
Naujausios
Sugautas Lipšicas
Šiauliškiai dar gerai atsimena jauną žydelį, kuris „tikrosios“ demokratijos viešpatavimo laikais, viešai mitinguose kurstė, darbininkus prie pjovimo fašistų (supr. inteligentų) ir ėmimo valdžios revoliucijos keliu. Tai buvo profsąjungų vadas ir žymus komunistų veikėjas Lipšicas Aizikas.
Bet atėjo tautinis perversmas ir šis „didvyris“, kaip kamparas pradingo iš Šiaulių padangės, pasislėpdamas taip, kad policija visus metus jo surasti negalėjo. Dabar Lipšicas vėl Šiauliuose, tik jau nedrums piliečių ramybės. Mat nepersenai jis buvo sugautas pereinant latvių –rusų sieną, nuo kur etapo keliu pristatytas Šiauliuosna ir patalpintas sunk. darbų kalėjiman.
„Šiaulietis“,
1928 m. sausio 15 d.
Komunistų teismas
Šiaulių apygardos teismas sausio mėn. 17 d. teisė sugautus šią vasarą komunistus, kurių tarpe buvo šiauliečiams žinomas gimnazijos mokinys Kostas Korsakas.
Kaltinamieji kaltais neprisipažino. Iš teismo eigos buvo galima pastebėti, kad veikta jų organizuotai. Posėdyje laikėsi visi karingai, mitinginiu tonu ir užgauliojo teismą. Išduoti kitus bendradarbius atsisakė. Korsakas stengėsi nuduoti drąsumą ir linksmumą, tačiau, kaip ir kitiems, ne labai vyko. Jaučiama dirbtinumas. Visi pasisakė esą be tikėjimo. Išskyrus Šapyrą ir Korsaką, kiti – bemoksliai, tačiau neblogi mitingieriai.
Skaitomas sprendimas, Volpe, Šapyra, Joneikis, Korsakas ir Baranauskas pripažinti kaltais ir nuteisti po 6 metus sunkiųjų darbų kalėjimo. Korsakui ir Joneikiui bausmė, kaip nepilnamečiams, trečdaliu sumažinta ir palikta kalėti dar po 4 metus.
Publikos buvo nemaža. Kaip ir laukta, jos didžiumą sudarė mokiniai. Nuotaika įtempta.
„Šiaulietis“,
1929 m. sausio 29 d.
Liaudies dainos, sukurtos bolševikų priespaudos metais
„Tėviškės“ redakcija yra gavusi nemaža liaudies dainų, liaudies dainių bei dainininkų sukurtų bolševikų priespaudos metais. Tose dainose vaizdžiai atsispindi sunki raudonųjų pavergėjų priespauda ir lietuvio ilgėjimasis laisvės.
Dainose pastebima komunizmo šūkiais susižavėjusiems:
Juk tau, kaimyne, aš sakiau,
Tiesos žodeliais patariau,
Neremk komūnos taip labai,
Kas ji tikrovėj nežinai.
Kitoje dainoje tiesiog kreipiamasi į suvedžiotuosius:
Atsibusk, suvedžiotasis lietuvi,
Kurs priešams tarnauji aklai.
Liaudies dainius nesitenkina kvietimu atkusti, bet toliau pastebi, jog tas,
Kurs neklausys tėvynės šauksmo,
Bus prakeiktas per amžius.
Bolševikinio meto lietuvių liaudies dainose gausu gilaus liūdesio dėl krašto priespaudos ir laisvės ilgesio. Tačiau pasitaiko bolševikus pajuokiančių, turinčių satyrinio antspalvio, liaudies dainų. Vieną jų norėtųsi pacituoti. Pirmiausiai minimi nelauktieji svečiai iš rytų:
Pernai sulaukėm svečių iš rytų,
Nes daug turėjom mėsos ir taukų.
Savo kolchozais jie ramino mus,
Sakė, ten gyventi linksma ir smagu.
Toliau dainoje pajuokdama bolševikinė agitacija. Sodietis dainininkas matė besaikį bolševikų agitatorių riksmą, kad viskas ateity, įsigalėjus bolševikinei santvarkai, būsią geriau. Tačiau vietoje žadėtojo gerėjimo diena po dienos tegausėjo tik blogumai. Tat kaip dainininkui nedainuoti:
Valgo mūsų duoną ir mėsą,
Sako, mums gyventi čia buvę sunku.
Dėvi mūsų rūbus, kailius ir batus,
Sako neužilgo pas mus rojus bus...
M.Medinis
„Tėviškė“, 1942 m. sausio 4 d.
Areštas odos dirbiniams
Reicho Komisaro Rytų Kraštui įsakymu uždėtas areštas visiems prekybinėse įstaigose, lombarduose bei įkeitimo namuose esantiems naudotiems kailiniams daiktams, k. t.: vyriškiems ir moteriškiems apsiaustams, kailiniams pamušalams, plikiems kailiams, kailinukams, kailinėms liemenėms, kailinėms pirštinėms, kailinėms kepurėms, kailiniams bei veltiniams batams.
Leidimai bet kokiems kailiniams daiktams pirkti yra sulaikyti.
„Tėviškė“, 1942 m. sausio 11 d.
Patefonų ir plokštelių rinkliava
Šiauliuose ir apskrityje davęs gražių rezultatų kailių ir vilnonių daiktų rinkimas šaltame rytų žiemos fronte kovojantiems kariams baigėsi. Gyventojai visoje Lietuvoje noriai į kailių ir vilnonių drabužių rinkimo vajų atsiliepė.
Vokietijoj propagandos ministerio dr.Goebelso atsišaukimu, šiuo metu vykdoma plokštelių ir patefonų rinkliava. Renkama ne tik grojimui paruošti patefonai ir geros plokštelės, bet taip pat ir apgadinti. Tokia rinkliava ir Lietuvoj įvyksta nuo sausio 19 d. Ši rinkliava baigsis sausio 25 d.
„Tėviškė“,
1942 m. sausio 23 d.
Reikia registruoti įgytą žydų turtą
Visos Šiaulių mieste esančios įstaigos, įmonės ir fiziniai asmenys privalo, paduodant atitinkamus pareiškimus, užregistruoti Šiaulių Miesto Savivaldybėje po 1941 m. birželio 22 d. pirktą, gautą iš Miesto Savivaldybės, kitų įstaigų ar kitokiu būdu įgytą žydų arba komunistų partijos kilnojamąjį turtą.
Visi iki šiol tuo reikalu duoti leidimai ir aktai nustoja galios. Todėl ir anksčiau įgijusieji, su žydams tvarkyti įgaliotinio arba kitos įstaigos leidimais bei jau registravę turimąjį turtą, pakartotinai turi jį vėl registruoti.
Pareiškimų blankai bus išduodami Šiaulių Miesto Savivaldybės Adresų Biure, Tilžės g. Nr. 150, šiais metais, kovo 12, 13 ir 14 dienomis darbo valandomis ir užpildžius 3-juose egzempl. grąžinami ten pat alfabetine tvarka.
„Tėviškė“,
1942 m. kovo 13 d.
Šiauliškiams duodama po 80 gramų muilo
Šią savaitę Šiaulių miesto gyventojams parduotuvėse duodama pirkti muilo. Kiekvienas asmuo pagal maisto kortelę gauna po 80 gramų branduolinio muilo.
„Tėviškė“,
1942 m. kovo 22 d.
Dvidešimtojo amžiaus „išradimas“
Pasak laikraščių žinių, dabar Vokietijoje esąs išrastas toks malūnas, kaip rodo paveikslėlis, kuris senas liežuvininkes bobas permaląs į jaunas, gražias paneles ir net su trumpais sijonėliais.
Eina gandai, kad amerikonai – biznieriai žada tokį malūną ir Lietuvoje įtaisyti.
Nors jie beveik visur Lietuvoje prakišo, bet su tuo dalyku jie pavarytų gerą biznį.
L-nis
Kriaučiaus meilė
Lekia kriaučius paknapstomis,
Pasigriebęs mašinėlę.
O mergaitės pasekomis,
Apkabinusios po lėlę...
Jis iš kaimo bėg į kaimą,
Vis tą pačią randa laimę.
Vis ta pati naujiena –
Kriaučiaus meilė amžina,
Nes kriaučiukas tiktai sukas,
Tiktai sukas...
L.Būbelis – Skurdžius
Šių laikų Adomas ir Ieva
Adomas. Na, sakyk brangioji Capculiuk, juk mudu laimingesni už pirmuosius mūsų tėvus Adomą ir Ievą?
Ieva. Žinoma, kad mudu, nes jiems patys gardieji saldiniai obuoliai buvo draudžiami valgyti, o mudu, štai, galime kiek tik norime tų saldynių valgyti...
Na, Bumbuliuk, kąskime dar nors vieną saldiniuką...
L-nis