Naujausios
Potvynis neprognozuojamas, bet stebėti reikia
Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Egidijus Baltramaitis įsitikinęs, kad Šiauliai ir apskrities rajonai potvynio, kokiam ruošiasi Kaunas, Šilutė ir kai kurie kiti šalies rajonai, nepatirs.
Nėra ir duomenų, kad nuo vandens pertekliaus stipriau nukentėtų pasėlių plotai ar masiškai apsemtų kitas žemesnes vietas. Esą tai todėl, kad pas mus, išskyrus gal tik Ventą, nėra didelių upių, kuriose vanduo galėtų sukilti. Nebent Pakruojo rajono tvenkiniai, į kuriuos gali subėgti ištirpęs sniegas.
Vis dėlto, jei sniegas ir ledas ims tirpti labai spėriai, tikėtina, kad pavienės teritorijos galėtų būti apsemtos.
Nepaisant to, kad masinio potvynio pavojus, sako specialistas, nerealus, kai kuriose apskrities savivaldybėse – Joniškio, Šiaulių, Kelmės – susirinkę Ekstremalių situacijų operacijų centro nariai, bent jau hipotetiškai, aptaria, kokie būtų jų veiksmai, jei stichinės nelaimės tikimybė vis dėlto taptų tikėtina.
Pagrindinis darbas, kuris jau dabar atliekamas, stebima, ar užtvankose nekyla vandens lygis. Jei imtų kilti, užtvanka būtų pakelta ir nuleista šiek tiek vandens.
Prasidėjus atlydžiui, pasak E. Baltramaičio, stebimas ir kasdien plonėjantis telkinių ledas – ar jo storis yra saugus žmonėms. Jau dabar esą aišku, kad nors ir yra dar pakankamai storas, vis dėlto ledas nebėra toks saugus, koks buvo prieš savaitę ar anksčiau, kai spaudė šaltis ir ledas būtų išlaikęs net automobilį.
Pavasarėjant Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai vykdo nuolatinius prevencinius reidus, ar ledo pramogų mėgėjai ir poledinės žūklės mylėtojai elgiasi atsakingai, ar turi privalomus smaigus.
Specialisto žodžiais, būtent žvejai yra geriausias ledo storio, taigi ir saugumo, indikatorius.
„Paprastai, jei žvejai sėdi ant ledo, vadinasi, jis yra dar saugus. Kai žvejų sumažės, tada ir saugumas greičiausiai bus sumažėjęs. Deja, išimčių pasitaiko – pavojingai suplonėjus ledui, kai kurie žvejai dėl ešeriuko rizikuoja gyvybe...“
Ar ledas vis dar yra saugus, vienareikšmiško atsakymo pašnekovas neturi, nes saugumui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Jei į telkinį įteka kokia nors upė ar upelis – ledas toje vietoje gali būti plonesnis. Jei ledas matinės spalvos – jis taip pat gali būti nesaugus. Jei sninga, ant pavasario ledo patariama apskritai nelipti, nes sunkiau pamatyti pavojingai suplonėjusį ledą ar šviežiai užtrauktą eketę.
„Vienam žmogui išlaikyti pakanka 7 centimetrų storio, o žmonių grupei – ne mažiau kaip 12 centimetrų. Šitą ribą, net neabejoju, labai greitai pavyks perlipti, jei visą parą išsilaikys pliusiukai.“
Šiemet Šiaulių apskrityje kol kas nenuskendo nė vienas žmogus. Neramu, kad, ledui ėmus sparčiai tirpti, tokių nelaimių gali pasitaikyti – noras pagauti jau minėtą ešeriuką, pasak pašnekovo, gali kainuoti labai brangiai.
Nors varvekliai jau nutirpo arba buvo nudaužyti, rimtą grėsmę, anot E. Baltramaičio, vis dar kelia storas sniego sluoksnis – dieną esant pliusinei temperatūrai jis tirpsta, o naktį atšalus, sušąla ir gali suformuoti pavojingą ledą ant kelių, šaligatvių, laiptų.
Rasta kritusių gyvūnų
Apie 1 200 medžiotojų ir žvejų vienijančios Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Dovidas Songaila sako, kad itin snieginga ir šalta pastaroji žiema nebuvo paprasta ir laukinei gyvūnijai.
Tiek elnius, stirnas, kurių migraciją apsunkino storas sniego sluoksnis ir jie žiemojo susitelkę didelėmis bandomis, nuo bado gelbėjo ūkininkų rapsai arba šviežios kirtavietės. Deja, miškuose jau rasta nemažai kritusių gyvūnų, ypač stirnų.
„Kasmet didėjant rapsų laukams, gyvūnai, ypač stirnos, tik tai ir ėda, neieškodamos joms tinkamo pašaro. Ilgiau maitinantis rapsais atsiranda sveikatos sutrikimų, todėl gyvūnai ir krenta. Negana to, šiais metais prisidėjo išsekimas, kuris, kaip ir pusmetrį ar daugiau siekiantis sniego sluoksnis, apsunkino galimybę laukiniams gyvūnams migruoti ir ieškoti pašaro“, – „Šiaulių kraštui“ sakė D. Songaila.
Privažiavimai į miškus kol kas sudėtingi, todėl tikrieji skaičiai, kiek laukinės faunos neištvėrė žiemos išbandymų, turėtų paaiškėti pavasarį.
Pašnekovo teigimu, ūkininkai ir medžiotojai per didžiuosius šalčius į įrengtas gyvūnų viliojimo vietas ne kartą gabeno pašarų – cukrinių runkelių, grūdų, siloso, šieno. Tai paslauga, skirta labiau elniams, nes jie, skirtingai negu stirnos, gali atbristi prie ėdesio ir per gilesnį sniegą.
Medžiotojams žinoma, kad gyvūnams padėti bandė ir pavieniai žmonės, į miškus nuveždami šieno bei manydami, kad juo pamaitins stirnas.
Tačiau stirnos, anot D. Songailos, šieno neėda, todėl ir geradarių darbas bergždžias. Žvėrys žiemą dažniausiai maitinasi šakeliniu maistu, kurio yra miške – tai eglių pumpurai, drebulių, karklų viršūnės, eglių ir drebulių žievė kirtavietėse.
„Dabar jau pavasarėja – gamta susitvarkys. Gamtos dėsnis – stipriausi gyvūnai prisitaiko ir sugeba išgyventi sudėtingomis sąlygomis. Jau pastebėta suaktyvėjusi šernų, elnių migracija į kitus laukus iš tų vietų, kuriose jie telkėsi per žiemą. Žmonėms šiuo metu reikėtų kuo mažiau miške lankytis ir nesukelti gyvūnams streso – geriausia pagalba gyvūnams – tiesiog nesikišti.“
Medžioklės – pagal aplinkybes
Sudėtinga tokią gilią žiemą buvo ir paukščiams. Jie nebeturėjo atvirų vandens vietų, kuriose galėtų ir pasimaitinti, ir nusiprausti. Be to, jei nėra vandens, padidėja grėsmė pakliūti į plėšrūnų nasrus.
„Patvinus upėms, pavojus, tikėtina, kils bebrams. Visi jų urvai ir nameliai bus užtvindyti, bebrai laikinai glaustis turės krante arba teks plūduriuoti ant medžių šakų ir kitokių sąnašų“, – sakė D. Songaila.
Anot jo, medžiotojų taisyklėse numatyta – nuo gamtos stichijų besislepiančių gyvūnų nemedžioti.
„Vasario mėnesį paprastai dar galima medžioti tauriuosius elnius. Vis dėlto įvertinus tai, kad dėl gausaus sniego žvėrių situacija ir taip sudėtinga, beveik visoje Lietuvoje jų medžioklės buvo nutrauktos. Susikoncentruota tik į plėšrūnus – lapes, vilkus, mangutus.“
Jei dėl kylančio vandens nebus labai didelių iššūkių ir dėl to nereikės likti be namų, iki balandžio vidurio medžiotojai ketina vykdyti ir bebrų medžiokles, nes šie aštriadančiai daro didelę žalą ir inžineriniams statiniams, ir miškams.
Žuvims naudingos eketės
Praėjusi žiema nebuvo lengva ir vandens gyventojams. Vis dėlto, anot specialistų, pats sunkiausias laikotarpis, tikėtina, dar tik bus. Mat pašildžius pavasario saulei ledas pradeda baltuoti ir nepraleidžia saulės spindulių. Nėra šviesos – nevyksta fotosintezė, vandenyje nesigamina deguonis, todėl žuvys gali pradėti dusti.
Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Gediminas Cinkutis sako, kad pranešimų dėl šią žiemą po ledu dūstančių žuvų kol kas negauta. Kita vertus, ledas vis dar labai storas, tad nėra garantijos, kad tokios problemos greitu laiku neatsiras.
Vedėjui žinoma, kad žuvimis bandoma rūpintis išpjaunant eketes ir orapūtėmis pučiant po ledu orą. Be to, pro išpjautas eketes patenka deguonies gamybai būtina šviesa, arba žuvys, pamačiusios šviesą, plaukia prie ekečių ir kiša galvas į lauką, kad pakvėpuotų.
„Kuo daugiau ant ledo poledinės žūklės mėgėjų, tuo žuvims ir vandens paukščiams yra geriau.“
Vis dėlto minėta žvejų pagalba ir pastangos labai reikšmingų rezultatų, pastebėta, neduoda – žuvys trokšta kone kiekvienais metais, jei ant telkinių susidaro storesnis ledas ir būna ilgesnė žiema.
Bandydami padėti vandens telkinių gyventojams, Gyvosios gamtos apsaugos specialistai visą žiemą, vieni ir su kitų tarnybų pareigūnais, vykdo reidus, vertindami telkinių būklę ir užkirsdami kelią galimiems pažeidimams.
Nuo vasario 1-osios Šiaulių aplinkosaugininkams Šiaulių rajone jau įkliuvo trys pažeidėjai, žvejoję lydekas. Už draudžiamą žvejybą jiems skirtos baudos, žvejybos įrankių konfiskavimas. Be to, teks atlyginti gamtai padarytą žalą – po 240 eurų už kiekvieną draudžiamu laiku pagautą lydeką.
Dieną – šils, naktį – pašals
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, penktadienį Lietuvoje pūs vakarinių krypčių vėjas, 4–9 metrai per sekundę. Temperatūra naktį 2–7 laipsniai šalčio, dieną 3–8 laipsniai šilumos.
Šeštadienį – vėjas besikeičiančios krypties, 3–8 metrai per sekundę. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šalčio, dieną 4–9, kai kur iki 11 laipsnių šilumos.
Sekmadienį kritulių tikimybė nedidelė, vėjas silpnas. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šalčio, dieną 5–10 laipsnių šilumos.
Remiantis dabartiniais skaičiavimais, naujos savaitės pradžioje laikysis labai panašūs orai.
