Naujausios
Žvejai elgiasi kaip savižudžiai
Vos vandens telkinius spėjo užtraukti plonytis ledas, vyrai su grąžtais ir meškerėmis patraukė į poledinę žūklę. Jie nenori net girdėti, kad vien per kalėdines šventes Lietuvoje, vaikščiodami plonu ledu, nuskendo keturi žmonės. Narai gelbėtojai dažniausiai traukia įlūžusių ir nuskendusių žvejų kūnus, retas kuris išgelbėjamas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Dešimtys ant plonyčio ledo
Šiaulių Talkšos ežeras. Plonas, sniegu pabarstytas ledas su patamsėjusiomis plačiomis properšomis. Ant ledo, tolokai nuo kranto, išsibarstę apie dešimt žvejų.
Mojame vienam arčiau sėdinčiam žvejui, patys ant ledo nesiryžtame žengti. Žvejys juokiasi iš mūsų. Fotografas eina pasitikti žvejo plonu ledu. Kai iki jo lieka kokie trys metrai, ledas tarp dviejų vyrų ima traškėti. Iki pavojaus — akimirka. Fotografas atsargiai parčiūžinėja į krantą. Žvejys vienu smūgiu viena ranka kirtikliu lengvai prakerta plonytį ledą — nereikia jokio grąžto. Prie kranto per įlūžusią eketę aiškiai matytis kad ledo storis maždaug per pirštą.
Šiaulių Prūdelis. Ant nedidelio vandens tvenkinio suskaičiuojam devynis žvejus. Keturiese susispietę vienoje vietoje, aplinkui tamsus ledas — atrodo, kažkas užkibo. Prie kranto sėdintis žvejas ištraukia mažytę žuvelę. Paleidžia. „Nevalgau žuvies, čia tik pramoga“, — šūkteli mums.
Ir Talkšos ir Prūdelio ledas tankiai prigręžiotas ekečių. „Jau savaitė, kaip mes ant ledo. Tik užtraukė ir lipom“, — šūkteli mums žvejas nuo eketės. Nedidelius vandens telkinius ledas užtraukė prieš Kalėdas. Per ilgąjį Kalėdų savaitgalį Lietuvoje įlūžo dešimt žmonių. Keturi iš jų nuskendo, šešis pavyko išgelbėti.
Potraukis stipresnis už baimę
Ant Talkšos ledo nepagavęs nė menkiausio kilbuko Paulius keičia dislokacijos vietą — ant Prūdelio. Jaunas vyras, kai sakome, kad ant plono ledo mirtinai pavojinga vaikščioti, šypsosi: „Taip laukėme visi pirmojo ledo. Žvejoti man taip pat svarbu, kaip valgyti ar miegoti“.
O pavojus ir šiemet jau keturios pražudytos gyvybės?
„Čia tas pats, kaip televizorių žiūrėti, jeigu neįdomu, perjungi kanalą, jeigu matai, kad ledas dar niekaip neišlaikys, nelipi. Niekur neskubi, pamažu. Aš visai saugiai jaučiuosi ant ledo“, — palyginimais kalba Paulius.
Koks čia saugumas, kai ledą išraižiusios plačios, nors dar ir nekiaurai įlūžusios properšos?
„Vanduo senka ir ledas sėda, prie properšų nelendu“, — vienu smūgiu prakirtęs ploname lede eketę sako Paulius.
Gelbėtojai dažniau mato mirtį
Gintaras Zonis, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas, sako, kad šiemet apskrityje iki paskutiniosios metų dienos dar nebuvo nė vieno skaudaus įvykio ant ledo. „O kai atsitinka nelaimė ant ledo, dažniau, deja, tenka traukti nuskendusiųjų kūnus, o ne gyvus žmones“, — apgailestauja pareigūnas.
Andrejus Akimovas, gelbėtoju-naru Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje dirbantis dešimt metų, kasmet mato beprasmiškas mirtis ant ledo.
„Įsivaizduojat, pernai iš po Mūšos upės ledo traukiame skenduolį, o šalia žvejoja vyrai, žiūri, kaip traukiame kūną ir nelipa nuo ledo — toliau žvejoja. Klausiam, ar nebijot, juk va, ištraukėme jų draugą nuskendusį? Numojo ranka — nebijo.
Aš tiek mirčių pisižiūrėjęs, žinau, kaip gelbėti kitus, išsigelbėčiau turbūt ir pats, bet ant tokio ledo, koks tėra dabar, nė už ką nelipčiau„, — sako ilgametę patirtį turintis gelbėtojas-naras Andrejus.
Pasirengę per minutę
Naras Andrejus pasakojo, kaip vyksta gelbėjimas ir rodo narų-gelbėtojų amuniciją. Po skambučio apie nelaimę narai-gelbėtojai išvyksta per vieną minutę. Tai ne rekordas, tai būtinybė, jeigu pranešama, kad įlūžęs žmogus dar gyvas.
Šildomoje narų mašinoje, jau važiuojant gelbėtojai velkasi šiltus kostiumus, ant jų — neperšlampamus narų kostiumus. Rogės, virvės, gelbėjimo ratai, apklotai, šildantys kostiumai nukentėjusiajam, kabliai šliaužti slidžiu nesaugiu ledu — visada paruošti.
„Ypač skubame, jeigu pranešta, kad žmogus dar gyvas, nes kūno temperatūra šaltame vandenyje krenta žaibiškai, o nukritus iki maždaug 35 laipsnių žmogus miršta. Kai gauname pranešimą, kad žmogus, įlūžęs lede, jau negyvas, stengiamės surinkti kuo daugiau informacijos, kur tai atsitiko, kas tai matė, kad atvažiavę neklaidžiotume ieškodami, o trauktume kūną“, — pasakoja Andrejus.
Atskubėję į nelaimės vietą gelbėtojai pasiskirsto darbais, vienas ledu atsargiai eina arba šliaužia pilvu, pasispirdamas specialiais kabliais, ir su savimi traukiasi gelbėjimo ratą, prie kurio pririšta virvė. Kitas gelbėtojas traukia roges, ant kurių bus guldomas nelaimėlis. Prie rogių taip pat pririšta virvė, kad vyrai galėtų partraukti roges kuo greičiau į krantą.
Ištrauktas iš eketės, jei dar gyvas, žmogus kiek įmanoma išvaduojamas iš šlapių viršutinių rūbų ir susupamas į vilnones antklodes, kurias narai-gelbėtojai specialiai vežiojasi. Kviečiami medikai, kad suteiktų pirmąją pagalbą, kad išgelbėtas žmogus nemirtų nuo peršalimo jau krante.
Taip gelbėjamos gyvybės. Mirusiųjų kūnų gelbėtojams kartais tenka ieškoti ne vieną parą arba laukti pavasario, kol nutirps ledas.
Ledas dar per plonas
Gintaras Zonis košmaru vadina tai, kad žvejai išdrįsta jau dabar lipti ant plono ledo. „Jeigu spaus šaltukas, ledas pastorės. Kur jie skuba, kam jie ieško mirties — niekaip nesuprantu“, — stebisi G. Zonis.
Pareigūnas aiškina, kad saugus ledo storis — ne mažiau 7 centimetrų. „Nė ant vieno vandens telkinio tokio storio ledo dar tikrai nėra. Net jeigu spaus šaltis, bet ledas bus apsnigęs, jis storės labai pamažu“, — pasakoja G. Zonis.
Pareigūnas skaičiuoja, kad per ilgąjį Kalėdų savaitgalį Lietuvos vandens telkiniuose buvo rasti 4 žmonių kūnai. Beveik visi jie nuskendo neatsargiai vaikščiodami plonu ir netvirtu ledu. Dar 6 gyventojai, tarp jų du vaikai, buvo išgelbėti nuo žūties vandenyje. Žuvusieji ant ledo — jauni žmonės.
PATARIMAI (punktais
Kaip elgtis ant ledo?
Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 centimetrų. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.
Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.
Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias.
Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą.
Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti.
Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.
Jei įlūžote, nepasiduokite panikai. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą.
Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti.
Ledas išlaiko žmogų tik už 3 — 4 metrai nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėti galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus.
Ledas po Naujųjų storėja
Šiaulių meteorologijos stoties stebėtoja Odeta Strumskienė vakar „Šiaulių kraštą“ informavo, kad oro temperatūra vakar rytą buvo nukritusi iki 17,4 laipsnių šalčio. Žemė ir ledas padengti sniegu, tačiau po truputį ir žemės įšalas, ir ledo storis didėja, nors ir ne taip greitai.
Paskutinįkart žemės įšalas matuotas gruodžio 31-ąją. Tada įšalo gylis Šiauliuose buvo 6 centimetrai, o Radviliškio durpynuose net 10 centimetrų. Ledo storio meteorologijos stoties stebėtojai nematuoja, tačiau O. Strumskienė spėja, kad ledas tikrai turėjo pastorėti, nes tris paras iš eilės žemės paviršiuje laikėsi minusinė temperatūra. Nors švietusi saulė dienomis ir kiek pašildė žemės paviršių, tačiau įšalas nesumažėjo.
Šiaulių apskrities gelbėtojai per Naujųjų metų ilgąjį savaitgalį negavo nė vieno pranešimo dėl nelaimių ant ledo, tačiau niekas iš specialistų negalėjo pasakyti, kad ledas jau yra visiškai saugus ir juo vaikščioti galima drąsiai.
PAVOJUS: Ant Šiaulių Prūdelio, nepaisydami mirtino pavojaus, žvejoja vyrai, nebijodami ir būti ant plonyčio ledo arti vienas kito.
TRAUKA: Šiaulietis Paulius sako, kad ant pirmojo ledo žvejai eina nenugalėdami didžiulio potraukio poledinei žūklei.
PROPERŠOS: Talkšos ledas išraižytas plačių properšų, bet žvejai vis tiek lipa ant ledo.
BAIMĖ: Nors ledas mirtinai pavojingas, žvejai nugali baimę ir eina toli nuo kranto.
Jono TAMULIO nuotr.
NARAS: Andrejus Akimovas, ilgametis naras-gelbėtojas sako, kad dažniau iš vandens traukia ne gyvus, o mirusius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
