Naujausios
Žmonės pasijuto laisvi
Nepaisant Vilniaus miesto valdžios draudimo, vakar sostinėje tūkstančiai žmonių susiliejo į laisvą Kovo 11–osios eitynių upę. Kelis mėnesius Vilniaus miesto savivaldybės valdininkai trukdė tautinio jaunimo organizacijoms legalia ir tradicine eisena paminėti Nepriklausomybės Atkūrimo Akto metines, o galiausiai šias eitynes uždraudė.
 |
| LAISVĖ: Tūkstančiai žmonių vakar numojo raka į Vilniaus mero draudimą Kovo 11–ąją žygiuoti su Trispalvėmis ir išsiliejo į laisvų žmonių upę. Stasio Žumbio nuotr. |
Valdžia statė barikadas
Tačiau būtent sostinės mero Artūro Zuoko remiami draudimai vakarykštę eiseną pavertė jau ne vien jaunimo akcija – likus valandai iki jos pradžios, Katedros aikštėje rinkosi itin įvairaus amžiaus, solidi publika.
Augančioje minioje šnekučiavosi Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai, esami ir buvę Seimo nariai, Sausio 13–osios įvykių Vilniuje dalyviai, žinomi visuomenininkai, verslininkai. Šaltuko nepabūgo itin daug miestiečių, į eitynes jie atėjo ir su mažamečiais vaikais.
Bet sostinės valdininkai šiai akcijai net ir jos dieną stengėsi sukliudyti kaip įmanydami – Gedimino prospekte, kuriuo kasmet Kovo 11–ąją žygiuoja tautinis jaunimas, buvo įrengta daugybė kliūčių.
Tautiškumo priešininkai pasinaudojo net fotomenininku Algimantu Aleksandravičiumi, kurio didelio formato darbai buvo sustatyti tiesiai gatvėje taip, kad šventinei eisenai kuo labiau kliudytų. Pasinaudota net vaikais, kurių piešiniai buvo iškabinti skersai prospekto.
Gedimino prospekte taip pat buvo suręstos net dvi milžiniškos scenos, kuriose sužvarbę retiems praeiviams šoko ir dainavo liaudies kolektyvai.
Tačiau didžiausią miestiečių pasipiktinimą kėlė mero A.Zuoko valdininkų sugebėjimas švaistyti sostinės pinigus: gatvėje buvo sumontuota tiesiog daugybė tuščių paviljonų, turėjusių vieną paskirtį – trukdyti šventinei eisenai. „Zuoką – į teismą!“, „Zuokui – gėda!“ – kelis kartus skandavo minia.
Tautoje įvyko lūžis
Eitynių priekyje žygiavęs Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras filosofas Romualdas Ozolas vakar teigė, kad tūkstančių patriotiškai nusiteikusių žmonių susiliejimas į miesto valdžios uždraustą eiseną tapo liudijimu, kad taip žengtas „pirmasis tautos pasipriešinimo fronto žingsnis“.
„Kvailių veiksmai gimdo protingus sprendimus. Nieko nepadarysi. Tauta yra protingesnė už bet kokį ją suniekinti, iškvailinti bandantį žmogų, kuris visiškai nesuvokia tikrovės, – sakė R.Ozolas. – Mano galva, čia įvyko lūžis, visuomenė pamatė, kad taikstytis su tuo, kas bandoma primesti iš valdžios, yra neįmanoma“.
Dar prieš eitynes prie paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui virė diskusijos, kad valdžios uždrausta 2013 metų Kovo 11-oji tautą sugrąžina į pirmuosius Sąjūdžio metus ar net į 1972–ųjų gegužę, kai susideginus Romui Kalantai Kaune kilo stichiški visuomenės protestai. Taip pat buvo prisimintas ir garsusis „bananų balius“, kai 1988 metais milicija guminėmis lazdomis išvaikė kone tokios pačios uždraustos akcijos dalyvius.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
