Naujausios
Atskirti meninį etapą nuo biurokratinio
R. Stuopelienė informavo, jog Architektų sąjungos Šiaulių miesto skyriaus valdyba suformulavo siūlymus. Jie pateikti raštu miesto merui Artūrui Visockui. Su meru buvo ir susitikta.
"Mero palaikymą turime", – teigė R. Stuopelienė
Architektai pabrėžė, jog be paminklo elemento aikštės architektūrinis ansamblis nebus užbaigtas. Paminklo išraiška turi būti vertikalė (smailė, obeliskas, kolona), kaip numatyta aikštės rekonstrukcijos autoriaus V. Rudoko.
Tokia forma, architekto teigimu, laiko patikrinta, nėra pasenusi įprasminti laisvės kovoms ir pergalėms. Per spaudos konferenciją jis pabrėžė, jog aikštėje turi iškilti masyvus, monumentalus akcentas.
Kita vertus, akcentuojama, jog paminklo vertikalė yra tik priemonė aikštės kompozicijai užbaigti.
"Pati aikštė yra pagrindinis akcentas, – pabrėžė R. Stuopelienė. – Aikštė yra architektūrinis meninis kūrinys."
Architektai įžvelgia būtinybę konkretizuoti numatomo statyti paminklo pobūdį.
Paminklo idėjai ir turiniui išgryninti siūloma atskirti meninio sprendimo paieškas nuo biurokratinio idėjos realizavimo proceso.
Todėl pirmiausia siūloma skelbti seminarą, kūrybines dirbtuves ar konkursą geriausiai meninei idėjai atrinkti. Kviesti diskutuoti žinomus skulptorius monumentalistus, architektus ir dizainerius. Kas juos kviestų?
R. Stuopelienė patikino: "Mes juos pakviestume."
Jos teigimu, diskusijose būtų kviečiama dalyvauti ir visuomenė.
"Daug dabar kyla nepasitenkinimo dėl įvairių projektų, nes visuomenė nepakankamai informuota, kas vyksta ir kas su miestu atsitiks," – sakė architektė.
Antras etapas – atrinktą idėją realizuoti pagal viešojo pirkimo procedūras.
R. Stuopelienės nuomone, skelbtas konkursas dėl to ir nepavyko, kad tie dalykai buvo suplakti: "Menininkai nė neturi licencijų paminklams statyti."
"Kai meninis procesas įvilktas į procedūrines viešųjų pirkimų taisykles, tai valstybės bėda, nes iš didelės baimės su vandeniu išpilame ir vaiką. Todėl visoje Lietuvoje ir nerandame geriausių meninių sprendimų", – teigė architektų lyderė.
Architektų skyrius siūlo svarstyti ir tokį variantą: suteikti galimybę pačiam rekonstrukcijos autoriui V. Rudokui be konkurso užbaigti sutvarkyti aikštės ansamblį.
Jis pats per spaudos konferenciją patikino, jog rastų skulptorių paminklo idėjai įgyvendinti.
Tema – XX amžius
Šiauliečiai architektai paminklo Tautos laisvei turinį siūlo sieti su XX amžiaus tautos kovomis už laisvę.
Šio turinio raktiniai žodžiai – 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas, pokario pasipriešinimo kova ir Laisvės kovų sąjūdžio deklaracija, 1949 metais pasirašyta partizanų vadų Minaičiuose, 1988 metais kilęs Sąjūdis ir 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės atstatymo aktas.
"Šių įvykių meninis įprasminimas būtų vertingas", – teigė R. Stuopelienė.
"Po žlugusio konkurso siūlomi spaudoje įvairūs paminklo variantai, aš pats esu gavęs tris variantus, bet juos visus reikia padėti į šalį, – tvirtino V. Rudokas. – Reikia bendro sutarimo, kurį nelengva pasiekti. Mes matom artimą istorijos tarpsnį, kuris yra dar gyvas, kuris eina iš kartos į kartą ir mūsų kartos prievolė yra jį įprasminti."
Architektai tikisi, kad Savivaldybė kūrybines dirbtuves surengs rudenį. Aikštės rekonstrukcija turi būti baigta lapkričio mėnesį. Tad trinkeles išklojus, paminklo tikrai dar nebus.
"Imamės padėti ir prisidėti, kaip miesto piliečiai, tai mūsų pareiga ir garbės reikalas, – sakė R. Stuopelienė. – Tikslai – rasti bendrą sutarimą, bus ir daugiau aiškumo, kas bus daroma, ir kad vykdytų projektą ne prašalaitis, o žmonės, turintys potencialo realizuoti paminklo idėją."
