
Naujausios
Vidmantas Japertas: „Universiteto tarybai diriguojama iš šalies“
Šiaulių universiteto (ŠU) tarybai laikinuoju rektoriumi išrinkus Darių Šiaučiūną po posėdžio atsistatydino tarybos pirmininkas, žinomas verslininkas ir visuomenės veikėjas Vidmantas Japertas. Jis atsisakė pasirašyti darbo sutartį su D. Šiaučiūnu.
V. Japertas į laikinuosius rektorius siūlė studijų prorektorių Remigijų Bubnį, tačiau slaptu balsavimu taryba jo nepasirinko. „Nebeturiu tarybos daugumos palaikymo. Susidarė įspūdis, kad tarybai diriguojama iš šalies“, – sakė V. Japertas.
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Kas „dirigentai“ ar „dirigentės“?
Vakar ŠU buvo likęs be vadovybės – rektorius Donatas Jurgaitis ir prorektoriai darbą baigė, o laikinasis rektorius dar nebuvo įdarbintas. Komunikacijos ir rinkodaros tarnybos direktorius Modestas Grigaliūnas po pietų patikino, kad laikinasis rektorius nėra „nelegalas“, darbo sutartį vakar su juo turėjo pasirašyti tarybos pirmininko pavaduotoja.
Vidmantas Japertas pareiškimą pasitraukti įteikė antradienio vakarą po tarybos posėdžio. ŠU tarybai jis vadovavo beveik metus.
„Aš į tarybos pirmininkus ėjau su viena sąlyga – kad yra tarpusavio pasitikėjimas ir palaikymas, – sakė V. Japertas. – Taryboje išsiskyrė pozicijos dėl universiteto ateities ir laikinojo rektoriaus rinkimų. Man buvo keistas, bet gerbtinas tarybos narių sprendimas.“
V. Japerto nuomone, komanda, kuri pradėjo darbus, turėtų juos ir užbaigti, o jeigu ateina nauja komanda, reikėtų ją matyti: „Nebuvau girdėjęs, kad laikinasis rektorius būtų išsakęs kokius nors ketinimus. Gal kažkur vyko diskusijos, bet ne taryboje.“
– Ar gali keistis Šiaulių universiteto prisijungimo prie Vilniaus universiteto procesas?
– Naujai patvirtintas laikinasis rektorius keliais žodžiais užsiminė, kad nebus keičiama kryptis, bet žinote, vienas dalykas – kryptis, kitas – komanda ir priežastys. Man susidarė įspūdis, kad tarybai diriguojama iš šalies, kaip turi būti.
– Kas tas "dirigentas"?
– Nežinau. Man tai buvo netikėta. Taryboje yra trys dekanai – buvę, esami, tarp jų susiklostę bendražmogiški ryšiai, bet išorės partneriai mane nustebino.
– Ar sulaukėte reakcijos dėl pasitraukimo?
– Tik iš vienos tarybos narės, daugiau – tyla.
– Gal tai turėtų ką nors reikšti?
– Nežinau. Aš po posėdžio pasakiau, kad tikrai traukiuosi, nes yra dauguma, kuri su nauja vadovybe, rektoratu turi tęsti darbus, aš negaliu trukdyti. Aš tikrai atidaviau labai daug asmeninio laiko, dirbau neatlygintinai ir universiteto labui.
Pasakiau, kad turi kviesti neeilinį tarybos posėdį, nes reikia pirmininko, antra – reikia deleguoti tarybos narį, kuris pasirašys sutartį su laikinuoju rektoriumi, nes aš informavau, kad tos sutarties nepasirašinėsiu.
Pagrindinis dokumentas, kuris reikalingas visiems pertvarkos procesams, yra patvirtintas tarybos, rektorius pasirašinės pertvarkos planą. Mūsų noras buvo, kad pertvarkos plane atsirastų tam tikros dalys, kurios būtų tvirtinamos tarybos: struktūra, tam tikri finansavimo momentai, disponavimas turtu. Universitetas pertvarkos procesui (priežiūrai, remontui) negauna pilnai lėšų, todėl išankstinė pozicija buvo tokia, kad lėšos turi atsirasti pardavus pastatus.
– Tarybos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl keturių universiteto pastatų (Stoties g. 11, Vilniaus g. 88, P. Višinskio g. 11, Aušros al. 50), kuriuos norėtų perimti kitos institucijos.
– Pasijutau, lyg maitvanagiai pradėtų lakstyti ir žiūrėti, ką čia nugriebus: pradedant Savivaldybe, baigiant Krašto apsaugos ministerija.
Atsiranda Krašto apsaugos ministerija ir sako, mums reikia universiteto turto – Vilniaus g. 88, buvusio rektorato!
Universitetas yra veikiantis, pradėjo apsijungimo procesą su Vilniaus universitetu. Apsijungimo pradžioje fiksuojami etatai, struktūra, turtas – viskas įvertinta prieš pradedant susijungimo procesą, abiejų universitetų tarybos, senatai patvirtino susijungimo planą ir atsiranda kažkokios iniciatyvos! Pradeda patinkančius kąsnelius išimti iš universiteto. Aš tai traktuoju, kaip valstybinį nihilizmą.
Ar taryba suteikia tokį pagrindą? Priėmėme sprendimą, kad visas turtas yra reikalingas universitetui, mokslui ir studijoms, kaip investicinis turtas, kuris užtikrintų tolimesnius universiteto pertvarkos procesus.
Bent jau Švietimo ir mokslo ministeriją turėtume sąjungininke, kuri pasakytų, kad nėra kitų šaltinių, iš kurių būtų finansuojamas tolimesnis universiteto patalpų pritaikymo procesas.
Ar liks „švogerystės“ ir nomenklatūra?
– Ar būdamas tarybos pirmininku sulaukdavote „dirigentų“ bandymo daryti įtaką?
– Ne, prie manęs nekibo, gal per aplinkinius?
Aš visais laikais buvau ir miesto, ir universiteto patriotas. Susijungimą su Vilniaus universitetu traktuojame kaip naują ŠU ateitį, nesvarbu, kaip jis vadinsis, kalbėkime apie turinį, reikšmę, procesus, kurie vyks.
Kokia ateitis? Žinote, aš ir Šiaulių miesto ateities kartais nelabai suprantu... Gaila Šiaulių, ir ne tik dėl universiteto. Kaip beskaičiuotum, universitete yra didžiausia kritinė masė intelektualų.
Mes pasirinkome dvi strategiškai teisingas kryptis: pedagogų rengimas ir regioninės politikos formavimo centras. Du svarbūs padaliniai, kurie padėtų užtikrinti ir mokslinį prasmingumą, ir studijų poreikį, jų atitiktį regiono poreikiams. Universiteto misija Šiaulių miesto, regiono ateičiai yra svarbi.
Universiteto bendruomenę nuteikinėjau, kad tai yra galimybė, bet greta jos atsiranda ir atsakomybė.
Netikiu, kad tie, kurie balsavo už laikinąjį rektorių, nežino, ką daro. Gal jie žino daugiau negu aš, gal pokalbiai dėl universiteto scenarijaus vyksta už universiteto sienų? Gal aš nesugebėjau kažko įvertinti ir pamatyti?
Vieno bijau, kad nebūtų požiūrio: „Viskas gerai, nieko nereikia keisti“. Mano nuostata – tose srityse, kur deklaruojame lyderystę – pedagogikoje ir regioninėje politikoje – turi būti pats aukščiausias lygmuo. Tik tie, kurie myli, supranta savo darbą ir prisiima atsakomybę. Neįmanoma formuoti jokių struktūrų iš žmonių vien dėl to, kad jie 20 ar 30 metų dirbo.
Turiu lūkesčių, kad nauja rektorato komanda bus suformuota ne iš buvusių nomenklatūrininkų, ne iš giminių, ne iš "švogerių", ne iš politinių užtarėjų ar patarėjų, o darbinė komanda, nes pagrindinis šiame etape yra rektoratas ir tie, kurie dalyvaus pertvarkos procese.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Iš Šiaulių universiteto tarybos pirmininkų ir pačios tarybos pasitraukęs Vidmantas Japertas sako, kad universitete dar yra „senovinių“ santykių, "švogerystės" ir giminystės ryšių. Jis viliasi, kad nauja rektorato komanda bus suformuota ne pagal šiuos ryšius.