
Naujausios
Iš Reichskommissar’o Lohse* apsilankymo Šiauliuose
Šiomis dienomis Reichskommissar’as Rytų kraštui Lohse atliko tarnybinę inspekcinę kelių dienų kelionę Lietuvoje, kurios tikslas buvo susipažinti su mūsų krašto bandrąja ūkine būkle. Spalio 13–14 dienomis Reichskommissar’as Lohse, lydimas Generalkommissar’o Dr. von Renteln, Šiaulių Apygardos Gebietskommissar’o Gewecke ir kitų pareigūnų lankėsi Šiaulių Apygardoje.
Spalio 13 dieną Šiaulių miesto gatvės, kuriomis buvo laukiamas Reichskommissar’as, buvo papuoštos vokiečių ir lietuvių tautinėmis vėliavomis. Miesto centrinių gatvių sankryžoje buvo pastatyti žalumynais bei atitinkamais sveikinimo šūkiais papuošti garbės vartai. Kiti miesto sutikimo vartai buvo pastatyti ant miesto ribos, Tilžės gatvėje, prie kurių Reichskommisarr’ą sutiko miesto burmistras. Įspūdingiausiai buvo papuošta miesto turgaus aikštė, kurioje įvyko pačios sutikimo iškilmės. Didžiulė turgaus aikštė buvo apstatyta vokiečių ir lietuvių vėliavomis. Gausiai žalumynais papuoštoje tribūnoje buvo pastatytas didžiulis Hitlerio paveikslas, Lietuvos valstybės ženklas – vytis ir vokiečių valstybinis ženklas. Aplink tribūną plėvesavo vokiečių ir lietuvių vėliavos. Vokiečių ir lietuvių valdinės įstaigos ir kai kurie privatūs namai buvo pasipuošę vėliavomis, žalumynais, užrašais ir kitais iškilmių ženklais. Sutikimo dieną Šiaulių įstaigos ir įmonės darbą nutraukė apie 12,30 val. ir organizuotai rengėsi Reichskommissar’o sutikimui.
Reichskommisarr’ą Lohse prie apskrities sienos Garduose pasitiko apskrities viršininkas Noreika su kitais pareigūnais. Apskrities viršininkas savo kalboje pažymėjo, kad Šiaulių apskritis yra pati didžiausia visoj Lietuvoj, praeitais metais duokles yra atlikusi pilnai. Šiais metais apskričiui duoklės yra žymiai padidintos, tačiau Šiaulių apskrities ūkininkai, kiek leis ūkinis pajėgumas, stengsis jas atlikti.
Padėkodamas už sutikimą Reichskommisarr’as tarė keletą žodžių susirinkusiems prie garbės vartų aplinkiniams ūkininkams bei darbininkams. Po trumpų iškilmių Garduose mašinų vilkstinė pasijudino riedėti Šiaulių kryptimi.
Prie miesto vartų Reichskommisarr’ą pasitinka miesto burmistras Linkevičius, pasveikindamas ir atraportuodamas. Pagal lietuviškus papročius tarnybos reikalu atvykęs svetys pavaišinamas duona ir druska. Čia pat jam burmistras įteikė gražią dovaną – adresą. Mašinų vilkstinė išpuoštomis vėliavomis gatvėmis pro policijos garbės sargybos špalierius rieda turgaus aikštės link, kur Reichskommisarr’o laukia organizuotai susirinkusios įstaigos, įmonės, mokyklos ir nemaža neorganizuotos Šiaulių visuomenės.
Ant žuvusių vokiečių karių kapų, dalyvaujant vokiečių kariuomenės garbės kuopai, su priderama karine pagarba Reicho komisaras Lohse uždeda vainiką.
Kalbėdamas apie dabar vykstantį tautų persiorientavimo procesą Lohse pareiškė, kad dabar Europa pergyvena griovimo ir persitvarkymo laikotarpį, kuris žydų bolševikinę kapitalistinę santvarką turi pakeisti nauja tvarka: senas pasaulis miršta, jo vietoj stoja naujas kovojantis pasaulis. Nei komunizmas, nei kapitalizmas naujo pasaulio nesukurs. Kas yra bolševizmas, jūs gerai žinote, pareiškė kalbėtojas, taip pat reikia nepamiršti, kad jeigu bolševizmas grįžtų, jis išnaikintų visą Europą (...)
Iškilmės turgaus aikštėje, kur buvo susirinkusi tūkstantinė šiauliečių minia, buvo baigtos vokiečių ir lietuvių tautos himnais.
Spalio 13 d. vakarą buvo surengta vaišinga vakarienė, kurios metu Reichskommisarr’as Lohse tarp kitko pareiškė, kad Lietuvoje dar gerai valgoma, kad tatai jis turėsiąs galvoje.
„Tėviškė“, Šiauliai, 1942 m. Nr. 42.
––
* Lohse Hinrich (Hinrichas Lėzė) gimė 1896 09 02, mirė 1964 02 25, nacių Vokietijos veikėjas, 1941–1944 Ostlando generalinis komisaras.
1941 07 25–1944 08 – Ostlando reicho komisaras (tarnybinė būstinė – Rygoje). Atsakingas už žydų getų steigimą Ostlande. 1943 01 30 jam suteiktas obergrupenfiurerio laipsnis. Siekė perduoti Ostlandą iš Rytų ministerijos pavaldumo tiesiogiai fiureriui. Buvo neigiamai nusiteikęs Ostlando gyventojų atžvilgiu (pasak Ostlando SS ir policijos vado Friedricho Jeckelno, nenorėjęs palaikyti jokio kontakto ir žiūrėjęs į juos kaip į vergus), tačiau nepritarė Holokaustui ir draudė savo administracinio aparato darbuotojams dalyvauti jį vykdant. Laisvalaikiu rengė konstituciją, kurioje numatė, kad jo postas Ostlande turėtų būti paveldimas. 1944 07 27 armijų grupės Šiaurė operatyvinėje zonoje paskirtas reicho gynybos komisaru. 1944 08 be Berlyno žinios ir sutikimo nusišalino nuo pareigų ir pabėgo.
1945 05 suimtas anglų. 1948 Bilefeldo denacifikacijos tribunolo nuteistas 10 m. kalėti, po trejų metų, 1951 02, dėl sveikatos būklės paleistas į laisvę. Kaip atsargos karininkas gavo nemažą pensiją. Friedrichas Jeckelnas H. Lohsę apibūdino kaip pasyvų ir bailų, bet geidžiantį valdyti egoistą, kuris savo siekiams naudoja visas priemones.
Pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją
Iš Šiaulių...
Išradėjų, aiškiaregių ir įvairaus kalibro pranašų Šiauliuose visada buvo gausu. Vienas šiaulietis „išrado“ silkėms lupti mašiną, kitas „išrado“ būdą gimdymams kontroliuoti, apie kurio naudingumą jis garsindavo ne tik savo kirpykloje, bet ir Kauno laikraščių redakcijose. Sumokėkite man 50000 litų, o aš atskleisiu savo paslaptį, išduosiu receptą, kaip galima sulaukti norimo įpėdinio – berniuko ar mergaitės.
Garsusis Kauno aiškiaregis – grafologas savo „mokslo“ žinias taip pat įgijo Šiauliuose, Varnų gatvėje, pas vieną cirko artistą. Ogi „išradėjas“ Boruchovičius, kuris prieš keletą metų siuntinėjo Amerikos prezidentui ir Anglijos karaliui pasiūlymus – nupirkti jo amžinai taikai įgyvendinti projektą, taip pat – šiaulietis. Nesulaukęs pasaulio valdovų atsakymo, jis pradėjo šalinti krizę suklastotais vekseliais, o šiomis dienomis jis vėl pasižymėjo, nupjaustydamas virves, sumesdamas kaimyno baltinius į purvyną ir apdaužęs nuomininką. Deja, visi jo išradimai baigėsi protokolų patentais.
Salduvės Juras
„Sekmadienis“, 1937 m.
Geri patarimai
Ko gera šeimininkė nedaro?
1. Niekuomet neieško raktų.
2. Neima prekių krautuvėse „ant bargo“ pas žydus.
3. Nepalieka by kur buteliukų ar ryšelių su nuodingais daiktais.
4. Nekala vinių į sieną samčiu, prosu, bet plaktuku.
5. Nepalieka muilo vandenyje.
6. Nemiega lig pietų, nepasilieka svetur iki pusiaunakčio.
7. Nešnekučiuoja su kaimynėmis ant kryžkelių, daržuose ir t. t.
8. Neverda jokio valgio be druskos.
„Moteris“, 1924m., Nr.10–11.
Kuri žvairakė, ta gražuolė
Dabar įeina madon žvairos akys. Daugelis pasaulio gražuolių nori turėti žvairas akis. Vyrai sako, žvairos akys turi savyje didesnę šypseną ir koketavimo išraišką, veidas atrodo linksmesnis ir simpatiškesnis. Pranašauta, kad neužilgo ir mūsų moterys pradės piaustyti savo akutes.
„Jaunimo pasaulis“, 1930 m., Nr. 1.
Kambarių dezinfekcija
Kad išdezinfekuoti kambarį, kuriame buvo ligonis, reikia išnešti visus sidabruotus ir paauksuotus daiktus ir švelnius audeklus. Vidury kambario, kad apsisaugojus nuo gaisro, pastatyti bliudą su vandeniu, o jame trikojį, ant kurio užpilti sieros ir uždegti.
Visus kambario plyšius reikia užkimšti ir kambarį palikti uždaru visą parą.
„Mūsų momentas“, 1930 m. gegužės 10 d.
Su rankomis yra sunkoka tam, kuris nuo mažens nėra pratęs dažnai svetur būti.
Kištis rankas į kelnių kišenes yra negražu, neišauklėta ir todėl neleistina.
Moters neprivalo kišti rankų į palto kišenes ar po priejaustės, kaip mokinės daro.
Kalbant nereikia daryti kokių nors juokingų judesių: nuolat rankas trinti, rąžytis, žiovauti, pirštus laužyti, tratinti, pliauškyti pirštais, nuolat plaukus glostyti ar šukuotis pirštais, veidą čiupinėtis, barzdą glostyti, ūsus sukti, nosį rakinėti, nuolat savo kravatą, skrybėlę, rūbus čiupinėti...
„Moteris“, 1927 m., Nr.11.
Neskaitykite lovoje
Meldžamosios, neskaitykite lovoje. Nėra nieko įkyresnio, kaip norinčiam užmigti vartomo laikraščio šlamėjimas arba pjaustomos knygos čerškimas. Nervingam žmogui tai tiesiog barbariška kankynė. Jei jums vyras už tai nieko nesako, tai pati gamta nubaus: rytojaus dieną jūs vaikščiosite su paraudusiomis akimis.
„Diena“, 1937 m. gegužės 23 d., Nr. 21.
Galvos laikymas
Galvą reikia laikyti tiesiai, laisvai, paprastai, kad ji nesvyruotų kaip varpa kairėn ar dešinėn ir kad nesukinėtus greitai tai vienon tai kiton pusėn lyg vėjo gaidukas ant stygo. Bet nelaikykime galvos ir sustyrusios lyg kokią koloną, ar pernelyg į užpakalį atmetę... Nebūkime pasigūžę, galvą į priešakį atkišę, nes tai daro naivią išvaizdą. Iš galvos laikymo sprendžiama dažnai ir apie asmens būdą, gabumus.
„Moteris“,
1927 m., Nr.9.
Žuvys
Perkant nebegyvą žuvį, labiausiai reikia saugotis pagedusios, kuri gali būti labai nuodinga. Todėl šeimininkei ir virėjai reikia mokėti pažinti žuvies gerumą. Geros nutroškusios žuvies požymiai: a) akys – pilnos, iškilos (pūpsomos), blizgančios; b) oda – kieta ir švelni, negleivėta; c) mėsa – gerai prilipusi prie kaulų; d) žiaunos iš vidaus turi būti raudonos. Įsitikinti, ar jos nenudažytos, reikia patrinti balta drėgna skepetėle. Taip turi atrodyti ir užšaldyta gera žuvis. Jei užšaldytos žuvies žiaunos yra baltos, tai rodo tą žuvį jau kartą buvus atšilus ir vėl esant užšaldytą. Tokia žuvis blogesnė už vieną kartą teužšaldytą. Sūdytos žuvies gerumo požymiai: visai sausa oda ir visur vienoda mėsos spalva.
„Mūsų momentas“,
1930 m. kovo 22 d.
Pusryčiai
Daugelis ponių yra įpratusios pusryčiauti lovoje. Bet visos tos protingiau daro ir atneša savo grožiui ir sveikatai didesnį derlių, kurios pusryčiauja šiek tiek pasitempusios, pagimnastikuvusios, pasivaikščiojusios, pakvėpavusios grynu oru.
Kaip turėtų būti paruošti pusryčiai? Jie turi būti ruošiami pagal išgales, temperamentą, reikalą ir skonį.
Jeigu esate liekna, jeigu jums tenka dirbti varginantį, ilgą darbą – gerkite šokoladą, kakao su pienu ir vartokite kuo daugiau riebių pieno produktų. Žodžiu, valgykite maistą, kuris ilgiau virškinamas.
Inteligentai pasitenkina pusryčiams dideliu puodeliu kavos su pienu ir dvejais sviesto biskvitais.
„Diena“,
1934 m. spalio 21 d.
Moteris daro vizitus išeiginiu kostiumu su skrybėlaite. Jei nešėsi skėtį, skrybėlaitę ar kitą ką – palikti prieškambaryje.
Įėjus į kambarį, pirmiausia pasveikinti šeimininką. Jei šeimininkė nenurodo vietos, vyrai ir jaunos moterys nesisėda patogiausioj vietoj. Trumpiausias vizitas gali trukti ne mažiau 10 minučių. Ilgiausias – ne ilgiau kaip pusvalandį. Jei šeimininkė prašo, vizitas gali būti prailgintas.
Išeinant pirma atsisveikinti ir tik tada vilktis paltą. Jei svečių daug, nėr reikalo su visais atsisveikinti. Pakaks, jei su šeimininke atsisveikinsi.
„Darbininkas“,
1939 m. liepos 13 d.
Matydami Lietuvių dabartinių ponių daugelį šokant fokstrotus, tiesiog paryžietiškai flirtuojant, galime paklausti, ar dabartinių mūsų aristokratų ir valdininkų ponios yra paveldėję mūsų liaudies erotikos skaistumą bei subtelingumą, ar jos iškeliavo mūsų praeities bajoraičių keliu nesitenkindamos vienu vyru.
Lietuvai būtų daug sveikiau, jei jos moterys pasektų liaudies dainose dainuojamą meilę. „Kokios kur moterys, tokie ten ir vyrai“, sakoma. Jei Lietuvos moterys bus dorovingos, ir donžuanai ir moderniški vyrai Lietuvoje savaime išnyks. To linkime ir mūsų tautai.
„Naujasis žodis“,
1926 m., Nr. 13.
Moterims ir švelniems vaikams, kurių kojos ir vasarą būtų šaltos ar drėgnos, patartina prieš maudantis basiems po smėlį pavaikščioti, kad kojos smėlyje, saulėkaitoje atauštų. Tokioms prieš maudantis gerai yra išgerti keletą lašų malagos vyno.
Į vandenį reikia šokti greit, staigiai. Nėra reikalo pirma galvą mirkyt, nes moterų plaukams tas labai kenkia, priešingai reikia juos nuo sušlapimo saugoti.
„Moteris“,
1923 m., Nr. 6.
Stilius ir kalba netaisyti. Parengta iš Viliaus Purono senosios spaudos publikacijų rinkinio.