Naujausios
Vyrai sprendžia, moterys – dirba
Nors Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje dominuoja moterys, visa politinė valdžia sutelkta vyrų rankose. Vyrai nesiveržia į Savivaldybę darbų dirbti, o moterų balsas priimant sprendimus yra silpnas.
Lygių galimybių tyrėjai teigia, jog lyčių disbalansą ne tik savivaldoje lemia mąstymo stereotipai ir nemažėjantis skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Vyrai nesudaro nė penktadalio
Miesto Savivaldybės administracijoje dirba per 250 darbuotojų. Tarp jų – 207 moterys ir tik 44 vyrai. Moterys sudaro 82 procentus, vyrai – vos 18 procentų darbuotojų.
Tarp skyrių vedėjų – 72 procentai moterų. Jos vadovauja 13 skyrių, vyrai – 5 skyriams. Iš keturių departamentų dviejų vadovės moterys, vieno – vyras. Vieno departamento vadovo dar ieškoma.
Kol Savivaldybės nebuvo ištikusi politinė krizė, Administracijai vadovavo vyras. Jį atsistatydinus Administracijos vairas laikinai patikėtas moteriai, po to – vyrui. Naujo Administracijos direktoriaus kandidatūrų ieškoma vėl tarp vyrų.
Politinėje valdžioje vyrų dominavimas akivaizdus. Miesto Taryboje – 21 vyras ir 10 moterų. Meras – vyras.
Į laisvą vicemero postą buvo siūloma moteris, bet po rinkimų vicemerais dirbo tik vyrai.
Visų Tarybos komitetų pirmininkai yra vyrai. Tik Etikos komisijai vadovauja moteris.
Žengta disbalanso link
„Kažkada Savivaldybėje vyrai sudarė apie 45 procentus, daugiau vyrų dirbo ir skyrių vedėjais“, – teigia Alius Feliksas Valys, Šiaulių verslo inkubatoriaus vadovas, pats dirbęs miesto Savivaldybėje.
Jis prisimena, jog prieš porą dešimtmečių skyrių vedėjai vyrai vadovavo ne tik statybos, kūno kultūros ir sporto sritims, kaip iki šiol, bet ir miesto ūkio, finansų, ekonomikos, architektūros, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos, kultūros.
Daugiausia vyrų dabar dirba Bendrųjų reikalų skyriuje – iš viso 11. Tarp jų – vedėjas, kompiuterininkai, ūkio dalies specialistai, vairuotojai.
„Lyčių lygybės požiūriu nereikėtų perlaužti lazdos, reikalauti, kad vienų ir kitų būtinai visur būtų per pusę, – sako A. F. Valys. – Bet dabar taip išeina, kad miesto ūkis iš esmės yra moterų rankose. Kompetencijų atžvilgiu, gal viskas ir gerai, bet lyčių disbalansas krenta į akis.“
Paskutiniai konkursai į laisvas vietas Savivaldybėje taip pat rodo, jog vyrai nesiveržia į viešąjį administravimą.
Pavyzdžiui, į Savivaldybės įmonės „Busturas“ vadovus pretendavo dešimtys vyrų. Į Savivaldybės administracijos departamentų vadovų konkursus atėjo vos po vieną vyrą. Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjo konkurse nedalyvavo nė vienas vyras.
„Gal vyrams nepatrauklu dirbti Savivaldybėje? Gal algos netenkina? – svarsto pašnekovas. – Gal ir stabilumo stoka daro įtaką? Administracijoje pareigybės neturėtų sietis su politiniais pasikeitimais. Bet ateina nauja valdžia, nori savo komandos, tai lemia ir darbuotojų kaitą.“
Vyrai dominuoja versle, ar tokia tendencija išlieka?
„Verslo ir toliau daugiau imasi vyrai. Pavyzdžiui, Verslo inkubatoriuje, reziduojančių įmonių savininkai – beveik visi vyrai, bet jų įmonių darbuotojų daugumą sudaro moterys, – teikia pavyzdį A. F. Valys. – Bet labai džiugu, kad pastaraisiais metais daugiau steigėsi šeimos verslo, kai kartu dirba sutuoktiniai.“
Stereotipai nenyksta
„Šiaulių miesto savivaldybė – jokia išimtis, visose savivaldybėse vyrų ir moterų pasiskirstymo situacija panaši, – komentavo „Šiaulių kraštui“ lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. – Gajos nuostatos, jog vyrai geriau dirba vadovaujamą darbą, o moterys – administracinį.“
Ji pabrėžė, jog moterų dalyvavimas politikoje priklauso nuo rinkėjų.
Tik 5 moterys išrinktos savivaldybių merėmis, vyrų merų yra 55. Seime šiuo metu yra 29 moterys ir 111 vyrų. Tarp Lietuvos europarlamentarų – 2 moterys ir 9 vyrai.
„Politinė karjera prasideda savivaldoje, o rinkėjai politikus vis dar identifikuoja pagal lytį, o ne pagal kompetenciją“, – sako kontrolierė.
Socialdemokratų partija, pavyzdžiui, per rinkimus kandidatų sąrašui taiko lyčių kvotą – kiekviename penketuke negali būti daugiau kaip trys vienos lyties asmenys. Bet po rinkėjų reitingavimo sąrašo viršūnėje vis tiek atsiduria vyrai.
Lemia ir atlyginimų skirtumai
Lyčių disbalansą įvairiuose sektoriuose lemia ir darbo užmokestis.
„Moterys dirba už mažesnį atlyginimą, ir atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų tik didėja“, – teigia A. Skardžiuvienė.
2014 metais šis skirtumas sudarė 14,8 procento, o 2015 metais – 15,6 procento.
Kontrolierė įžvelgia, jog viena iš tokio atotrūkio priežasčių – moterys pačios save nuvertina. Pretenduodamos į tokias pat pareigas kaip vyrai, sutinka dirbti už trečdaliu mažesnį atlyginimą.
„Nors moteris per pokalbį ir paprašė mažesnio atlyginimo, bet tai nesudaro prielaidų jai mokėti mažiau, darbdavys privalo už tą patį darbą vienodai mokėti vyrui ar moteriai, kitaip tai laikoma diskriminacija, – akcentavo A. Skardžiuvienė. – Deja, tokių skundų neturime.“
Moterys dominuoja sektoriuose, kuriuose atlyginimai mažesni – švietimo sistemoje, slaugos.
„Gajus stereotipas, jog moterys yra geriausios vaikų ugdytojos, lopšeliuose-darželiuose vyrų – tik išimtys, nors vaikus ugdant vyrų vaidmuo labai svarbus, – sakė A. Skardžiuvienė. – Kitų šalių tyrimai rodo, kad šiame sektoriuje darbo užmokestį pakėlus, situacija gali keistis.“
Kita vertus, darbdaviai stereotipiškai dar priskiria pareigybę kuriai nors lyčiai. Vis dar pamatysi skelbimų, jog ieškoma, pavyzdžiui, buhalterės.
„Kai kalbame apie lyčių lygybę, tai kalbame apie socialinę lygybę, ir jokios pareigybės negali būti siejamos su lytimi“, – pabrėžė kontrolierė.
Tarp ES šalių neblizgame
Pagal Lyčių lygybės instituto skelbiamą lyčių lygybės indeksą 2015 metais iš 28 Europos Sąjungos šalių Lietuva buvo 22 vietoje.
„Vertinant vienas iš esminių rodiklių buvo būtent vyrų ir moterų atstovavimas priimant sprendimus, o kitas – kiek laiko vyrai ir moterys skiria buities reikalams – mūsų vyrai tam skiria ypač mažai laiko – mažiau nei valandą per savaitę“, – teigė A. Skardžiuvienė.
Kai yra toks darbų pasiskirstymas, natūralu, kad moterims karjeros neišeina daryti. Nors išsilavinusių moterų yra daugiau nei vyrų.
Kontrolierės duomenimis, 2015 metais turinčių aukštąjį išsilavinimą moterų (iki 64 metų) buvo net 100 tūkstančių daugiau nei vyrų.
Dėl mažiau apmokamo darbo ir moterų skurdo rizika yra didesnė. Jų ir pensijos 36 procentais mažesnės nei vyrų.
„Kita vertus, jeigu darbo rinkoje būtų tolygesnis paskirstymas, ar nepailgėtų vyrų amžius? – svarstė A. Skardžiuvienė. – Prisiimdami atsakomybės naštą jie išgyvena didelę įtampą. Vyrų amžius dabar yra 10 metų trumpesnis nei moterų.“
Geležinės politikos principas
Šiaulių universiteto lektorė Oksana Mejerė, tirianti lyčių lygybės problemas, pabrėžė jų kultūrines ir institucines priežastis.
„Jos lemia lyčių asimetriją, todėl kuo daugiau politinės galios, tuo mažiau moterų. Mokslininkai tai vadina geležinės politikos principu, – įvardija O. Mejerė. – Savivaldybėse tai ypač akivaizdu. Vidutiniškai ES šalyse savivaldybių tarybose moterys sudaro apie 35 procentus, o Lietuvoje – apie 25 procentus.“
Mokslininkai pastebi, jog Lietuvą pagal lyčių politinių galių rodiklį galima priskirti net prie regresuojančių šalių.
„Keista, bet įstojus į Europos Sąjungą Lietuvoje šis rodiklis krenta“, – stebėjosi tyrėja.
„Kartais teigiama, jog moterys mažiau ambicingos – todėl jų mažiau politikoje, – pasidalija O. Mejerė. – Bet moteris slegia dviguba našta – jos toliau lieka šeimos židinio globėjos, mažiau laiko resursų turi ir darbui, ir politinei veiklai.“
Ji atkreipia dėmesį ir į partijų politinės kultūros aspektą.
„Kiek per rinkimus investuojama į moters politikės įvaizdžio formavimą, o kiek į vyrų? – retoriškai klausia. – Moterys partijų sąrašuose nustumiamos į galą.“
Visuomenės požiūris taip pat labai svarbus. Palygina, jog praeitą kadenciją, kai merus dar rinko tarybos, moterys merės buvo išrinktos 16 savivaldybių, o per tiesioginius rinkimus – merių moterų sumažėjo tris kartus.
„Toks žymus nuosmukis rodo, kokie gajūs tradiciniai patriarchaliniai mąstymo stereotipai. Laikoma, kad moteris – gera mama, gera žmona, bet miestui ar rajonui vadovauti negali“, – sako O. Mejerė.
Kita vertus, jos žodžiais, iš pačių moterų galima išgirsti, jog politika – „juodas reikalas“, jog politikoje veikia „berniukų tinklai“. Sprendimai priimami ne tiek formaliuose kabinetuose, kiek neformaliuose klubuose, biliardinėse, pirtyse ar medžioklėse.
„Norint priimti kokybiškus sprendimus, abiejų lyčių dalyvavimas politikoje būtinas. Tai ne tik teisingumo ir demokratijos klausimas. Tai leidžia formuoti atsakingą ir skaidresnę politiką“, – pabrėžia O. Mejerė.
Tarptautiniai tyrimai rodo, jog moterys mažiau linkusios įsivelti į korupcinius skandalus, o sprendžiant konfliktus sugeba švelninti kampus.
Gal Šiaulių politikai taip ilgai neišbrenda iš politinės krizės, jog moterų balsas yra per silpnas?
„Gali būti“, – atsako mokslininkė.
Visuomenės nuostatų tyrimai rodo, jog šiek tiek gerėja lyčių lygybės suvokimas. Bet jaunimas nesupranta, jog lyčių diskriminavimas egzistuoja.
„Turime Prezidentę, turėjome Seimo Pirmininkę, krašto apsaugos ministrę, tai jaunimas sako: apie kokią diskriminaciją kalbame? – dalijasi ŠU lektorė. – Taip, turime lygias balsavimo teises, lygias teises į darbą, bet į vidines problemas mažai gilinamės.“
Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Nors Lietuva turi Prezidentę Dalią Grybauskaitę, turėjome Seimo Pirmininkę, krašto apsaugos ministrę, vis dėlto gajos nuostatos, jog vyrai geriau dirba vadovaujamą darbą, o moterys – administracinį.
Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė sako, jog išsilavinusių moterų yra daugiau negu vyrų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Feliksas Alius Valys, dirbęs Savivaldybėje Ekonomikos skyriaus vedėju, palygina, jog prieš du dešimtmečius Administracijoje vyrai sudarė apie 45 procentus, dabar – vos 18 procentų: „Miesto ūkis – moterų rankose.“
Asmeninė nuotr.
Oksana Mejerė, Šiaulių universiteto lektorė, akcentuoja, jog norint kokybiškų politinių sprendimų būtinas abiejų lyčių dalyvavimas: „Dabar kur politinė galia, ten moterų mažiau.“
