Knyga apie šventojo Florijono legionus

At­siųs­ta pa­mi­nė­ti

J. Ki­ri­liaus­kas yra int­ri­gos meist­ras, to­dėl ti­kė­jau­si su­ras­ti ją ir šio­je, re­gis, la­bai rim­tai te­mai skir­ta­me lei­di­ny­je. Ir neap­si­ri­kau, nes au­to­rius lie­ka iš­ti­ki­mas sa­vo kū­ry­bi­nei idė­jai neįsp­raus­ti skai­ty­to­jo į siau­rus is­to­ri­jos rė­mus, jis sie­kia neap­si­ri­bo­ti siau­ra Kur­šė­nų erd­ve. Kny­go­je vaiz­džiai pa­sa­ko­ja­ma ir ne­ven­gia­ma nu­si­kel­ti į ug­nia­ge­sių pa­tro­no Šv. Flo­ri­jo­no lai­kus Ro­mos im­pe­ri­jo­je, pri­me­na­mos šio ro­mė­nų ka­riuo­me­nės raš­ti­nin­ko pa­stan­gos iš­gel­bė­ti sa­vo kraš­to žmo­nes nuo ver­gi­jos ir pra­žū­ties.

Au­to­rius ra­šo apie Lie­tu­vos ug­nia­ge­sy­bos iš­ta­kas, ap­ra­šo net gais­rų ge­si­ni­mo tech­ni­ką (iliust­ruo­ja gau­siais vaiz­din­gais pa­vyz­džiais), gais­ri­nin­kų or­ga­ni­za­ci­jas Šiau­lių kraš­te, žy­miau­sius gais­rus pa­sau­ly­je ( Ro­mos gais­ras An­ti­ko­je, Lon­do­no 1666 m. gais­ras, Di­dy­sis Bos­to­no gais­ras 1872 m., ) ir Kur­šė­nų kraš­te, kur ap­ra­šo­mas gais­ras Kur­šė­nuo­se 1840 m., di­de­li XX a. gais­rai kraš­te 1904 m., du di­džiu­liai gais­rai Pir­mo­jo ir Ant­ro­jo pa­sau­li­nių ka­rų me­tais, ka­da su­de­gė du treč­da­liai Kur­šė­nų.

Au­to­rius pri­me­na, kad pir­mą­sias ug­nia­ge­sių ko­man­das mies­tuo­se stei­gė vers­li­nin­kai, tarp jų ir Chai­mas Fren­ke­lis, 1908 m. odų fab­ri­ke Šiau­liuo­se įkū­ręs ug­nia­ge­sių ko­man­dą iš 30 dar­bi­nin­kų, ap­mo­ky­tų ge­sin­ti gais­rus. Kny­go­je pri­me­na­mi ir ku­rio­ziš­ki gais­rai, gais­ri­nin­kų le­gen­dos apie ge­sin­to­jus ir ...pa­de­gė­jus.

Kny­gos su­tik­tu­vė­se da­ly­va­vo ne tik kur­šė­niš­kiai, bu­vę gais­ri­nin­kai sa­va­no­riai, bet ir kny­gos ini­cia­to­riai, Kur­šė­nų gais­ri­nin­kų ir gel­bė­to­jų ko­man­dos va­do­vai, pa­ts Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos vir­ši­nin­kas Kęs­tu­tis Baut­ro­nis, ne­gai­lė­jęs ge­rų žo­džių au­to­riui, bet kar­tu pa­lin­kė­jęs su­si­rin­ku­siems iš­lik­ti bud­riems, lin­kė­da­mas stip­rin­ti bend­ruo­me­niš­ku­mo jaus­mą, nes ne­lai­mės atei­na ne­ti­kė­tai. Be­je, kny­gos pri­sta­ty­mas su­ta­po su gais­ru Aly­tu­je, kur did­vy­riš­kai su lieps­no­mis ko­vo­jo K. Baut­ro­nio bro­lio, Aly­taus APGV vir­ši­nin­ko Al­gir­do Baut­ro­nio va­do­vau­ja­mos ko­man­dos ug­nia­ge­siai.

Au­to­rių svei­ki­no ir ki­ti kny­gos ren­gi­mo pa­gal­bi­nin­kai, kon­sul­tan­tai, liu­di­nin­kai: da­bar­ti­nis Šiau­lių APGV Kur­šė­nų ko­man­dos vir­ši­nin­kas Gin­ta­ras Dau­jo­tas, jo pa­va­duo­to­jas Ri­čar­das Kaz­laus­kas. Daug ver­tin­gos me­džia­gos, pri­si­mi­ni­mų, fo­tog­ra­fi­jų au­to­rius su­lau­kė iš gais­ri­nės is­to­ri­jos liu­di­nin­kų Šiau­lių kraš­te: Kęs­tu­čio Šče­po­no, Kęs­tu­čio Si­ma­naus­ko, An­ta­no Ky­bar­to, Ro­lan­do Spul­gi­no, Ka­zi­mie­ro Put­ra­men­to. Me­džia­gos apie tar­pu­ka­rio ir po­ka­rio ug­nia­ge­sius sa­va­no­rius J. Ki­ri­liaus­kui pa­tei­kė kur­šė­niš­kė Mal­vi­na Mi­kuc­ky­tė-Ži­lė­nie­nė, Sta­sys Li­niaus­kas.

Siek­da­mas ob­jek­ty­vu­mo, tiks­lu­mo J. Ki­ri­liaus­kas, ra­šy­da­mas kny­gą, pa­si­tel­kė net 160 bib­liog­ra­fi­nių šal­ti­nių, tai­gi iš­la­sio­jo vi­są tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ir šių lai­kų spau­dą, in­ter­ne­to pla­ty­bes. Čia jam pa­dė­jo ir anks­čiau au­to­riaus pa­ra­šy­tų kny­gų šal­ti­niai, ypač tie, ku­riais au­to­rius nau­do­jo­si reng­da­mas is­to­ri­nę pla­čios apim­ties kny­gą "XIX a. -XX a. pir­mo­sios pu­sės Kur­šė­nai. Gy­ve­ni­mo frag­men­tai, lai­kas ir žmo­nės" (2014).

Kny­gos au­to­rius - ne tik is­to­ri­kas, bet ir ra­šy­to­jas, li­te­ra­tū­ros, ki­no ži­no­vas, to­dėl nau­jo­jo­je kny­go­je ran­da vie­tos įti­ki­na­mai ir ar­gu­men­tuo­tai kal­bė­ti apie gais­ri­nin­ko tei­gia­mą įvaiz­dį vi­suo­me­nė­je ( šia tar­ny­ba Lie­tu­vo­je la­biau­siai pa­si­ti­ki vi­suo­me­nė), prie ku­rio daug pri­si­de­da ir ki­no for­muo­ja­mas ug­nia­ge­sio gel­bė­to­jo įvaiz­dis ( M. For­ma­no "Gais­ri­nin­kų ba­lius" , "34-asis grei­ta­sis", "Gais­ras" ir kt. Kny­gos pa­bai­go­je au­to­rius pri­sta­to L. Ja­ki­ma­vi­čiaus ei­liuo­tą kū­ri­nį "Gais­ri­nin­kų le­gen­dos".

Kny­gą pa­gy­vi­na, su­tei­kia jai tiks­lu­mo, ob­jek­ty­vu­mo daug iliust­ra­ci­jų, nuo­trau­kų, len­te­lių, ku­rio­se pa­tei­kia­ma iš­sa­mi sta­tis­ti­ka apie Lie­tu­vos, Šiau­lių ra­jo­no prieš­gais­ri­nės tar­ny­bos veik­lą, va­do­vus, ug­nia­ge­sius.

Įsi­ti­ki­nęs, kad J. Ki­ri­liaus­ko kom­piu­te­ry­je, ar­ba kaip anks­čiau sa­ky­da­vo - "ant ra­šy­to­jo dar­bo sta­lo" jau gims­ta nau­jos kny­gos ap­ma­tai. Tuo ti­kė­jo ir gau­siai su­si­rin­kę Lie­tu­vių kal­bos drau­gi­jos Kur­šė­nų sky­riaus na­riai, Lie­tu­vių kal­bos drau­gi­jos pir­mi­nin­kė pro­f. Ge­no­vai­tė Ka­čiuš­kie­nė, LRS vi­ce­pir­mi­nin­kės Ri­mos Baš­kie­nės pa­dė­jė­ja Ada Gra­kaus­kie­nė, lin­kė­ję sau­go­ti gim­tą­jį žo­dį ir jį kū­ry­bin­gai pa­si­telk­ti teks­tuo­se. Ren­gi­nį pra­tur­ti­no Ra­mū­no Snars­kio su­kur­tas do­ku­men­ti­nis fil­mas apie Kur­šė­nų ug­nia­ge­sius, Kur­šė­nų moks­lei­vių dra­mi­nė kom­po­zi­ci­ja ir mu­zi­kos in­tar­pai.

Kny­gos di­zai­ne­rė - Si­gi­ta Va­lan­čiū­tė, vir­še­ly­je pa­nau­do­tas ži­no­mos kur­šė­niš­kės tau­to­dai­li­nin­kės Al­mos Stu­gie­nės kar­pi­nys, o kny­gą iš­lei­do UAB "Li­te­ra". Kny­gos pra­tar­mė­je au­to­rius pri­me­na, kad kai ku­rių kny­gų sau­so­kas tu­ri­nys, spe­ci­fi­nės te­mos skai­ty­to­jų "neuž­ka­bi­na". Šiam lei­di­niui tai ne­gre­sia, bet int­ri­ga iš­lie­ka, nes kny­ga iš­leis­ta tik 100 eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu, o tai sku­bins ją kuo grei­čiau ra­dus įsi­gy­ti. Be to, lie­ka dar vie­na int­ri­ga - ko­dėl kny­gos pa­va­di­ni­me es­ti žo­dis "le­gio­nas"?