Mugė, kurioje laiminama knyga ir žodis

Mugė, kurioje laiminama knyga ir žodis

Vytautas KIRKUTIS

...ir aš buvau Vilniuje, 16-ojoje knygų mugėje. Ir aš smaksojau eilėse prie knygų, laukdamas tos išgirtosios, populiariosios, madingosios, dar dažais kvepiančios. Ir aš blaškiausi tarp penkių ar šešių renginių vienu metu, kai nori pamatyti ir vieną, ir kitą, o dar pažįstamas kolega rašytojas tempia už skverno išgerti puodelį kavos ir pakalbėti, aišku, ne tik apie knygas.

Keletu subjektyvių užrašų noriu ir su jumis pasidalinti.

„Nebijok norėti daugiau“

Mugėje prisėsti ir pasikalbėti tikrai prireikia, kai vaikštai išvaikštai kelis kartus visas sales ir prekyvietes. Bendras Vilniaus knygų mugės plotas – daugiau kaip 12 tūkstančių kvadratinių metrų. Apie 300 leidyklų, beveik 400 renginių vis ką nors įdomaus siūlo, vilioja, kviečia. Kas rašytoju Algimantu Čekuoliu, kas televizijoje matytais Andriumi Tapinu, Virginijumi Savukynu, Vytaru Radzevičiumi, kas intriguojančiai papuoštais paviljonais, kas šių laikų klasikais Vladu Braziūnu, Sigitu Parulskiu, Rolandu Rastausku, kas politikais ir iškiliais žmonėmis Prezidentu Valdu Adamkumi, Arvydu Anušausku, Leonidu Donskiu... Svarbiausia – kad visi jie, viliotojai ir kalbėtojai, – su knyga rankose. Su savo knyga. Su savo mėgstama knyga.

Kuriantis žmogus ir žmogus su knyga man visada gražūs.

Susirinkę visokio plauko ir beplaukiai knygiai, knygininkai, knygrašiai, knygžmogiai ir visų jų gerbėjos ir gerbėjai. Visokiausios mūzos pačia pirmiausia šio žodžio reikšme, nes antriausia mūzos reikšmė ne tokia jau įspūdinga: snukis, veidas, burna, pavyzdžiui, karvės mūza...

Iš Lietuvos suvažiavusių ir suėjusių bei iš užsienio šalių suskridusių mugę per keturias dienas aplankė daugiau kaip 60 tūkstančių lankytojų.

Ne tik rašytojai su skaitytojais kalbasi, diskutuoja, bet ir pačios knygos viena su kita, knygų pavadinimai – su lankytojais... Štai buvusi šiaulietė, dabar gyvenanti Kipre, Dalia Staponkutė siūlo naują esė knygą „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“. Tas pavadinimas labai praverčia ir knygų mugės odisėjoje, apsisprendžiant, kurią knygą pirkti. Ypač kai supranti, jog nenusipirksi visų, kurias norėtum perskaityti. Nors dar vienas autorius Abby Green savo knygos pavadinimu provokuoja: „Nebijok norėti daugiau“.

Kartais pagalvodavau, kad mugėje pats laimingiausias žmogus, kuriam nieko nereikia. Bet keistas sutapimas: ką bepagalvoji, žiūrėk, jau ir knygos pavadinimas toks esąs. Štai Rasa Aškinytė kviečia į romano „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“ pristatymą. Knyga, kuri pretendavo tapti Metų knyga – ja ir tapo.

Rašytoja Rasa Aškinytė – humanitarinių mokslų (filosofijos) magistrė, rašo ne tik grožinės literatūros kūrinius, bet ir etikos, filosofijos vadovėlius. „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“ – trečiasis Rasos Aškinytės romanas. Žaismingas stilius, linksma ironija, analitinis žvilgsnis, kartais – juodasis humoras, nuo pasaulio atitrūkusi asmenybė... Tai vis mintys apie naująjį romaną.

Kaip mugėje skelbė Metų knygos rinkimų organizatoriai, šiemet už knygas balsavo daugiau kaip 26 000 skaitytojų. Metų knyga suaugusiųjų kategorijoje, kaip jau minėjome, skaitytojai išrinko Rasos Aškinytės romaną „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“ (leidykla „Vaga“), poezijos kategorijoje – Vytauto Stankaus knygą „Iš veidrodžio, už“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), knygų paaugliams kategorijoje – Vytauto Račicko apysaką „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“ (išleido V. Račickas), vaikų kategorijoje – Danguolės Kandrotienės apysaką-pasaką „Spintos istorijos“ (leidykla „Terra publica“).

Vėjų daugiau nei detektyvų?

Mugės dienos Lietuvoje buvo vėjuotos. Ir ne tik dėl to, kad su vėju ar kaip vėjas po mugę skrajojo rašytojai, leidėjai ir skaitytojai. Vėjas buvo įsisukęs ir į knygų lentynas bei ant prekystalių – tiksliau – knygų pavadinimus. Štai tik nedidelė jų dalis: „Sužeistas vėjas“, „Vėjas gluosniuose“, „Vėjas mano akys“, „Kas vėjo – vėjui“, „Vėjas nuo jūros“, „Vėjo vardas“, „Vėjo nublokšti“, „Londono vėjas“, „Rūkas ir vėjas“, „Vėjo šešėlis“, „Vidinė vėjo pusė“...

Vėjas ištyrinėtas ir aprašytas iš visų pusių. Tai gal ir pati mugė galėjo vadintis ne detektyvas, bet vėjas? Bet kas ten tuos vėjus sugaudys...

Detektyvas – tai detektyvas...

Įsigytą knygą galėjai paženklinti specialiu mugės spaudu. Šiemet jame buvo detektyvo simboliai: mąslus dūmas, paslapčių labirintas, skvarbus žvilgsnis, piršto atspaudas. Detektyvinę mugės temą antspaude įamžino kūrėja grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė. Tokia simbolika pasirinkta todėl, kad šiųmetinės mugės tema buvo detektyvas, tad vyravo pokalbiai apie detektyvą, kaip literatūros žanrą, ir įvairius jo aspektus.

Nors kas supaisys, apie ką vyko tie pokalbiai. Dvi moterys eilėje prie knygų viena kitą ragina: greičiau, neužtrukim, einam, tuoj prasidės knygos pristatymas. Apie ką? Ai, apie kažkokią nuobodulio visuomenę... Tai filosofija domiesi? Ne, bet susitikimą filmuoja LRT, paskui ir mus parodys, tegul pamato tos pasipūtėlės... Nežinau, gal bendradarbės?

Kažin, ar moterys nusifilmavo tame „meniniame“ filme – Tomo Vaisetos knygos „Nuobodulio visuomenė: kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964–1984)“ pristatyme. LRT iš tiesų filmavo tikrai nemažai įdomių susitikimų, pokalbių, kai ką rodė tiesiogiai. Tad – šiokia tokia paguoda visur nespėjusiems ir mugėje nebuvusiems.

Giliųjų vandenų poezija

Pokalbiai ir susitikimai, trumpi pasilabinimai ir ilgi šnekėjimai apie naujas knygas... Dairausi, kur tie poetai, žiemos giesmininkai su savo eilėraščių knygutėmis? Kur tie prozos gigantai su savo naujais raštais? Gal jie, vargšai, su puošnia dama Komercija nebespėja koja kojon? O gal jų leidėjai nebesukrapšto eurų išsipirkti gabalėlio teritorijos dideliame knygų turguje? Buvau sutikęs ne vieną mažesnės leidyklos savininką, kuris bėdojo, kad neturi tiek eurų, kad galėtų prekiauti mugėje, juolab kad kelerių metų jų patirtis parodė, jog toji prekyba mažiesiems leidėjams neatsiperka.

Pasiilgę poezijos ėjome klausytis Vytauto Mačernio kūrybos. Prisirinko pilna žiūrovų salė. „Gal jūs ne čia pataikėt, čia skaitys poezija“. – stebėjosi poezijos rinkinio „Man patiko tik vandenys gilūs“ leidėjas – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis. Juk susitikimo išvakarėse jam vienas pažįstamas įrodinėjo, kad Lietuvoje poezijos niekam nereikia...

Reikia tų giliųjų vandenų, reikia. Vytauto Mačernio poeziją ir laiškų ištraukas skaitė aktorius Andrius Bialobžeskis, knygų mugę pavadinęs knygos ir žodžio laiminimo švente.

Laimingų ir patenkintų lankytojų mačiau labai daug. Kas nusipirkta knyga, kas Andriaus Tapino, Algimanto Čekuolio, Rūtos Vanagaitės, kitų autografu. Ne vienas prasitarė, kad eina arba važiuoja į mugę susitikti seniai matytus draugus.

Iš tolo matau skaitytojų apsuptą etnologą Libertą Klimką, pasirašinėjantį savo knygą „Lietuviškų tradicijų skrynelė“ (leidykla „Didaktika“). Šalia – ir Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Juozas Skirius, gimęs Gruzdžiuose, mokęsis ir baigęs Kuršėnų 1-ąją vidurinę mokyklą.

„Puiku, kad labai daug jaunimo į mugę atvyko, – džiaugėsi Juozas Skirius. – Dar skaito, dar domisi, vadinasi, knygos neišnyks...“ Gražu buvo matyti, kaip jauni žmonės, pavargę nuo vaikščiojimo maratono, sėdi prisipirkę knygų ir besiilsėdami tuoj vieną iš jų skaito.

Mugė prikvietė ir užsieniuose gyvenančius lietuvių autorius.

Kanados žurnalistas, rašytojas, literatūros kritikas, Humberio kolegijos Rašybos katedros direktorius Antanas Šileika pristatė į lietuvių kalbą išverstą romaną – „Pirkiniai išsimokėtinai“ („Versus aureus“, 2014). Tai trylika tarpusavyje susijusių apsakymų, kuriuose su santūriu humoru ir švelnia ironija vaizduojamas lietuvių emigrantų šeimos gyvenimas Kanadoje. Antano Šileikos apsakymai apie lietuvių emigrantų šeimą susilaukė nemažo dėmesio Kanadoje ir pelnė keletą apdovanojimų už humorą.

Autorių iš dalies galėtume sieti su Šiauliais, nes abu jo tėvai kilę iš Šiaulių.

Antanas Šileika – vienas iš užsienyje gyvenančių ir kuriančių lietuvių autorių, kurie atvyko į Vilniaus knygų mugę susitikti su skaitytojais. Trumpam į Lietuvą, į Knygų mugę, sugrįžo po užsienius pasklidę rašytojai: Kristina Sabaliauskaitė, Tomas Venclova, Janina Survilaitė, Valdas Papievis, Algis Mickūnas, Agnė Žagrakalytė ir kiti.

Dovanų karalius dar gyvas

Kaip ir kiekviename turguje, taip ir mugėje – vieni patenkinti, kiti – nelabai, vieniems per daug žmonių, kitiems – per mažai pirkėjų. Leidėjai sako: per mažai perkate... O skaitytojai leidėjams: per brangiai parduodate... Leidėjai: daugiau pirktumėte, būtų pigiau... Skaitytojai: pigiau parduotumėte, pirktume... Užburtas ratas, kuris sukasi, bet nerieda į priekį.

Knygų kainos – suapvalintos. Keturi, penki, septyni, vienuolika eurų. Vienkartinis bilietas į mugę – 4,50 euro, keturioms dienoms – 10 eurų. Renginiai nemokami.

Į mugę lankytojus iš Vilniaus miesto centro nemokamai vežė du autobusai. Ir tai buvo ne vienintelis Dovanų karaliaus dosnumas. Mitas, kas jis, kaip įprasta manyti, jau mirė, buvo paneigtas ir salėje, kur visas keturias dienas nuotaikingai darbavosi labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ steigėjai: muzikantas Andrius Mamontovas ir ūkininkas, mecenatas, daugelio projektų Naisiuose ir Lietuvoje sumanytojas Ramūnas Karbauskis kartu su rašytojais, knygų iliustruotojais, skaitytojais.

Čia buvo dovanojamos nuotaikingos Prano Mašioto knygutės, Andriaus Mamontovo autoriniai kompaktiniai diskai, pristatytos ir dovanotos Linos Mumgaudytės knygutė „Pono Čao diena“, Ramintos Baltrušytės  „Kalvėnų miesto paslaptis“, Birutės Mar  „Gėlininkė“ ir dar daugelis kitų.

O Vaikų scenoje "Naisių vasaros" teatro aktoriai dovanojo Evaldo Jaro režisuotą spektaklį vaikams „Troliai mumiai ir Burtininko skrybėlė“. Po spektaklio – vėl gausybė dovanų vaikams – labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ išleistos knygelės.

Ne visi leidėjai buvo tokie dosnūs. Tačiau daugelis džiaugėsi, kad kalbos apie popierinės knygos mirtį ne tik gerokai perdėtos, bet ir iš viso iš piršto laužtos. Kas kad nepirko. Svarbiausia – kad žmogus atėjo.

Gundymai ir kvietimai į mugę iš anksto pasipylė interneto tinkluose. Kokių tik pasiūlymų nebuvo... Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla žadėjo pasiūlyti rašyti laišką mėgstamam autoriui!

„Bibliotekų erdvė“ kvietė ramiai pavartyti leidyklų knygas, pailsėti ir išgerti kavos, arbatos. Galėjai išmokti sumeistrauti netikėčiausią knygos skirtuką, sukurti komiksą.

Vyko, tikrai vyko knygų puota. Dailininkas Mikalojus Vilutis siūlė skaityti knygą „Sriuba“ (leidykla „Tyto alba“) – esė rinkinį, kuris tęsia prieš penkerius metus išėjusią knygą „Tortas“. Jurga Baltrukonytė kvietė prie knygos „Blynai spintoje“ (leidykla „Alma litera“). Ne, ne apie Užgavėnes, labiau skirta vaikams.

Laisvė Radzevičienė ir Vytaras Radzevičius siūlė skaityti knygą „Arvydas Sabonis 11“, Andrius Tapinas – „Maro diena“, Rytis Zemkauskas – „Tekstai keliaujantiems autobusais ir troleibusais“, bernardinų tinklapis – „Šventasis Raštas moterims“, Ernestas Parulskis – „Žiemos atostogų tankas“.... Pavadinimai, viršeliai ir autoriai visaip stengėsi įsiūlyti knygą.

Knygų epidemija?

Kas dar įsiminė? Šiaulių „Aušros“ muziejaus atstovai pristatė naujausius muziejaus leidinius, lankytojus supažindino su muziejaus edukaciniais projektais, ekspozicijomis, parodomis, renginiais ir kitomis paslaugomis.

Daugiausia dėmesio skirta naujausiam leidiniui – katalogui-albumui „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“. Jį pristatė viena iš jo sudarytojų ir straipsnių autorių, „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė, straipsnių autoriai profesorius daktaras Jonas Vaičenonis ir docentas daktaras Simonas Strelcovas.

Knygų mugė – ne tik prekybos, susitikimų, diskusijų erdvė. Tai ir savotiška epidemija, kuri užkrečia ne vieną imti į rankas knygą. Juk negali taip būti, kad iš visos gausybės leidinių nerastumei nė vieno, kuris tau patiktų, tave sužavėtų, sudomintų.

Knygų mugė – tai didžiulė erdvė, jungianti daugybę visokiausių aspektų... Diskusijų klubas, kino salė, muzikos salė, muziejų edukacinė programa, bibliotekų erdvė, knygų šalis, kūrybinės studijos, vaikų scena, parodos... Ir kiekviena šių sričių – su savo didžiule programa, renginių gausybe, savo įdomybėmis ir vilionėmis. Praleidi visą dieną, o vakare supranti, kad matei tik nedidelę dalį to, kas tau buvo siūloma.

Ir nėra ko liūdėti – toks gyvenimas. Juk niekada neperskaitysi visų knygų, kurias siūlo net ir viena knygų mugė, nors ir kelis gyvenimus nugyventum. Kas belieka? Prieš imantis rašyti naują knygą, pagalvoti: o gal kas nors būtent tokią jau parašė.

Smagu būtų sužinoti, kad žmogui, kuriam nieko nereikėjo, bent keturias vasario dienas labai reikėjo knygos.

Violetos ir Vytauto Kirkučių nuotr.

VILIOJIMAS: Pirkėjus viliojo ne tik knygos, bet ir jų autoriai, nuotraukos, plakatai, skelbimai. Tarp knygų autorių – ir šiaulietė Lina Žutautė, mugėje pristačiusi naujausias savo knygas vaikams.

AUTOGRAFAS: Rašytoja Rūta Vanagaitė pasirašo savo naujausioje knygoje apie moters brandą „Ne bobų vasara“.

POPULIARUMAS: Žurnalistas Andrius Tapinas neseniai išleido antrąją savo knygą  „Maro diena“, kuri mugėje buvo gana populiari.

SUSIDOMĖJIMAS: Šiemet populiariausia knyga paaugliams pripažinta Vytauto Račicko apysaka „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“. Didelio susidomėjimo sulaukė ir kitos šio rašytojo knygos.

POEZIJA: Šiaulių rajono bibliotekininkai dalyvauja renginyje, kuriame skaitoma Vytauto Mačernio poezija.