jungiantys Šiaulių ir Telšių regionų verslo įmones, generalinėje asamblėjoje aptarė metų veiklą. Apdovanoti verslo lyderiai, išdalytos padėkos. Pasidalyta ir nerimą keliančiomis žiniomis, jog naujo Lietuvos bendrojo plano rengėjai „nemato“ Šiaulių, o Šiaurės Lietuvą „formuoja kaip kaimą“.
Danutė MIŠKINYTĖ
redakcija@skrastas.lt
Akcentas – aktualijoms
Generalinę asamblėją sveikino atvykę Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Benjaminas Žemaitis, ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas. Dalyvavo Seimo narys Stasys Tumėnas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
Rūmų prezidentas Vidmantas Japertas akcentavo ne pasiekimus, raštu išguldytus veiklos ataskaitoje, o aktualijas.
Per praėjusius metus Rūmų bendruomenė ypač pagausėjo. Priimtas net 51 naujas narys. Rūmai dabar jungia 217 narių iš Šiaulių ir Telšių apskričių.
Didinama įtaka, stiprinant Šiaulių ir Telšių regionų konkurencingumą ir vystymąsi. Praėjusiais metais ypač skatinti klasterizacijos procesai ir eksportas.
V. Japertas pasidžiaugė Rūmų narių aktyvumu, akcentavo dalyvavimą darbo grupėse, teikiančiose pasiūlymus dėl regionų ekonominės veiklos plėtojimo.
Pasidalijo žiniomis iš naujai rengiamo Lietuvos bendrojo plano svarstymų. Dabartinio plano galiojimas baigiasi 2020 metais.
„Naujame plane užkoduotos visos Lietuvos vystymosi kryptys iki 2050 metų, – sakė V. Japertas. – Įvyko du plano projekto svarstymai Vilniuje, rengėjai lankėsi ir Šiauliuose. Kai buvo pristatoma būklės analizė ir galimi sprendiniai bei perspektyvos, rodomose skaidrėse nemačiau Šiaulių.“
Dabar dar galiojančiame Bendrajame plane per Šiaulių urbanistinį karkasą eina viena iš pagrindinių krypčių, jungiančių Lietuvos teritoriją per Šiaulius iki Klaipėdos. O Šiauliai numatyti plėtoti, kaip regiono metropolinis centras.
„Klausiau plano rengėjų, kodėl šios krypties nebėra? – sakė V. Japertas. – Tai vienintelė prielaida, galinti užtikrinti regiono perspektyvą. Ne tik Šiaulių, bet ir Telšių. Jeigu lieka tik kryptis Vilnius–Kaunas–Klaipėda – visa Šiaurės Lietuvos teritorija lieka periferijoje, formuojamas kaimas su 300 tūkstančių gyventojų.“
Plano projektas, jo žiniomis, laikinai atitaisytas.
„Liūdniausia, kad svarstymuose nebuvo nieko iš vietinių valdžių, kurios yra Šiaulių ir Telšių regionuose, – nė vieno mero, nė vieno vyriausiojo architekto“, – pabrėžė V. Japertas.
Jis pasidalijo, jog yra du scenarijai. Pagal Lietuvos ekstensyvaus vystymosi scenarijų matoma vieta ir Šiauliams, ir Panevėžiui, ir Telšiams. Pagal koncentruoto vystymosi – vienintelė pagrindinė ašis yra Vilniaus–Kauno– Klaipėdos su Vilniaus–Kauno dvimiesčiu. Kas ką dvimiestyje „susiurbs“, neaišku.
V. Japerto žodžiais, toks Lietuvos struktūros perbraižymo kontekstas rodo, kiek regionui yra iššūkių, į kuriuos būtina reaguoti.
„Mes iš tiesų pasigendame regioninės politikos įgyvendimo sprendinių, – sakė V. Japertas. – Regioninės politikos Baltąją knygą patys Seimo nariai jau vadina „Juodąja knyga“ – matyt dėl nusėdusių ant jos dulkių.“
Jis priminė, jog regionų specializacija, kurią Rūmų nariai skeptiškai vertino, buvo pasirinkta kaip pagrindinė ašis, dėl kurios turėtų paspartėti regionų vystymasis.
„Bet taip ir nepamatėme veiksmų programos, kaip rengiamės įgyvendinti tą Lietuvos regionų specializaciją, – teigė V. Japertas. – Kiek girdėjome, ta programa sulaukė ne paties geriausio vertinimo ir tikėtina, jog netaps šalies ekonominio proveržio regionuose programa.“
Universitetas „sunešiotas“
V. Japertas kalbėjo ir apie negatyvias aukštojo mokslo reformos pasekmes Šiauliams.
Šiauliuose, jo žodžiais, baigiamas visiškai „sunešioti“ aukštasis universitetinis mokslas: „Iš jo greitai neliks akmens ant akmens.“
„Bandėme telkti regiono savivaldybių politinę valdžią, bandėme argumentuotai įrodyti, kad Šiauliuose universitetas būtinas, kad aukštasis universitetinis mokslas Šiaurės Lietuvoje turi išlikti“, – priminė verslo asociacijos lyderis ir buvęs Šiaulių universiteto tarybos pirmininkas.
Jo žodžiais, „kai kiti argumentai lėmė, ėjome koja kojon su Vyriausybe“, nes iš esmės galimas variantas – Vilniaus universiteto ir Šiaulių universiteto bendradarbiavimas.
„Bet dar nesu tokio cirko matęs, kai pakeitus švietimo ir mokslo ministrę, dingsta ir ta reforma, – sakė V. Japertas. – Šiandien Šiaulių universitetas egzistuoja, niekas nesirengia su juo nieko daryti. Bet nemanau, kad po negatyvo, skleisto apie Šiaulių universitetą, galima atitaisyti jam padarytą žalą“.
Apie verslo augimą ir socialinę atskirtį
Dauguma asamblėjos dalyvių į klausimą, ar finansinės institucijos užtikrina kreditus verslo plėtrai, atsakė „Ne“.
„Klausimas labai aktualus, ypač kalbant apie regionų tvarumą, stabilumą, – sakė Rūmų prezidentas. – Tam reikalingi žmonės ir kreditinai ištekliai. Kiek kalbėtume apie socialinės atskirties mažinimą, viena aišku – jeigu ekonomika neaugs, nebus galimybių spręsti socialinių klausimų.“
Pagal verslo apklausas įmonės yra nusiteikusios augti, verslą plėsti.
„Kitos išeities tiesiog nėra – turi būti konkurencingesnis, efektyvesnis, – pabrėžė V. Japertas. – Bet ar šiandien šalies valdžios atstovai ir Lietuvos banko atstovai, gali pasakyti, kad finansinės institucijos yra pasirengusios finansuoti šiuos iššūkius, ekonominio proveržio programas Lietuvos regionuose?“
„Pasaulis kalba, kad mes pradedame atsispirti nuo dugno ir augti, o Lietuvoje vis kalbama apie ekonomikos saulėlydį ir kad reikia užveržinėti finansinius instrumentus ir galvoti apie kažkokias artėjančias grėsmes, – stebėjosi V. Japertas. – Ar kažkas yra nesuinteresuotas, kad Lietuva žengtų koja kojon su šalimis, kurios turi ambicijų būti lyderėmis?“
Asamblėjos svečias istorikas profesorius Egidijus Aleksandravičius taip pat neaplenkė verslumo aktualijų. Jis skaitė pranešimą: „Ar verslūs žengiame į Lietuvos laisvę? Šimtmečio klausimas“.
Apdovanojimai
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai generalinėje asamblėjoje įteikė metų apdovanojimus. Nominacija „Didžiausią vidutinį atlyginimą mokanti įmonė“ didelių įmonių grupėje įteikta pirmąją vietą pelniusiai UAB „Salda“. Antrąją pelnė UAB „Rol Lithuania“, trečiąją – UAB „Baltik vairas“.
Nominacija „Didžiausią vidutinį atlyginimą mokanti įmonė“ mažų ir vidutinių įmonių grupėje įteikta pirmosios vietos laimėtojai UAB „Yvas“. Antrąją pelnė UAB „Putokšnis“ trečiąją – UAB „Medicinos linija“.
Lietuvos mažuoju eksporto prizu apdovanota UAB „Bodesa“.
Už profesinio mokymo patrauklumo didinimą apdovanota VšĮ Šaulių darbo rinkos centras.
„Sėkmingo verslo įmone“ mažų ir vidutinių įmonių grupėje pripažinta UAB „Ruvera“, o didelių įmonių grupėje – AB „Telia Lietuva“.
III laipsnio bronzos „Darbo žvaigžde“ apdovanoti Algirdas Gluodas, dr. Remigijus Laurutis.
LPPAR padėkos ženklai įteikti Ramintai Pranskūnienei, Vyčiui Lembučiui.
„Darbo žvaigždės“ medaliai įteikti Editai Minkuvienei, Mečislovui Rimeikiui, Rūtai Jankuvienei.
„Investicijų lyderio 2018“ vardą pelnė UAB „Reklamos diktatorius“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, kalba apie verslo ir regionų plėtros iššūkius, į kuriuos būtina reaguoti.
Lietuvos mažuoju eksporto prizu apdovanotos UAB „Bodesa“ vadovai – Rolandas Gabrielaitis (kairėje) ir Edvinas Šima.
