
Naujausios
Virš Šiaulių oro uosto – 20 metų pliurpalų
Vladas VERTELIS
Šį mėnesį sukanka 20 metų, kai baigtas statyti, įrengti Šiaulių aerodromo skrydžių valdymo bokštas – prasidėjo Šiaulių oro uosto epopėja. Dar prieš tai buvo didžioji sovietinio karinio areodromo išsaugojimo misija. Išsaugoti tai, ko dar nespėta sugriauti, išvogti, kol garsusis ilgasis pakilimo takas nevirto arimais.
Misija įvykdyta, aerodromas galėjo funkcionuoti ir tapo vienu stipriausiu koziriu derybose dėl Lietuvos narystės NATO.
Tuos du dešimtmečius, kai šalia karinio aerodromo, vėliau – NATO bazės kaip civilinė įmonė veikia Šiaulių oro uostas, galima vadinti miesto (regiono) vilties, nusivylimo, valdžių blaškymosi ir nepanaudotų galimybių metais. Ypač ištobulėjo politinės demagogijos, spekuliacijų ir pliurpalogijos žanras.
Mirties kilpos virš Zoknių.
30 procentų sėkmės
Nebus Oro uosto – nebus Šiaulių: tokį užkeikimą kartoja visos Šiaulius valdančios politinės jėgos. Ši siekiamybė labai ambicinga ir aiški, jog, rodos, pakanka ir vienos oro uosto idėjos, kad šiauliečiai rinkėjai būtų užganėdinti. Trąša politinei demagogijai. Ar Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai – valstybinės įmonės – veikia jau nebe šiuose miestuose ar trukdo jiems vystytis, o Šiaulių karinis aerodromas – ne Šiauliuose?
Kokia stipri mintis: miestui oro uostas – psichologinis faktorius, lemiantis investicijų garantijas, šviesią miesto ir regiono ateitį. Tiesiog – panacėja nuo visų krizių ir gelbėjimosi ratas ... kai kišėnėse – vėjai, o galvose – ne kažkas.
Arba placebo tabletė, kurią suvartojęs pasijauti sveikas.
Visus tuos metus oro uosto įmonė (valstybinė ir savivaldybės) sklandė labiau ant žemės nei danguje: tarp nuostolių ir minimalaus pelniuko, tarp būsimo proveržio ir skandalėlių.
Artūrą Visocką – Šiaulių merą ir miesto gelbėtoją – oro uosto problemos ėmė spausti stipriau nei jo pirmtakus. Praeitų metų sausį naujoji miesto valdžia Oro uosto įmonei skyrė apie pusę milijonų eurų. Tada A.Visockas „Šiaulių kraštui“ teigė, jog pinigai – ne į balą, nors pats davė tik 30 proc., jog įmonę pavyks išgelbėti.
„Pasisekimo galimybė – 30 procentų. Jei Krašto apsaugos ministerija (KAM) atiduotų viską, ko mums reikia, laukia krūva darbų ir pinigų. Neaišku, ar tai taptų sėkmės istorija“, – meras buvo atviras ir nuoširdus.
Taip svarstant, bet kokio lygio vadovui turėtų kilti klausimas: gal tikrai pinigai į balą. Gal Savivaldybei, pripažįstant, kad civilinio oro vystymas – visos valstybės rūpestis, pasitraukti iš pasaulinės, labai sudėtingos, milžiniškų investicijų ir aukščiausio lygio vadybos ir lobizmo ekvilibristikos reikalaujančios rinkos?
Pasirodo – problema daug paprastesnė, labiau kasdieninė, kažkas – buitiško. Būtent problemos supaprastinimo link minėtame interviu pasuko A.Visockas.
Kas – jei nepasiseks?
„Blogiausiu atveju nuostoliai nebus dideli – keli milijonai,"– atsakė meras.
„Galėjau uždaryti vos pradėjęs kadenciją. Aišku, uždaryti būtų politiškai nenaudinga. Bet būtų naudinga taip neužsikrauti dar didesnių nuostolių“, – kalbėjo Šiaulių galva, akcentavęs, kad „prieš dvejus metus olandų bendrovės už 400000 litų parengtas oro uosto išvystymo planas prasilenkia su realybe.“
Minėti keturi šimtai tūkstančių litų jau baloje.
Be jokios abejonės, dešimtmečiais sėkmės nesurandančios įmonės uždarymas būtų sukėlęs audrą tarp politikų, kurių daugelis buvo prie šios įmonės lopšio – sprendė, darė, siūlė, piktinosi, todėl politine atsakomybe turėtų dalytis su dabartiniu meru.
A.Visockas nutarė ieškoti proveržio, nors yra sakęs:
„Jei nepavyksta – tai ne nusikaltimas. Juk nebūtinai ir iki kito miesto pavyksta nuvažiuoti – sugenda automobilis.“
Mažiau erdvės fantazijoms
Automobilis genda vos pajudėjęs. Toli nenuvažiuota nei po 2016-ųjų injekcijos, nei įmonei pradėjus vadovauti klaipėdiškiui Andriui Daujotui.
Nutilo Seimo rinkimų kampanijos triūbos – sugrota ne viena variacija oro uosto gelbėjimo tema. Problema gilėjo, išeičių – vis mažiau.
A. Daujotas vasaros pradžioje, kreipdamasis į Šiaulių valdančiuosius, pratrūko: apsispręskit, pagaliau – reikalinga veikianti oro uosto įmonė, ar bulvių laukas?
„Savivaldybė – kaip mažas vaikas, kuriam valgyti trukdo jo paties rankytės“, – toks direktoriaus sarkazmas turėtų paliesti mero A.Visocko ir Tarybos narių ego.
Ar palietė? Greitai sužinosime.
A. Daujotas, vis labiau prarandantis viltį sugauti sėkmę, bando užvesti politinę diskusiją.
„Reikia priimti paprastą politinį sprendimą – ar norime turėti tiesiog Šiaulių oro uosto logotipą, kuriam reikia susimokėti kelių žmonių atlyginimams? Ar priimame sprendimą, kad mums to oro uosto nereikia?“,– interviu „Šiaulių kraštui“ taškus dėliojo įmonės direktorius.
Pagal parengtą 2007 – 2016 metų miesto strateginį planą Savivaldybė į oro uosto infrastruktūrą kartu su Europos Sąjungos parama turėjo investuoti 9,5 milijonų eurų.
Investuota 400 000.
Per vėlai už miesto pinigus įrengus veterinarijos postą, NATO kroviniai atiteko Rygai, o ir pats postas – kariškių.
Liepos pradžioje A. Daujotas, paklaustas, ar dar išmoka darbuotojams atlyginimus atsakė: „Netrukus sustosime. Lėktuvų nėra.“
Laiko įmonės gyvasčiai – vis mažiau. Erdvės diskusijoms ir fantazijoms – vis daugiau.
Dirva politinėms spekuliacijoms
Šiaulių oro uostas – kaip viskis su vandeniu, kur stiprusis komponentas – karinis aerodromas, NATO bazė, o vanduo – savivaldybės įmonė, kuri, pasak dabartinio jos vadovo, turi tik oro uosto iškabą.
Oro uostas – praktiškai be turto, su neseniai gautais per 20 ha pievos, su kariškiams priklausančiu peronu, privažiavimo keliais ir su investuotais į miražą milijonais.
Situacija, kai norima ne veikti, o tik imituoti veiklą, gera dirva visokiausioms politinėms, ekonominėms spekuliacijoms.
Informacinė erdvė aplink šią savivaldybės įmonę užtvindyta gerų norų deklaracijomis, tezėmis be argumentų ir paprasčiausio nesusikalbėjimo ir nenoro susikalbėti. Visa tai susilieja į pliurpalogijos košelieną, kuria maitinasi ir patys jos virėjai, ir pateikiama vsuomenei.
Keistai atrodo, kaip paskutinėmis savaitėmis Savivaldybės administracijos direktorius ir Oro uosto vadovas viešai aiškinasi, kas pasiklydo tarp milijonų: 5 ar 15 milijonų eurų reikia, kad įmonė pakiltų skrydžiui?
Kaskart, kai ši įmonė pradėdavo dar vieną Mirties kilpą, pasigirsdavo siūlymų perleisti ( jei ims?) ją valstybei: gal tada ji kažkuo taptų – gal atsarginiu krovininiu Lietuvos oro uostu.
Praėjusiais metais premjeras Algirdas Butkevičius „Šiaulių krašte“ akcentavo, kad oro uostų verslas – nėra savivaldybių funkcija, kad valstybei Šiauliuose svarbiausia – karinis oro uostas, o ne savivaldybės įmonė.
Tuometinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tiesiai šviesiai rėžė tai, ką kiti valstybės vyrai vyniojo į vatą. Pareiškė, kad savivaldybės įmonė nėra ne tik tarptautinis oro uostas, bet ir ne oro uostas, tai tik antžeminio aptarnavimo bendrovė, teikianti orlaivių aptarnavimo paslaugas.
Rokas Masiulis, dabartinis susisiekimo ministras, grįžęs iš Pekine vykusio forumo „Viena juosta, vienas kelias“, kalbėdamas ir apie oro kelius iš Kinijos, akcentuoja Kauno oro uosto galimybes, o apie Šiaulius vėl kartojama standartinė frazė: „Šiaulių oro uostas yra valdomas savivaldybės, jie savo sprendimus priima. Per kelias pakopas labai sunku bendradarbiauti.“
Akivaizdi tiesa: nei prieš metus, nei prieš dešimt metų vyriausybės netroško gelbėti miesto civilinio oro uosto (ne oro uosto). Sėkmingai veikia ir plečiasi karinis areodromas, keičiasi misijos ir aukštų užsienio šalių vadovų delegacijos. Būtent dėl karinės oro bazės Šiauliai žinomi pasaulyje, tapo mažiau provincialūs. Tad Šiaulių valdžios dejonės šalies valdžiai turbūt atrodo ne tik keistos, bet ir įkyrokos.
Įmonė neturi darbo, vadyba – ne pasaulinio lygmens, vyriausybei, europinės teisės apribotai teikti paramą civiliniams oro uostams, labiau rūpės savi Viniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, Savivaldybės žadėtų investicijų nėra, o ir pačioje merijoje konstruktyviems pokalbiams erdvės labai mažai.
Laikas skirstytis. Tačiau to nebus. A.Visockas ir jo sekėjai, Šiaulių publikai ant ausų kabindami makaronus, postringaus apie ekskomunistų, juodųjų socialdemokratų, Kauno mafijos pagalius į civilinio oro uosto turbinas ir pakartos maldelę apie miesto ir regiono viltį, dėl kurios negaila milijonų.
Vadinamoji opozicija bandys visus akmenys sumėtyti į A.Visocko daržą, bet ir ji labai nepersistengs, nes be oro uosto temos Šiaulių politinėse vizijose liktų tuštuma.
Uždarius šią įmonę reiktų paskaičiuoti, kiek į šį projektą investuota. Apvalios sumos. Todėl akistata su iššvaistytais milijonais Šiaulių politinei grietinėlei badytų akis. Nepatogi tiesa.
Diskusijų ir pliurpalogijos oro uosto tema daugės artėjant Savivaldos ir Prezidento rinkimams, todėl liežuviais šią idėją gaivins ir didesnio kalibro politikai. Tačiau įmonė vegetuos ir blaškysis be gelbėjimosi rato. Ir taip jau 20 metų.
Šiaulių savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas – du dešimtmečius neišsprendžiama problema – kaip akmuo skenduoliui.
Plačiu žingsniu į šviesią ateitį. Liepos pradžioje įmonės problemų spręsti susitiko meras Artūras Visockas (dešinėje), susisiekimo viceministras Ričardas Degutis, Šiaulių oro uosto direktorius Andrius Daujotas (pirmas iš kairės).
Vaizdas iš skrydžių valdymo bokšto. Aerodromas nedingo iš Šiaulių teritorijos.
APŽVALGA
Po šampano – pagirios
Šiaulių oro uosto viešojoje informacinėje erdvėje dominuoja tamsios spalvos: nuostoliai, sąmokslai, bankrotai, dūžtančios viltys ir Savivaldybės investuotos apvalios sumos.
Atidarymo šventės šampanas
1997 metų rugpjūčio 18 Lietuvos ir Šiaulių valdžios vyrai kėlė šampano taures už Zoknių oro uostą. Buvo švenčiamos buvusio sovietų armijos karinio areodromo modernizavimo, kurį atliko kompanija „Philips“, pabaigtuvės. Prieš ketverius metus Zoknius paliko paskutinis rusų armijos lėktuvas.
Šventėje dalyvavo Prezidentas Algirdas Brazauskas, Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Prezidentas tada akcentavo Šiaulių valdžios, ypač mero Alfredo Lankausko užsispyrimą išsaugoti oro uostą nuo suniokojimo.
Skrydžių valdymo bokšte veikė baras, buvo ir šampano.
Skolas – valstybei
2000 m. liepą Šiaulių miesto taryba siūlo panaikinti laisvąją ekonominę zoną (LEZ), tačiau pasižada stengtis išsaugoti oro uostą.
Miesto tarybos patvirtintame oro uosto plėtros plane numatoma likviduoti bendrovę „Šiaulių aerouostas“, jos daugiau nei 100 milijonų litų siekiančias skolas perduoti valstybei ir rudenį įsteigti valstybinę įmonę „Šiaulių oro uostas“.
Siekiama parduoti slapčia?
2000 m. gruodį Šiaulių miesto merė Vida Stasiūnaitė teigia, jog Susisiekimo ministerijos valdininkai ir Kauno oro uosto vadovai rengė projektą, kaip Šiaulių oro uostą perduoti Valstybės turto fondui, kuris dalimis jį parduotų.
Merės žodžiais, Krašto apsaugos ministerija neplanuoja Šiaulių oro uosto padaryti strateginiu objektu, stojant į NATO.
„Šiaulių oro uostas sąmoningai buvo žlugdomas“, – tvirtina miesto merė V.Stasiūnaitė.
LEZ žlugimas atnešė 130 mln. litų nuostolį
2001 m. gegužę Seimas pritarė Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) likvidavimui. Į šią zoną, kurios teritorijoje veikė Šiaulių oro uostas, Vyriausybė investavo 130 mln. litų.
Gelbėjo nuo „prichvatizacijos“
2003 metų liepą Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias išbraukti bendrovę „Šiaulių oro uostas“ iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašo.
Pataisos numato, kad Šiaulių oro uosto turtas bus perduotas Krašto apsaugos ministerijai, o pats uostas bus naudojamas tiek kariniams, tiek civiliniams skrydžiams aptarnauti. Seimo nario Algimanto Matulevičiaus teigimu, Šiaulių oro uosto turto perdavimas ministerijai yra „vienintelis išsigelbėjimas nuo „prichvatizacijos“.
Planas – skraidinti keleivius
2005 m. sausį paskelbta, kad Šiaulių oro uostas pavasarį tikisi iš Šiaulių pradėti keleivinių orlaivių skrydžius į Europos miestus.
„ Svarstome galimybes šį pavasarį pradėti nedidelių keleivinių orlaivių skrydžius į keletą Europos miestų“, – „Verslo žinioms“ sakė Šiaulių oro uosto direktorius Jonas Jutkelis.
Šiaulių oro uostas 2004-aisiais gavo apie 0,8 mln. litų pajamų ir patyrė apie 120 tūkst. litų nuostolių. Pasak J.Jutkelio, pernai įmonė aptarnavo 92 orlaivius, iš jų apie 20 buvo krovininiai, likusieji – keleiviniai.
Ieškoma naujo vadovo
2005 m. gegužę Savivaldybės taryba nusprendė atšaukti nuostolingai dirbančio Šiaulių oro uosto valdybą ir skelbti konkursą direktoriaus pareigoms.
Per penkerius vadovavimo Šiaulių oro uostui metus Susisiekimo ministerijos į šį postą deleguotas J.Jutkelis prisimena tik vieną mėnesį, kai savivaldybės kontroliuojama įmonė gavo 13 tūkst. litų pelno. Per praėjusius metus savivaldybei pavaldi bendrovė patyrė beveik 230 tūkst. litų nuostolių.
Direktorius nemoka nuomos mokesčių
2005 m. gegužę Lietuvos radijas pranešė, kad Šiaulių oro uosto direktorius 5-erius metus gyvena oro uosto administracijos patalpose, nemokėdamas nuomos mokesčių.
Akcentuota, kad nors direktorius teigia dirbantis ištisą parą, oro uostas pernai patyrė per 200 tūkst. litų nuostolių.
Bando reanimuoti
2006 m. lapkritį merdinčiam Šiaulių oro uostui miesto savivaldybė vėl skyrė 200 tūkst. Lt ir laidavo paskolą už 300 tūkst. Lt.
Pasak oro uosto direktoriaus Romo Mikšio, už šiuos pinigus bus nupirkta speciali technika, leisianti aptarnauti visų tipų „Boeing“ orlaivius. Tačiau net ir po to, per mėnesį Šiauliuose numatyti tik 3 nuolatiniai reisai.
Pranešta, kad bendrovei priklauso 5 kompiuteriai ir viena žoliapjovė. Visas kitas turtas – pastatai, sandėliai – kariškių nuosavybė.
Nori skraidinti keleivius
2008 metų pavasarį paskelbta, kad įmonė planuoja rekonstruoti keleivių terminalą ir pradėti keleivinių lėktuvų skrydžius. Pirmu etapu norima už 1,5 mln. Lt sukurti reikiamą infrastruktūrą keleiviams aptarnauti, o vėliau prašyti kariškių perduoti sklypą, kuriame už 20-30 mln. litų būtų statomas naujas keleivių terminalas.
Drambliai
2010 gruodį posėdžiavusi Šiaulių oro uosto darbo grupė nutarė rengti oro uosto plėtros planą. Ketinama per Šiaulių oro uostą ne tik eksportuoti, bet ir importuoti ne tik galvijus, bet ir kitus gyvūnus. Pavyzdžiui, dramblius.
Pradedama kalbėti apie strateginį oro uosto vystymosi planą penkerių metų laikotarpiui.
Gėlės
2011 m. balandį iš Šiaulių į Izraelį gabenami galvijai, o iš Izraelio į Šiaulius lėktuvais skraidinamos gėlės. Bandomieji reisai pradėti vasarį.
2010 m. įmonės apyvarta sudarė 3 mln. litų, nuostolių patirta 180 tūkst. litų. Skolos yra pasiekusios grėsmingą ribą – 80 proc. įmonės turto vertės.
Per 5 metus, kai įmonei vadovauja Romas Mikšys, tai rekordinis krovinių srautas, įmonė pelningai dirbo tik 2008-aisiais.
Reikia 230 mln. Lt
2012 m. spalį Savivaldybėje pristatyta olandų kompanijos NACO parengta Šiaulių oro uosto išvystymo strategija iki 2027 metų.
Jai įgyvendinti reikės 230 milijonų litų investicijų. Oro uosto perspektyva siejama su krovinių gabenimu.
Su viltimi – į Kiniją
2014 m. sausį oro uostas žada turėti tvirtą pagrindą po sparnais. Šiemet kariškiai civiliniam oro uostui žada perduoti dalį savo valdomos teritorijos – iš viso 30 hektarų.
Įmonė 2013 m. dirbo pelningai. Įmonės pelnas sudaro daugiau negu 200 tūkstančių litų. Darbo rezultatus „Šiaulių kraštui“ komentavęs oro uosto direktorius Romas Mikšys džiaugėsi išaugusiu įmonės gabenamų krovinių srautu.
Oro uosto direktoriaus duomenimis, šalies pieno perdirbėjai netrukus gali pradėti tiekti Kinijos rinkai ilgo vartojimo pieno produktus. Tikimasi, kad šie pieno produktai taip pat gali būti gabenami iš Šiaulių.
Atostogautojai kils į Turkiją
2014 m. gegužės viduryje Oro uostas ir kelionių organizatoriai pristatė nuo rudens startuojantį skrydžių iš Šiaulių į Turkiją projektą. Pirmasis skrydis – į Antaliją rugsėjo 4 dieną.
Planuota tapti kelionių organizatorių bendrovės „Go planet travel“ partneriu rengti užsakomuosius skrydžius poilsinėms kelionėms į Turkiją.
Miesto savivaldybė remia projektą, skirdama lėšų keleivių terminalo infrastruktūrai pagerinti.
„Go Planet Travel“ pagirios
2014 m. liepą paaiškėjo, kad į Turkijos kurortus užsakomaisiais lėktuvų reisais turėjusi keleivius skraidinti „Go Planet Travel“ žlugo. Liepos 4-ąją Turizmo departamentas sustabdė „Go Planet Travel“ veiklą, bet išvakarėse Šiaulių oro uosto ir „Go Planet Travel“ atstovai „Šiaulių kraštui“ dar garsino, kad vyksta pasirengimas skrydžiams į Turkiją.
Sutartį Šiaulių oro uostas turėjo pasirašyti su vežėju „Grand Cru Airlines“. Nors ji ir nebuvo pasirašyta, projektas startavo, kai tik miesto taryba buvo įtikinta atriekti jam per dvejus metus 350 tūkst. litų.
Romas Mikšys iš Šiaulių oro uosto vadovo pareigų atleistas 2015 m. vasarą. R.Mikšys įmonei vadovavo 10 metų.
Parengta pagal „Šiaulių krašto“, „Verslo žinių“, ELTA ir BNS pranešimus