Naujausios
Justinas Marcinkevičius, vienas talentingiausių lietuvių poetų, šių metų kovo 10 d. būtų šventęs savo 95-erių metų jubiliejų. Poetas gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemio kaime, Prienų rajone, ir tapo vienu iš ryškiausių ir įtakingiausių XX amžiaus Lietuvos poetų, dramaturgų bei visuomenės veikėjų.
Kovo 9-ą dieną Šiaulių Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko popietė ,,Kad giedočiau tave“, į kurią susirinko gausus Just. Marcinkevičiaus kūrybos gerbėjų būrys.
Renginį pradėjo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos vokalinis ansamblis, vadovaujamas mokytojos metodininkės Ritos Daukantaitės, ir atliko dvi dainas poeto Just. Marcinkevičiaus žodžiais.
Pluoštą Just. Marcinkevičiaus eilėraščių skaitė, jautriai, įtaigiai jų dvasią perteikė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė Lina Bocytė. Salei nuščiuvus ir mintimis grįžus prie poeto kūrybos, į poezijos skaitymus sklandžiai įsiterpė ir šio renginio sumanytoja bei vedėja Angelė Bražaitė, ji supažindino su rašytojo ir literatūrologo Rimanto Kmitos mintimis iš straipsnio „Nutylima Just. Marcinkevičiaus pusė: kas slėpėsi po „tautos dainiaus“ aureole“.
Lietuva tapo Just. Marcinkevičiaus kūrybos ir gyvenimo centru. Lietuviškumas – visų pirma etninė, žemdirbiška kultūra, kurioje užaugta ir kuria pasitikėta. Poeto kūryboje organiškai jaučiamas ryšys su gimtąja vieta – per kalbą, per istoriją, per artimus žmones, netgi per kvapus.
Anot R. Kmitos, Just. Marcinkevičiaus poezija to meto kontekste išsiskiria ramiu taurumu, dvasingumu, kuris turėjo patraukti daug skaitytojų. Jo poezijoje, be tautinio aspekto, svarbus ir etinis.
Literatūrologas teigia, kad Just. Marcinkevičius savo kūryboje sutelkė esminį lietuvių kultūros vardyną, rodantį, jo paties žodžiais tariant, aukščiausius nacionalinio patyrimo momentus: Lietuvos karalius Mindaugas, pirmosios knygos autorius Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, lotyniškai rašęs ir visoje Europoje garsėjęs poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, istorikas Simonas Daukantas, architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Tai svarbiausi vardai, darę įtaką, kuriant idealų herojų, pilietį, gaires šiuolaikinio žmogaus veiklai ar jo būsenų metaforas. Nepriklausomybės laikais Just. Marcinkevičius teigė meilės, gerumo nuostatas, siekė santarvės, dialogo, susikalbėjimo, o ne kaltinimo.
Tautos meilę poetui įrodo tai, kad Just. Marcinkevičiaus eilės virto liaudies dainomis, eilėraščių rinkiniai buvo leidžiami didžiuliais tiražais (pvz., ,,Vienintelė žemė” – 50 000 egz.), į kūrybos vakarus rinkosi minios žmonių, sunku buvo gauti bilietus į spektaklius, o mirus poetui tūkstančiai atėjo jo pagerbti.
Po esminių Just. Marcinkevičiaus kūrybos bruožų pristatymo, renginio dalyviai žiūrėjo vaizdo įrašą su paties poeto skaitomais eilėraščiais ir santūrus rašytojo balsas vėl suvirpino klausytojų širdis. Savo kūrinį ,,Tautos drugelis” poetui skyrė bei jautriai jį perskaitė neseniai dedikacijų knygą, skirtą žymiems Lietuvos žmonėms, išleidusi poetė Dalia Griškevičienė, Kelmės literatų klubo ,,Be rėmų” vadovė.
Apie Tautos Poeto atminimo išsaugojimą, jo kūrybos svarbą kalbėjo ir humanitarinių mokslų daktaras Stasys Tumėnas. Jis pabrėžė, kad ir Lietuvos Konstitucijos preambulę rašė Poetas, vadintas tautos sąžine, priminė jo kūrybos reikšmę ir svarbą tautai.
Antroje renginio dalyje jautriai aidėjo skaitančiųjų Just. Marcinkevičiaus eiles balsai. Pasirinktus eilėraščius skaitė Alina Jonaitienė (Joniškio literatų klubas „Audruvė“), Kristina Jankūnienė (Kelmės literatų klubas „Be rėmų”), Aldona Orvidienė (Kelmės literatų klubas „Vieversys”) ir profesorius Vytautas Gudonis.