
Naujausios
Poetas niekada nepabėga nuo savo šaknų, jam svarbus bendruomeniškumas, pilietiškumas. Jis – ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių sąjungos, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13–osios brolijos, Lietuvos Šaulių sąjungos narys, priklauso Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungai, Šiaurės Lietuvos literatų draugijai, Lietuvos Žiemgalos draugijai, Joniškio literatų klubui ir kt.
Šiemet išėjo jau 30-asis jo leidinys, poezijos knyga pavadinimu „Įprastu ritmu“.
SPĖKITE – KURĮ?
Baltą vasario Sekmadienį
Gimtosios parapijos bažnytėlėse
Krištoliniai vario varpai kviečia
Į pamaldas. Tik Tu, kaip ir aš,
Gyvename kitose parapijose,
Kituose tikėjimo išmatavimuose,
Ir mūsų Maldos iš nuolankių,
Tiesą pasakius, iš maištingų
Širdžių srovena tiesiai Dievui į ausį.
Ir Dievas suglumsta – nusileidžia į
Žemę, neskubėdamas išsirenka vieną
Žiemgalos krašto dailininkų paveikslą,
Paprašo suvynioti. Dėmesio!
Mano mielieji ir mielosios,
Spėkite – kurį?
Mokytojai Stanislavai Mickevičienei
(1934 metų spalio 8 d. – 2017 metų lapkričio 28 d.)
Atsakingai galiu pareikšti:
Turėti įžvalgią Mokytoją
Reiškia – turėti visą armiją.
Mokiniui visada svarbu žinoti,
Kad Mokytoja yra jo pusėje,
Nežiūrint į tai, kad kartais
Jis neteisus. Ypač tada.
Su Mokytoja nedvejodami
Ruošėmės eiti į karą,
Tik Mokytoja diplomatiškai
Sugebėjo skelbti paliaubas ir –
Karo nebuvo. Bent, kol yra
Menančių Jos įtaigiai rūpestingą
Kalbėseną ir mąslią šypseną –
Užbėgus puodeliui kavos.
ACH, TAS OSLAS
Kraštietei dailininkei Joanai Gelažytei
Kai nebetelpi Gataučiuose, eini į Joniškį,
Kai nebetelpi Joniškyje, eini į Žiemgalos draugiją,
Kai nebetelpi draugijoje, eini į Dailės Akademiją,
Kai nebetelpi Akademijoje, eini į žaviąją Europą,
O tenai Tave pasigauna Oslas,
ach tas Oslas, Oslas –
unikaliosios mergaitės Iš Žiemgalos
laikinas uostas ar gyvenimo sostas.
***
Tautosakininkui Matui Slančiauskui ir „Atgajos“ draugijos 130 – osioms metinėms pažymėti
Švento Jurgio angelėlis per padangę skrenda
Žiemgalos derlioj žemelėj jaukų namą randa,
Tam namelyj žiburėlis ilgai vakaroja,
Tam namelyj šeimininkas raideles rikiuoja.
Angelėlis tyliai tyliai pro langelį žvelgia,
Ten prie lempos siuvėjėlis popieriuos paskendęs,
Rašo, rašo, uždainuoja, raštas kai patinka,
Trinkt žandaras niekadėjas išlenda iš spintos.
Surenka siuvėjo druką ir į teismą tempia,
„Atgajos“ draugijos bylai stalo neužtenka.
Keblu šiandien patikėti, kad yra taip buvę,
Už dainų, sakmių rinkimą kameroj pražuvęs...
Mes skaityti nebenorim, juo labiau rašyti,
Keisti žmonės tąsyk buvę, darę tai už dyką,
Savo galva rizikavę ir turtu savuoju,
Tik viltis vertesnė buvo jiems ir už skatiką.
Ta viltis – gimtinei reikia savo Baltų rašto –
Nuo veržliųjų Kuršių vikingų
Iki darbščiųjų Žiemgalių Krašto.
PAKRAŠČIUKAI – MIELIEJI PERLIUKAI
Žemaslėnis mūsų dolo(mitinis) kraštas
Kurį puošia ir knyga, ir senolių raštas,
Esame žingeiduoliai ir mums reikia,
Ne tik duonos rupios kasdienės – reiškia,
Esame ne iš kelmo į Žiemgalą įspirti,
Ir visada savaitgaliais lankome pirtį,
Ir sielą, ir kūną vantomis atgaiviname,
Ir dvasią iš mažo kūdikėlio noriai auginame,
Ateiki ir be projektų būsi mielai sutiktas,
Pasaulio, žinoki, čia yra pats centras,
Tai toks paskelbtas Visatos verdiktas,
Nes tik pakraščiuose: Krokuvoje, Rygoje,
Dancige, Taline, Vilniuje, Peterburge,
Joniškyje, Kriukuose verda gyvybė,
Kūno pakraštyje ir neramuolė širdis
Suteikia gyvenimui meilę ir esybę.
***
Rugių pieva,
Duonos kvapas...
Tą matydamas
Apsidžiaugęs
Dievas
Mosteli ranka,
Ir liepos
Krykštaudamos
Subėga į
Žiemgalių
Paveikslus.
MANĘS DAR NĖRA
Manęs dar nėra, dar tvyro
Virš Žiemgalos žalzganas rūkas,
Dar kyla iš Žemės į Dangų vienintelis
Jausmas – gyvent ir mylėt.
Dar antys ant Platonio kranto
Sukrykščia ir neria į pogilę upę,
Dar mano Tėveliai maži ir visai nenutuokia,
Kad teks Jiems mane užaugint ir
Kaip vaiką mylėt po rugpjūčio žvaigždėm...
Šit, aš jau esu – ir dėmesiu apgaubtas augau į didelį vaiką,
Ieškojau vis Laimės žmonėms ir gėrį dosniai jiems dalinau.
Išliko vien Jausmas gimtiems paupiams
Ir vakaro rausvai Pašvaistei…
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
O šiandieną Tave – Meilės persmelktą – čia sutikau...