Naujausios
„Naujos pažintys su senais pažįstamais“: apie humorą ir chemiją fotografijoje
Dažnos kalbos ir nuostabos dėl pavardės
Kęstutis gimė, augo ir studijavo Vilniuje. Po studijų 1977 m. gavęs paskyrimą į Šiaulius, čia dirbti atvyko ir pasiliko. Fotografija jį lydi beveik visą gyvenimą, rimčiau pradėjo fotografuoti dirbdamas Šiaulių autotransporto įmonėje, „Ventos“ baldų susivienijime, aktyviai dalyvaudamas Šiaulių Inžinierių namų veikloje. Sako, kad iki šiol jį žavi automobiliai, autosportas, inžinerinis konstravimas ir aistra fotografijai.
„Vilniuje gimęs, augęs, čia mokslus baigiau, atvažiavęs į Šiaulius vyliausi grįžti atgal į sostinę. Bet „prilipau“ prie Šiaulių energetikos bei bendruomenės. Vis tie inžinieriai-transportininkai, autosportininkai, netelpantys į standartinius rėmus, su sava energija ir interesais.“
Nors augęs sostinėje, tačiau visada pabrėžia – jo šaknys iš Dzūkijos girių glūdumos. Daug kalbų sulaukia pavardės kirčiavimas, nes lietuviai dažniausia kirčiuoja jo pavardės antrąjį skiemenį, ilginant „e“, todėl nustemba išgirdę prisistatant – Biñgelis, kirčiuojant pirmąjį skiemenį trumpai.
„Šalia Merkinės yra Biñgelių kaimas, iš ten ir pavardės kilmė. O kirtis pirmame skiemenyje – nuo vokiškos pavardės kilmės (Bingel, Binge, Binger), apie tai rašoma mokslinėje literatūroje.“
Sužavėjo fotografijos magija
Fotografuoti Kęstutį išmokė brolis, vyresnis septyneriais metais, „Smena 2“ fotoaparatu, dešimtmečio proga, dovanotu tetos. Viską darė abu su broliu – namuose ryškino nuotraukas, užtemdę langus, patys ir ryškalus maišė.
„Mane užkerėjo tas nežinomybės procesas – koks stebuklas išryškės ant balto lakšto blausiai raudonoje šviesoje, ar „išlįs“ tas vaizdelis ką mačiau per aparato akutę? Šis, dar vaikystėje pramoktas procesas džiugina mano dūšią iki šiol.“
Fotografuoti bei pačiam ryškinti nuotraukas Kęstučiui teko ir vėliau, profesinėje veikloje.
„Darbovietės, kur darbavausi konstruktoriumi, turėdavo fotolaboratorijas, kuriose darydavom renginių nuotraukas stendams, sienlaikraščiams, viršininkams, o tuo pačiu ir sau. Penketą metų vadovavau moksleivių foto būreliui, irgi pats įsirengęs fotolaboratoriją.“
Laimėjo prizą už humoristinę fotografiją
Atvykęs į Šiaulius, Kęstutis greitai įsiliejo į Fotomeno sąjungos vietos fotografų bendruomenę, pradėjo lankytis Fotografijos muziejaus parodose, renginiuose, kur veikė vadinamieji liaudies universitetai. Šiauliuose buvo stiprūs fotografų užsiėmimai, kas mėnesį atvykdavo kūrybiški fotografai iš visos Lietuvos ir užsienio šalių.
Devintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje kilo humoristinės fotografijos banga. Marijampolėje surengta pirmoji respublikinė paroda, Fotografijos muziejus Šiauliuose irgi suorganizavo humoristinės fotografijos parodą–konkursą.
„Turėjau nufotografavęs keletą netikėtų momentų, pateikiau šiam konkursui ir laimėjau pirmą vietą, nors buvau dar jaunas, pradedantis foto kūrėjas.“
Autorius sako, kad padaryti tikrai gero humoro fotografiją, nenuslystant į lėkštumą ir neperžengiant moralės ribų, yra gana sudėtinga – fotografas turi pamatyti kitaip nei dauguma šalia esančią kasdienybę, tada ją užfiksuoti ir dar išmoningai pateikti žiūrovui. Juolab, kad kiekvieno humoro jausmas individualus.
„Fotografinis humoras ganėtinai slidus užsiėmimas, sudėti du nederančius vaizdus į vieną ir gauti trečią kokybišką vaizdą gana sudėtinga, trapu, etikos ir moralės požiūriu reikia elgtis atsargiai. Iš anksto nesuplanuosi, kaip ir visoje fotografijoje. Žmogus pirmiausia reaguoja emociškai, o tik po to pagalvoja. Kaip ir visame kame galioja Pikaso frazė – „geriau kai mūza tave randa tikslingai besidarbuojantį.“
Kęstutis prisimena, kai šimtus kartų eidamas pro šalį, matydavo daugiabučio antro aukšto balkone išdžiaustytus senus, nuskalbtus skalbinius, o po balkonu prabangių užuolaidų salono langai su reklaminiu užrašu.
Arba kitas atvejis: „kasdien praeidavau pro vairavimo mokyklos langą su informaciniu-reklaminiu mokyklos ženklu „M“. Vieną dieną ant ženklo pamačiau pakabintas bokso pirštines – sugalvok tu šitaip, tarsi mokymosi skatinimui – kaip nefotografuoti.”
Automobilių sporto fotografavimo žavesys
Dirbdamas Šiaulių autotransporto įmonėje, Kęstutis daug bendravo su autokroso komanda, autosporto žiedo meistru Valerijonu Vaišvila. Dažnai vykdavo kartu fotografuoti varžybas autokroso trasose.
„Jiems patiko mano fotografijos, darydavau ne tik nuotraukas, bet ir jau atsiradusias spalvotas skaidres, po varžybų vykdavo peržiūros, kartu ir pergales atšvęsdavome. Autosporto entuziastai turi ypatingos aistros, energijos viskam užtekdavo.“
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, autokrosas vėl atgimė, šalyje, kaimyninėje Latvijoje vėl išpopuliarėjo įvairios autosporto varžybos – fotografuoti Kęstutis važiuodavo kartu su šiauliečių komandomis. Autorius pasakoja, kad tada jau ir sūnų paauglį pasiimdavo kartu fotografuoti, kuris „užsikrėtęs“ šia aistra tapo profesionaliu fotografu.
Kelionių fotografijose... iki Afrikos
Kęstučio fotografijos apima ir keliones po Lietuvą bei Europą. Autorius prisimena, kad po studijų su draugais keliavo iki Krymo, Karpatų, Sankt Peterburgo. Įsimintiniausia kelionė buvo į Afriką, dar 1980 metais.
„Plaukėme komjaunimo-propagandiniu kruizu, nuo Odesos iki Gvinėjos (Konakri), kur Naujus metus sutikome prie +45°C, namo parskraidino per Maskvą 1981m sausio 1 dieną. Kelionė buvo įspūdinga, su nuotykiais, todėl kaip be fotoaparato.“
Fotografuoti teko paslapčia – fotoaparato objektyvas ne visiems buvo priimtinas. Teko slėptis ne tik nuo vietinių, ypač Gvinėjoje, kur visai uždraudė fotografuoti, bet ir nuo kartu keliavusių „sovietinių pareigūnų“.
„Su baime teko fotografuoti, jeigu kas pagaus, ne tik fotoaparatą atims, bet gali ir uždaryti, be aiškinimosi, kam fotografuoji „gerovę ir socializmą“ statančią šalį. Fotoaparatą įvyniojau polietileniniame maišelyje, prakirpęs skylutę objektyvui, užrakto mygtuką spaudžiau aklai, prieš tai sureguliavęs fotoaparato nustatymus autobuse.“
Kūryba prasiskleidė Atgimime
Sovietų okupacijos pabaigoje Kęstutis surengė dvi savo kūrybos parodas Šiaulių Inžinierių namuose. Tuo metu ŠIN‘e vyko ganėtinai uždara kultūrinė, pažintinė inžinierių bendruomenės veikla, atsiribojanti nuo to meto ideologijos.
Atvažiuodavo daug ir meno atstovų, kūrėjų iš visos Lietuvos. Uždaruose nuo plačiosios visuomenės vakaruose daug bendrauta, diskutuota, dalintasi kūrybiniais sumanymais.
„Būdamas jaunas specialistas, inžinierius, entuziastingai fotografuodavau renginiuose, taip ir pasiūlė surengti parodą. Eksponavau fotografijas ir iš Afrikos, ir humoristines, ir gamtos vaizdus, automobilių sporto. Pirma paroda buvo apie keturiasdešimt fotografijų. Parodų pristatymus recenzavo Ričardas Dailidė, Arūnas Vileikis.“
Eksperimentai su fotochemija
Kasmet rudenėjant, devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Nidoje vykdavo (vyksta ir šiais laikais) Fotomenininkų sąjungos organizuojami fotografų seminarai. Kęstutis irgi juose ne kartą dalyvavo. O kuris Nidon nuvykęs fotografas nefotografavo kopų?
Tuo metu Kęstutis buvo susižavėjęs fotografijos tonavimo spalvotais viražais technika. Tai procesas, kai juodai-baltos nuotraukos mirkomos specialios cheminės sudėties tirpaluose ir taip išgaunami įvairūs monochrominiai atspalviai (pvz., sepija, rausva, geltona, iki ryškiai mėlynų, žalių o dedant spalvas vieną ant kitos išgaunami neįtikėtini atspalviai – aut. pastaba).
Šį metodą autorius pritaikė Nidos kopų nuotraukoms. Dabar, skaitmeninėje fotografijoje tokie atspalviai išgaunami vos kelių mygtukų paspaudimu kompiuteryje ar netgi tiesiog išmaniajame telefone. O analoginės fotografijos laikais fotografams teko daug dirbti su įvairiais chemikalais ir ryškalais laboratorijoje.
„Pasidarai dvidešimt nuotraukos atspaudų įvairaus intensyvumo ir eksperimentuoji. Iš dešimt koks vienas pavyksta, kuris vertas dėmesio. Tai iš to eksperimento apie trisdešimt darbų pavyko parengti parodai. Keletas tų darbų išlikę „puošia“ mano namus.“
Laukinio kapitalizmo grimasos
Žlugus „brandaus socializmo statybai“, Kęstučiui su kolegomis teko imtis darbų privatizacijoje, rūpintis įmonių steigimu su visais joms būdingais bruožais bei atributais.
„Fotografija, o ypač kūrybinė, buvo pamiršta dėl intensyvaus „laukinio kapitalizmo kūrimo“, vyko intensyvi privatizacija, nebuvo kada užsiimti miela veikla. Kūrėme verslą sau ir kitiems, neskaičiavome valandų. Bet iš viso to nepraturtėjau, visko buvo, nuo fizinio iki dvasinio bankrotų, bet išmokau gyventi stabiliai“.
Pastaraisiais metais Bingelis aktyviai fotografuoja, įamžino Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus katedros renovaciją, jos bokšte įrengtą karilioną. Pastoraciniame centre surengė ne vieną parodą.
