Naujausios
Vietoj kvadratinių metrų – mokinys
Šiauliuose mokyklos atsikvėps – jų tinklo mažinti nesirengiama, nebent pačios ištuštėtų. Miesto Tarybai gruodį bus teikiamas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų planas. Kasmet kone tūkstančiu mažėjęs mokinių skaičius sustojo ties 13 tūkstančių riba. Prognozuojama, jog toks išliks dar penkerius metus.
„Šiaulių kraštui“ naująjį planą komentuoja Violeta Damskienė, Švietimo skyriaus vedėja.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
– Ar plane numatomi mokyklų jungimai?
– Tik vienas. Nuo 2017 metų rugsėjo Sutrikusios klausos vaikų ugdymo centro mokiniai bus integruoti į Logopedinę mokyklą, kurioje bus įsteigtos kurčiųjų klasės. Centre yra tik 16 mokinių, dauguma – ne miesto vaikai. Dalį jų tėvai išveš į Panevėžio, Kauno kurčiųjų mokyklas. Centro patalpose atidarytume lopšelį-darželį.
– Su kuo siejama mokyklų tinklo pertvarka?
– Su ugdymo prieinamumu ir kokybe. Ne į mokyklų plotą ar centus dedamas akcentas – į mokinį. Kokią daro pažangą, kokias socialines kompetencijas įgijo baigdamas mokyklą.
– Ar pasiteisino ankstesnių planų prognozės?
– Visiškai pasiteisino. 2005 metais buvo 22 tūkstančiai mokinių. Planavome, kad mažės iki 12–13 tūkstančių. Tuometinis meras Genadijus Mikšys stebėjosi, iš kur tokie skaičiai?
Dabar turime 13 tūkstančių mokinių. 2012 metais buvo 36 bendro ugdymo mokyklos, dabar – 33. Prognozuojame, jog 2020 metais bus 12,8 tūkstančio mokinių, jeigu nepasikeis išvykimo srautai.
Kasmet apie 100 vaikų išvyksta iš miesto – nebūtinai į užsienį, ir į kitus miestus. Reikia tėvus išlaikyti mieste, tada ir vaikų bus.
Šis planas – trečiasis. Daug jau padarėme, daugiau nei kitos savivaldybės. Visiškai išgryninti mokyklų tipai, nebeliko vidurinės mokyklos tipo.
2015 metais akredituotos "Santarvės" ir Sporto gimnazijos, kurios dar buvo vidurinės.
– Kokia mažų mokyklų perspektyva?
– Nesiūlome mažų mokyklų uždaryti. Išskirtinį statusą turi „Santarvės“ gimnazija, Normundo Valterio jaunimo mokykla, Suaugusiųjų mokykla. Neoptimalios yra ir Zoknių, Rėkyvos, V. Kudirkos progimnazijos.
Bet jos mikrorajonuose yra vienintelės, todėl reikalingos. Ypač mažiems vaikams svarbu, kad nereikėtų toli eiti į mokyklą.
Šios mokyklos remiamos iš 6 procentų mokinio krepšelio lėšų, kurias Savivaldybė turi teisę perskirstyti. Jų pakanka, todėl galime mažas pakraščio mokyklas išlaikyti.
Tačiau jeigu progimnazija nebeturės 350 mokinių, o gimnazija – 300 mokinių, gali būti reorganizuojama, jungiama, likviduojama.
Neoptimalioms mokykloms dabar lėšų stinga 2–2,5 mėnesio. Jeigu pusmečiui pristigs pinigų, turėsime kažką daryti. Nelaikysi ištuštėjusių patalpų – reikės arba kažką įkelti, arba jungti mokyklas.
– Kokie uždaviniai keliami?
– Svarbiausias reikalavimas – lygios galimybės gauti kokybišką ir įvairiapusį ugdymą.
Reikia optimizuoti mokinių skaičių klasėse, sukurti mokinio pažangos matavimo sistemą.
Dabar 82,4 procento pradinių klasių turi tiek mokinių, kiek nustatyta pagal mokinio krepšelio metodiką. 5–8 klasėse mokinių skaičiaus vidurkio laikosi 44 procentai mokyklų, 9–10 klasėse – 75 procentai, tik 11–12 klasėse mokinių skaičius 100 procentų atitinka nustatytą vidurkį.
Keisime priėmimo tvarką, kad nebūtų klasėje daugiau kaip 30 mokinių. Kai daugiau prisirenki, daugiau pinigų turi, o kitiems nelieka.
– Nauja valdžia svarsto mokinio krepšelį atšaukti ir finansuoti klases. Ką apie tai manote?
– Vis tiek bus krepšelis, skaičiuojamas pagal mokinių skaičių. Konkurencija dėl vaiko gal ir sumažėtų, bet atsirastų kitų dalykų.
Penkios savivaldybės darė eksperimentą. Jis rodo, kad rajonų mažoms mokykloms tokia klasių finansavimo metodika būtų gera. Bet didžiųjų miestų mokykloms ji nepalanki. Jeigu klasėje daugiau nei 25 mokiniai – mažėja pinigų.
– Kaip matuosite pažangą?
– Labai svarbu sukurti individualią mokinio pažangos matavimo sistemą.
Pagal mokyklų duomenis, apie 70 procentų mokinių daro pažangą – tiek per metus išlaikė mokymosi lygį arba pagerino rezultatus. Norime, kad 90 procentų mokinių darytų pažangą.
80 procentų mokyklų dalyvauja savanoriškuose žinių patikrinimuose pagal standartizuotus testus, siekis – kad dalyvautų 95 procentai.
Akcentuojame lietuvių kalbos ir matematikos mokymą. Šiais metais abiturientų išlaikyto lietuvių kalbos valstybinio egzamino vidutinis balas buvo 49,1 balo, siekis – 50 balų, matematikos buvo 47,4 balo, norime, kad būtų 49 balai.
46 procentai gimnazijų klasių turi karjeros planus, siekis – 75 procentai.
Reikia ne tik turėti kompiuterius, išmaniąsias lentas, bet ir jais naudotis. Skaitmeninėmis priemonėmis dabar kartą per savaitę naudojasi 70 procentų mokytojų, o turėtų naudotis bent 95 procentai – mokiniai lenkia mokytojus.
Ugdymo priemonėms atnaujinti vidutiniškai tenka tik 3 procentai mokyklos biudžeto lėšų. Bent vienu procentu turi būti daugiau skiriama.
Norime, kad 30 procentų mažėtų praleistų pamokų skaičius. Pradinėje mokykloje vienas vaikas per metus vidutiniškai praleidžia 46 pamokas, progimnazijoje – 55, gimnazijoje – 85, specialiojoje mokykloje – 60 pamokų.
Jeigu gimnazistas 85 pamokas praleidžia, tai mokyklos nelanko beveik tris savaites per metus.
Pamokos praleidžiamos ir dėl ligos, bet net šiuo atveju reikia žiūrėti, ką daryti – gal mokyklos aplinkoje ar šeimoje kažko trūksta?
– Kokios kitos siekiamybės?
– Lietuvoje neformalioje veikloje dalyvauja mažiau nei pusė mokinių, Šiauliuose – 75 procentai. Rodiklis geras, bet neturėtume sustoti.
Kas ketvirtas mokinys dar nedalyvauja neformalioje veikloje. Manome, kad jų dalis nuo 25 procentų turi sumažėti iki 15.
Socialinė veikla taip pat svarbi. Tik apie 30 procentų mokinių yra užimti socialine veikla, siekis – 70 procentų.
Visose mokyklose mokiniams turi būti ugdomi ir gyvenimo įgūdžiai, dabar tai daro 70 procentų mokyklų.
Geros mokyklos koncepcija apima mokinių iniciatyvos skatinimą. Tik 12 mokyklų yra įgyvendinusios mokinių iniciatyvas, o visos turėtų bent po vieną per metus įgyvendinti.
– Ar žinomas mokinių ir tėvų požiūris į mokyklą?
– Daromos apklausos. 97 procentai tėvų ir 88 procentai mokinių labai gerai ir gerai vertina savo mokyklą. Bet norime, kad pasitenkinimas mokykla didėtų, kad ją gerai vertintų 95 procentai vaikų ir 99 procentai tėvų.
Pažangos ataskaitas skelbia 75 procentai mokyklų – visos turėtų skelbti.
– Kokia mokytojų situacija, ar jų iš tiesų per daug?
– Greitai mokytojų ims trūkti. Jie sensta, o jaunų mokytojų yra mažai.
Turime 1 400 mokytojų, kurie dirba pirmaeilėse pareigose. Jų amžiaus vidurkis – 49 metai.
Jaunesni nei 25 metų mokytojai sudaro tik 0,7 procento, o iš viso iki 39 metų yra tik apie 20 procentų mokytojų. Branduolys – 45–59 metų mokytojai, kurių yra daugiau nei pusė.
60–64 metų mokytojų – beveik 8 procentai, o 65 metų ir vyresnių – 1 procentas.
Ypač gimnazijose daug mokytojų yra pasiekę 59–60 metų, ir direktoriai bijo, kas bus, kai jie išeis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Violeta Damskienė, Švietimo skyriaus vedėja, pabrėžia, jog pertvarka siejama su mokinio daroma pažanga.
