
Naujausios
Zoologijos sodas prie namų? Kodėl gi ne!
Bertužių kaime, Šiaulių rajone, gyvenantys Orinta ir Vaidas Krasauskai sako už jokius pinigus neatsisakytų to, ką turi: sodybą, egzotinių paukščių ūkį. Į nieką nekeistų ir Bertužių kaimo, kuriame gyvena, kuriame augo ir kuriame dabar augina savo vaikus. Gal didelė meilė viskam, kas yra aplinkui, ir yra pagrindinis jaunos šeimos variklis brandinti ir įgyvendinti savo svajones? Pavyzdžiui, įkurti nuosavą zoologijos sodą!
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Grožis gimsta iš meilės
O. Krasauskienės žodžiais, jei kas prieš kokius penkiolika metų būtų pasakęs, kad greitai jiedu su vyru Vaidu turės didelį ūkį su gausybe egzotinių vištų, triušių, danielių ir kitokių gyvių, ji būtų tik ranka numojusi.
O prasidėjo viskas bene prieš septynerius metus. Besilaukdama dvynukių tada vienoje Šiaulių kontoroje notaro padėjėja dirbanti Orinta sugalvojo, jog reikia įsigyti keletą putpelių – norėjosi sveiko maisto. Taip ūkyje atsirado kelios vištelės.
Pradėjusi nuo putpelių, šeima taško taip ir nepadėjo – įdomesnių plunksnuočių norėjosi vis daugiau. Viena, antra, trečia veislė – ir "varikliukas užsivedė".
Šiandien Krasauskai vištų veisles skaičiuoja keliomis dešimtis: nuo nykštukinio dydžio viščiukų iki „stambiagabaričių“ stručių. Ūkio šeimininkai ir toliau sustoti nežada: vis naršo internete, ieško retų, Lietuvoje mažiau žinomų paukščių veislių. Radę ir užmezgę kontaktus parsisiunčia kiaušinių, išperina viščiukų. Kiaušinių parsiveža ir iš parodų.
„Vieni augina kačiukus, kiti šuniukus, o mūsų augintiniai – vištos, – juokiasi sodybos šeimininkė, su meile glostydama garsiai kudakuojančią šilkaplunksnę vištą. – Mums gaidžių giedojimas gražesnė muzika negu naikintuvų ūžesys (Bertužių kaimas – keli kilometrai nuo Šiaulių karinio oro uosto – red.past.)
Bertužiškių vištyną pamilę ir vaikai, ir suaugusieji – net autobusais važiuoja pažiūrėti. O. Krasauskienė stengiasi, kad egzotinius paukščius apžiūrėję vaikai kuo daugiau apie juos ir sužinotų, todėl dosniai pasidalija turimomis žiniomis ir netgi kiaušinius pademonstruoja, kurie lankytojų akis neretai prikausto net tik sodriomis spalvomis, bet ir savo dydžiu.
Tačiau dėmesio vertos ne tik plunksnuotosios šeimos augintinės. Skoningai sutvarkyta sodybos aplinka traukia akį: tiek margaspalvių surfinijų, ledinukų žiedų, šitiek dekoratyvių spygliuočių, kitų augalų – tarsi botanikos sode. Ryškios spalvos – Orintos aistra.
Sodybos pakraščiuose susodintos nuo vėjo saugančios tujos. Pasodintos ne lygia eile, kaip įprasta, o su nedideliais vingiais, apeinančiais nedideles kliūtis – akmenis bei kelmus. Toks visžalių medžių sodinimo būdas – pagal šeimininkės skonį – sako nemėgstanti aštrių kampų ir tiesių linijų, tarsi atribojančių nuo kūrybinės laisvės.
Pagirta ponia Orinta kuklinasi: anoks čia grožis, tvarkinga ir tiek. Nors ir kiekvieną eksterjero detalę po kelissyk apgalvojusi, o konkrečiam augalui vietą suradusi neretai ir kelis kartus jį persodindama vis kitur.
Orintos idėjų įgyvendintojas – sutuoktinis Vaidas. Statybos inžinieriaus išsilavinimą turintis vyras pasitiki žmonos fantazija ir pasistengia rasti priemonių, kaip padaryti, kad žmonos sumanymas nenueitų perniek.
O jai, profesionaliai teisininkei, kūryba prie širdies. Moteris juokiasi iki šiol negalinti suvokti, kaip būdama kūrybingo būdo, kažkada sugalvojo studijuoti teisę.
„Teisėje aš taip ir neradau savęs. Būti įspraustai į rėmus tikrai ne man. Tikroji aš esu čia, savo kaime. Čia aš save eksploatuoju visu šimtu procentų“, – sako O. Krasauskienė, ir išsitaria užsiimanti ne tik egzotinių sodybos gyventojų priežiūra bei aplinkos puoselėjimu, bet randanti laiko ir paveikslams siuvinėti kryželiu.
Pažįstami, moters žodžiais, neretai netgi stebisi, kaip ji viską suspėjanti. O paslaptis, sako, paprasta – jei darbas yra ne vien darbas, bet dar ir malonumas, tada nei valandų, nei dienų neskaičiuoji ir nuovargis tuomet kitoks.
Bertužiškių kuriamas grožis neliko nepastebėtas. Šiemet O. ir V. Krasauskų sodyba išrinkta gražiausia kaimo/miestelio sodyba Šiaulių rajone.
Miestas ar kaimas?
„Kiekvieno pasirinkimas, kur jam gyventi – mieste ar kaime. Svarbiausia, kad žmogus jaustųsi patogiai. Asmeniškai man – tik kaimas!“, – užtikrina moteris.
Žmonai pritaria ir netoliese nuo Bertužių esančiame kaime užaugęs Vaidas. Į miestą, juokiasi, jo niekas ir su pagaliu nenuvarytų.
„Aš nedirbu ofise, bet jei dirbčiau ir po darbo reikėtų grįžti į butą daugiaaukštyje, neištverčiau. Turint savo kiemą, laisvės daugiau“, – sako jaunas vyras.
Orinta ir Vaidas – bendraklasiai, dešimt mokslo metų kartu praleidę Kairių mokykloje. Likimas po studijų abudu ir vėl suvedė. Susituokę pradėjo šeimos namo statybas Bertužiuose, gimtame Orintos kaime, netoliese nuo jos tėvų, kelerius metus gražiausios sodybos Šiaulių rajone savininkų Vidos ir Stasio Balčiūnų.
Orintos ir Vaido atžalėlėms dvynukėms Arijai ir Adrijai dabar po septynerius. Pirmokės lanko mokyklą Kairiuose. Kol kalbamės su šeimininke, judrios dvynės tik ir zuja aplinkui.
O. Krasauskienė galvoja, kad kaime jos mergaitėms augti smagiau, ką bekalbėti apie oro grynumą.
Nuosavas zoologijos sodas
Prieš kelerius metus sutuoktiniams šovė dar viena originali idėja – trijų hektarų plote įkurti mini zoologijos sodą, kuriame šeimos vištomis ir kitais augintiniais galėtų pasidžiaugti kuo daugiau žmonių. Savo žvėrynui šeima jau turi ir pavadinimą „Raiba plunksna“. Tai todėl, kad didžioji dalis „eksponatų“ vis dėlto bus vištos.
Tam reikalui už kelių šimtų metrų nuo namų Krasauskai įsigijo seną sodybą. Išgriovę gal šešiolika senų pastatų, pradėjo užtvarų ir gardų statybas savo gyvūnams.
Šiandien kai kurie būsimo žvėryno gyvūnai jau gyvena naujuose, tik jiems pritaikytuose užtvaruose.
Šeimininkų galvose idėjų dūzgia ne mažiau negu bičių avilyje: čia, prie įvažiavimo į „Raibą plunksną“, gyvens vaikų mėgstamiausių gyvūnų – triušiukų – šeimos. Kitas pastatas – miniatiūrinių ožkų, avių ir arkliukų namai. Čia pat žirglios ilgakojai Australijos, Afrikos ir Pietų Amerikos stručiai. Jų jau turi įsigiję penkiolika.
O. Krasauskienė juokiasi, kad stručiai pasižymi išskirtiniu smalsumu: domisi viskuo, kas ryšku ir blizga. Pietų Amerikos strutis nandu Orintą yra netgi apvogęs. Kartą jis iš šeimininkės kišenės ištraukė darbo pirštinę ir bematant prarijo. Kaip tada baiminosi šeima dėl šio paukščio sveikatos! Laimei, galingas stručio skrandis pirštinaitę suvirškino be didesnio sunkumo.
Dar viename pastate šeimininkai planuoja įrengti paukščių peryklą. Čia pat sodo lankytojams ketinama organizuoti kūrybos iš paukščių plunksnų pamokas. Plunksnas edukaciniams užsiėmimams Orinta renka jau dabar.
Tolėliau – aukštai iškelta apžvalgos aikštelė. Numatyta ir pramogų, skirtų vaikams, vieta. Už jos – kelios dešimtys besiganančių danielių ir elnių.
Rengiamas namas ir liepsnotajai pelėdai. Jai bus įrengtas specialus inkilas medyje.
Šiuo metu šeima vis dar „dokumentinėje“ stadijoje. Tam, kad Krasauskų zoologijos sodas duris galėtų atverti kiekvienam norinčiam, būtina gauti daugybę leidimų, sudaryti sandorių, pasirašyti sutarčių.
Nepaisant neužbaigtų darbų ir dar neįgyvendintų idėjų, bertužiškiai tikisi savo žvėryną atidaryti jau kitą pavasarį.
„Jei turi idėją, reikia daryti. Kad paskui nereikėtų graužtis, kodėl nepadarei, nepabandei“, – įsitikinusi energinga moteris.
Ji ragina ir kitus nedvejoti įgyvendinant savo idėjas. O jei nepavyktų? Jei nepavyks, sako, bent jau bus pabandyta.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Orinta Krasauskienė ragina visus kūrybingus žmones nebijoti bandyti. „Nepavykęs planas yra geriau negu nepabandytas. Be to, jei planas yra geras, jis negali nepavykti“, – sako veikli moteris.
Orinta ir Vaidas Krasauskai įsitikinę: viskas paprasta, jei tai, ką darai, malonu daryti. Greta – dukros Arija ir Adrija.
Krasauskų sodybą Bertužių kaime puošia originaliai susodinti visžaliai augalai.
Atradus vietą alpinariumui, teko atsakingai parinkti vieną prie kito derančius augalus.
Orinta Krasauskienė juokauja, kad šeimai gaidžių giedojimas – gražiausia muzika.
Mylimiausi šeimos augintiniai – egzotinės vištos.
Judrios mergaitės nenusėdi vietoje.
Būsimas mini zoologijos sodas. Netrukus šiuose garduose gyvens dekoratyvinių triušiukų šeimos.
Paukštyne – nuo mažiausių iki didžiausių paukščių.
Didžiausi būsimo žvėryno paukščiai – stručiai.
Ūkio gyventojas ponių arkliukas Nemunas – mylimiausias Krasauskų dukrų gyvūnas.