Naujausios
Knygų etažerė
Monografija apie Vilnių, kaip Lietuvos sostinę
Lietuvos istorijos institutas išleido Dangiro Mačiulio ir Dariaus Staliūno monografiją „Vilnius – Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIX a. pabaiga – 1940 m.).“
Iš pirmo žvilgsnio galima nustebti: nieko naujo, dar viena knyga apie Vilnių. Taip, apie Vilnių, bet tyrinėjimo rakursas pasirinktas kiek kitoks, nei įprasta. Tai knyga apie Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, idėjos atsiradimą, vystymąsi, kaitą ir jos diegimą Lietuvos piliečiams.
Chronologine tvarka išdėstyta monografija pradedama nuo klausimo, kodėl Rusijos imperijos gyvavimo pabaigoje lietuvių nacionalizmo lyderiai nusprendė tautinės Lietuvos centru paskelbti Vilnių. Toliau analizuojama, kaip sekėsi šią idėją įgyvendinti Pirmojo pasaulinio karo metais, 1918-1923 metų permainų laiku, 1923-1939 metais bei 1939-1940-aisiais.
Knygos pratarmėje rašoma, kad „ši knyga – tai pasakojimas apie Vilnių kaip lietuviškos sostinės idėją ir kaip ši idėja užvaldė lietuvių mintis – tai iš esmės šios idėjos biografija moderniaisiais laikais“.
Jei jus domina tokia analizė, vadinasi, knyga skirta jums. Pasak autorių, „šią knygą nedelsiant grąžinti lentynon patariame tiems, kurie tikisi pasakojimo apie „multikultūrinį“ Vilnių, – apie tautų polilogą istorinėje Lietuvos sostinėje nebus nė žodžio“.
Beje, monografija „Vilnius – Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIX a. pabaiga – 1940 m.)“ – tai papildytas anglų kalba pasirodančios knygos „Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940“ lietuviškas leidimas.
Šiaulietis istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, dirbantis Lietuvos istorijos institute, vienas ar su bendraautoriais yra parašęs ir išleidęs šias monografijas:
D. Mačiulis, Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927–1940 metais, Vilnius, 2005.
D. Mačiulis, R. Petrauskas, D. Staliūnas, Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje, Vilnius: Mintis, 2012, 296 p.
D. Baronas, D. Mačiulis, Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010, 644 p.
Vienas iš monografijos autorių – humanitarinių mokslų daktaras Dangiras Mačiulis –„Atolankų“ autorius ir konsultantas.
Knyga apie kryždirbystę ir jos savitumą
Žemaitija – kryžių ir koplytėlių kraštas. Norėdami plačiau sužinoti apie šiuos mažosios medinės architektūros statinius, galime atsiversti šiomis dienomis išleistą Vitos Tarvydienės ir Linos Kantautienės knygą „Pietryčių Žemaitijos kryždirbystės savitumo bruožai“. Knygą išleido Raseinių krašto istorijos muziejus ir „Žuvėdros“ leidykla.
Leidinys parengtas naudojant Raseinių krašto istorijos muziejaus fondų archyvus, ekspedicijų metu sukauptomis nuotraukomis, surinkta medžiaga. Knygoje skaitytojas ras informacijos apie kryždirbystę XIX ir XX amžiais, apie kryždirbius ir dievdirbius, pamatys nuotraukų iš Adomo Varno kolekcijos, perskaitys apie kryždirbystę atgimimo metais.
Plačiau nagrinėjama medinė architektūra poeto Jono Mačiulio-Maironio tėviškėje, 1988-1994 medinės architektūros paminklų statymo metai, apžvelgiama sakralinių paminklų meistrų kūryba, kryžių dekoro savitumai, įrašai kryžiuose. Leidinys gausiai iliustruotas praeities ir dabarties koplytėlių ir kryžių nuotraukomis.
Knyga sudomins tuos, kurie domisi Lietuvos istorija, kultūros paveldu, kryždirbystės ir dievdirbystės tradicijomis, sakralinio meno tyrinėjimais.
Pabaigai – viena citata iš knygos: „Raseinių krašto istorijos muziejus, siekdamas užpildyti krašto etninio kultūros paveldo tyrinėjimų spragą, keletą metų vykdė etnografines ekspedicijas, kurių metu fiksavo medinės mažosios architektūros palikimą. Ekspedicijų metu buvo aplankyti rajono kaimai, miesteliai. Medinių liaudies meistrų kūrinių buvo ieškoma veikiančiose ir neveikiančiose rajono kapinėse, prie sodybų ir bažnyčių šventorių, laukuose, pakelėse ir kryžkelėse. Atlikta virš 400 kryžių, koplytstulpių, stogastulpių ir koplytėlių fotofiksacijų, apklausti pateikėjai.“
Iš tiesų atliktas didžiulis darbas kaupiant medžiagą ir ją analizuojant. O viso to rezultatas – knyga „Pietryčių Žemaitijos kryždirbystės savitumo bruožai“.
Trys menininkai iš Kruopių krašto
„Žuvėdros“ leidykla išleido Romualdos Gailiušaitės-Dapšienės parengtą knygą „Laiko tėkmėje“. Joje – apie tris savitus iš Kruopių krašto (Akmenės rajonas) kilusius menininkus ir, pasak autorės, jų „gyvenimo kelio nuotrupas“. Tai pasakojimai apie muziką, dailininką ir poetą Stasį Juškų, skulptorių restauratorių Antaną Milkintą ir muziką, poetą, fotomenininką Algirdą Reklį.
Pasak knygos sudarytojos ir tekstų autorės Romualdos Gailiušaitės-Dapšienės, „šie menininkai gimė tarpukario Nepriklausomoje Lietuvoje. Visi jie nuo pat mažens turėjo kovoti už savo likimą. Pergyveno istorinius laikmečius: Antrąjį pasaulinį karą, tremtį, partizaninį-rezistencinį, okupacinį, Lietuvos atgimimo. Ir sugrįžę į Nepriklausomą Lietuvą, nepaveikti okupacinio diktato, nors ir menkesnėmis jėgomis, eina menininkų keliais.“
Knygoje daug fotonuotraukų, kūrinių reprodukcijų, aprašomų menininkų poezijos iš jų išleistų rinkinių. Visapusiškai atskleidžiamas Stasio Juškaus, Antano Milkinto ir Algirdo Reklio gyvenimas, kūryba, akcentuojami svarbiausi jų darbai.
Besidomintiems Akmenės rajono kultūros istorija bus įdomūs Valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo klasės studento Stasio Juškaus diplominio darbo „Kai kurie muzikinės meno saviveiklos vystymosi bruožai Akmenės rajone“, rašyto 1970-1971 metais, fragmentai.
Romualda Gailiušaitė-Dapšienė išties daug ir kruopščiai pasidarbavo rinkdama istorinę medžiagą ir rašydama apybraižas apie tris žymius Kruopių krašto menininkus. Ši knyga skatina kraštotyrininkus, istorikus, kultūros paveldo tyrinėtojus apsidairyti savo mieste, kaime, gyvenvietėje ir prisiminti iškilius žmones, jų gyvenimą ir kūrybą.
Parengė Vytautas KIRKUTIS