Naujausios
Į Sumus vykau, ketindamas čia likti trims dienoms, tačiau užsibuvau jau dvi savaites. Mat dieną vėliau buvo duotas nurodymas nebeįleisti užsienio žurnalistų dėl galimo Rusijos kariuomenės prasiveržimo. Supratęs, jog iš čia išvykęs į Sumus nebebūsiu įleistas, nusprendžiau likti ir stebėti įvykių raidą.
Ar Rusijos kariuomenė gali bandyti užimti Sumus? Nežinau, nes visos informacijos nepateikia nei Kyjivas, nei Maskva. Per šį karą mūšiai vyksta ne vien apkasuose, tačiau ir informaciniame lauke: abi šalys vykdo propagandą, siekdamos padrąsinti savo piliečius ir kartu klaidinti priešus.
Todėl per rusų apšaudymą civilių prašoma nefilmuoti ir neviešinti vaizdų socialiniuose tinkluose, kad priešas nežinotų, ar pataikė ten, kur norėjo ir kokią padarė žalą. Į įvykio vietą įvažiuoti gali gelbėtojai, kariškiai bei teisėsaugos atstovai, kurie sprendžia, ar įleisti žurnalistus. Kai kurie objektai yra įslaptinti ir apie juos negalima skelbti. Žurnalistai įleidžiami ten, kur bombos žalą padaro civiliams ir civiliniams objektams.
Kad suklaidintų priešą ar nekeltų panikos pareigūnai bei valstybinė žiniasklaida neretai skelbia tendencingą ar net melagingą informaciją.
Į Kursko regioną, besiribojantį su Sumų sritimi, Ukrainos kariai įžengė praėjusių metų rugpjūtį, sukeldami didžiulį šoką Maskvoje. Kremliui ne tik kad nepavyko Ukrainos užimti per žadėtas tris dienas, bet Rusija pati yra priversta gintis nuo ukrainiečių įsiveržimo. Ukrainiečiams pavyko užimti nemažą teritoriją – per šimtą kaimų bei rajono centrą Sudžą. Po mėnesio ukrainiečių puolimas užstrigo, o dar vėliau rusams į pagalbą atėjo Šiaurės Korėjos kariai, ir ukrainiečiai ėmė trauktis.
„Ukrainska Pravda“ rašo, kad iš Kursko ukrainiečiams trauktis reikėjo ne tiek dėl korėjiečių antplūdžio, kiek dėl to, jog rusai pradėjo naudoti naujos rūšies dronus, kurių nebuvo galima blokuoti antidroninėmis sistemomis. Šiais dronais rusai ėmė sprogdinti į Kurską vykstančias ukrainiečių mašinas, todėl nebebuvo galima pristatyti naujos technikos, šaudmenų, maisto. Sumus su Kursku sieja vienintelė asfaltuota trasa, kuria dėl rusų dronų atakų tapo neįmanoma važiuoti, o keli laukų keliukai tokiu metų laiku sunkiajai technikai buvo neįveikiami.
„Ukrainska Pravda“ paneigė Maskvos tvirtinimus, jog ukrainiečių kariai Kurske buvo apsupti, daugybė pateko į nelaisvę, bėgo, palikdami daugybę tankų, šarvuočių, šaudmenų. Rusai susprogdino keturis tiltus prie Sudžos, tačiau ukrainiečiams pavyko išvengti apsupimo. Tik nedidelė dalis technikos buvo prarasta.
Kokia dabar situacija prie Sumų? Objektyvios ir išsamios informacijos nėra, tačiau „Ukrainska Pravda“ kalbinti kariai teigia, jog pasienis bei prieiga prie Sumų yra gerai įtvirtininta, užminuota. Pavojus esą kiltų, jei Rusija čia sutelktų dešimteriopai didesnį karių kiekį, nei yra dabar.
Man ukrainiečių kariai pasakojo panašiai, kaip rašo „Ukrainska Pravda“. Jų liudijimų nenoriu cituoti dėl pašnekovų saugumo.
„Ukrainska Pravda“ tvirtina, kad ukrainiečiai nepasitraukė iš Rusijos, bet įsitvirtino nedideliame ruože netoli pasienio, ten esančiose aukštumose, todėl išvyti juos iš ten bus labai sunku. Rusija bando prasiveržti į Sumų regioną, mūšiai vyksta ties trimis kaimais Chotynės rajone.
Maskvą Ukrainos kariai šokiravo dar vienu akibrokštu: įsiveržė į greta Kursko esantį Belgorodo regioną. Apie šį puolimą informacijos yra nedaug. Teigiama, kad įsiveržę paėmė į nelaisvę būrį rusų karių ir sėkmingai grįžo į savo teritoriją.
Rusija ėmė labai intensyviai bombarduoti Ukrainos kaimus, esančius netoli sienos. Spėjama, kad norima tą teritoriją paversti pilkąja zona – niekieno žeme, kurią vėlau užminuos.
Pasienio kaimuose kilo panika: žmonės ėmė bėgti, nes priešas sprogdina mokyklas, ligonines, tiltus, gyvenamuosius namus. Man teko padėti evakuoti gyventojus iš Ugroidivo kaimo, kuriame prieš karą gyveno 1 700 žmonių, o tada buvo likę apie dešimt.
Pravažiavome pro rajono centrą Krasnopilė, kuriame dar prieš savaitę gyveno 7 000 žmonių, o dabar buvo likę vos keliasdešimt. Iš Ugroidovo išgabenom vieną pensininkų porą su šunimi, o iš Krasnopilės – vyriškį su kate ir daugybe rakandų, nes kėlėsi pas gimines į tolimesnį kaimą. Valandos, praleistos Ugroidive, nepamiršiu niekada: virš galvos zvimbė dronas, kuris galėjo numesti sprogmenų.
Penkiolika minučių prieš mums atvažiuojant kaimą sudrebino sprogimas – raketa pataikė į administracinį pastatą. Mažesni sprogimai girdėjosi kas penkios minutės, tad žmonės prašė Dievo apsaugos. Meldėsi ir mane į kelionę pakvietęs šventikas Oleksandras Petrenko. Jis civilių evakuoti vyksta į pavojingiausias vietas. Šventikas O. Petrenko kariams bei civiliams paramą į pafrontes veža nuo 2014 metų.
