Naujausios
Pirmąjį istorinį Šiaulių kultūrai knygos ženklą „Ex libris. Gerardas Bagdonavičius“ (su dažų tūbele ir teptuku) dailininkas sau sukūrė prieš šimtą metų – 1925 m. Šis G. Bagdonavičiaus knygos ženklas vaizduoja dailininko įrankius ir medžiagą: dažų tūbelę, teptuką ir popieriaus lakštus. Tamsiame keturkampio fone – dažų tūbelė, perverta teptuku, padėta ant kelių popieriaus lapų. Kompozicijos viršuje užrašas: „Ex libris“, apačioje – „Gerardo / Bagdona / vičiaus / G. B. / 1925.
Būtent nuo šio G. Bagdonavičiaus ekslibriso sukūrimo prasideda lietuviško ekslibriso istorija Šiauliuose. Taigi su šio dailininko vardu siejamas ekslibriso meno Šiauliuose atsiradimas ir šiemet šios mažosios grafikos gerbėjai mini lietuviško knygos ženklo gyvavimo Šiauliuose šimtmetį.
V. Cimkauskas apie šio dailininko kūrybą ekslibriso srityje 1937 m. rašė: „Skaičiaus atžvilgiu ex-librisų gaminimo srityje pirmoje vietoje stovi dailininkas šiaulietis Gerardas Bagdonavičius. 1924 m. man teko jį supažindinti su manąja ex-librisų kolekcija. Jis labai susidomėjo šiuo reikalu ir per kelerius metus padarė 25 knygos ženklus“ (V. Cimkauskas. Naujasis lietuviškas knygos ženklas, „XXVII knygos mėgėjų metraštis“, t. II, K., 1937, p. 39).
G. Bagdonavičius pirmasis Lietuvos dailininkas kuris kūrė knygos ženklus – autoekslibrisus. Jis turėjo didelę ir gausią asmeninę biblioteką ir jos knygas žymėjo savo sukurtais ekslibrisais ir knygos antspaudais.
Turėdamas gausią biblioteką, pirmuosius ekslibrisus sukūrė sau. Po sėkmingų bandymų, pripažinimų, rimtai atsidėjo šiai kūrybos sričiai. Didelę reikšmę dailininkas teikė simboliams, įvairiems ženklams. Pavyzdžiui, 1925 ir 1926 m. jo autoekslibrisuose naudojami populiarūs dailininko profesijos simboliai: teptukai, dažai, antikinės skulptūros, knygos, pelėdos ir kt.
G. Bagdonavičiaus susižavėjimas ekslibrisu greitai peraugo į aktyvų, sistemingą darbą. Imtis šio žanro G. Bagdonavičių paskatino kultūrinė veikla. Didelis susidomėjimas kultūros, dailės istorija išugdė jame kolekcininko jausmą. Dailininkas uoliai rinko įvairias knygas, meno kūrinius. G. Bagdonavičius savo gausios meno, istorijos ir grožinės literatūros asmeninės bibliotekos knygas žymėjo autoekslibrisais, penkių eilučių neapibrėžtu spaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: GERARDAS / BAGDONAVIČIUS / ŠIAULIAI / „Aušros“ alėja 84 Nr. / LIETUVA – LITHUANIA ir kitais savadarbiais knygos antspaudais ir įrašais. Kai kurias knygas G. Bagdonavičius žymėjo ir įrašais, pvz. „B.G. 3.IX.1936“, taip matomai pažymėdamas šio leidinio įsigijimo datą.
G. Bagdonavičius sukūrė apie 14 autoekslibrisų, daug jų eskizų. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centro rinkinyje yra 11, o Šiaulių „Aušros“ muziejuje – 14 G. Bagdonavičiaus autoekslibrisų, nemažai jų eskizų.
Pasinėręs į knygos ženklų kūrybą, G. Bagdonavičius beveik per 60 metų, iš viso sukūrė apie 200 ekslibrisų, daugybę jų eskizų. Tai unikalus ir istorinis faktas, kuris atskleidžia dailininko prieraišumą šiai mažosios grafikos sričiai.
G. Bagdonavičius padėjo dailės pagrindus lietuviškam knygos ženklui Lietuvoje ir Šiauliuose. Jo ekslibrisai yra unikalūs ir saviti. Galima kalbėti apie šio dailininko savitą ir nepakartojamą stilių ir manierą, grafinį išpildyma, kompozicijos ir siužeto dermę.
Nemaža dalis dailininko knygos ženklų ir jų eskizų skirta Šiauliams ir šiauliečiams. G. Bagdonavičius sukūrė gausiausią ekslibrisų ir kitų dailės kūrinių kolekciją miestui ir jo žmonėms. Jo kūriniuose vaizduojama Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, jos architektūrinės detalės, vandentiekio bokštas, senosios miesto gatvės ir aikštės, kultūros ir istorijos paminklai.
Šiaulių „Aušros“ muziejuje, kituose Lietuvos muziejuose ir galerijose, privačiuose rinkiniuose saugomi G. Bagdonavičiaus įvairiu laiku sukurti ekslibrisai, jų eskizai ir projektai, skirti miesto kultūros ir visuomenės veikėjams, šiauliečiams: J. Adomaičiui, S. Bagdonavičienei, J. Bliumaitei, A. J. Bružui, P. Bugailiškiui, E. Buivydaitei-Prėskienienei, S. Bulzgiui, E. Cicėnui, K. Dambrauskui, L. Galvonui, R. Gedminui, D. Gecui, A. Gėcaitei, A. Ivaškevičiui, Sofijai ir Domui Jasaičiams, V. Kavaliauskienei, S. Kunčinui, Aldonai ir Jonui Lamauskams, L. Peleckiui-Kaktavičiui, A. Margaičiui, J. Nekrašiui, L. Petkevičienei, S. Petkevičiui, A. Petrauskui, J. Petruliui, B. Prėskieniui, Z. Proscevičienei, J. Proscevičiui, P, Razmai, K. Reisonui, V. Rimkui, S. Sipkui, S. Sondeckiui, A. Stakėnui, B. Tauniui, I. Urbaičiui, N. Urlakienei, V. Vaitekūnui, A. Vasaitytei, G. Venclauskaitei, V. Zigmantui, M. Žilevičiui ir kitiems. Tai vertinga ekslibrisų kolekcijos dalis, atskleidžianti didžiulį G. Bagdonavičiaus darbštumą ir originalumą, jo prieraišumą Šiauliams, yra reikšmingas kultūrinis palikimas ir vertinga ikonografinė medžiaga Lietuvos istorijai ir kultūrai.
G. Bagdonavičiaus dėka Šiauliai tapo Lietuvos ekslibrisų traukos centru, kuris šiais laikais šalyje tampa vis labiau svarbesniu populiarinant ir tyrinėjant lietuviškąjį knygos ženklą. Prie šios veiklos prisideda Šiaulių apskrities Povilo Višinskio Knygos grafikos centras, prie šios bibliotekos įsteigtas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas, miesto dailininkai ir kolekcininkai.
G. Bagdonavičius praturtino lietuvišką knygos ženklą naujais ir įdomiais kūriniais bei grafikos išraiškos priemonėmis. G. Bagdonavičiaus knygos ženklai kartu su P. Galaunės, M. Dobužinskio, M. Bulakos, V. K. Jonyno ir kitų Lietuvos dailininkų darbais sudaro XX a. lietuviškų ekslibrisų klasikos fondą. Didžioji dalis dailininko ekslibrisų saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centre, privačiuose rinkiniuose.
