
Naujausios
Paroda pasakoja apie Lietuvą litvakų kūryboje
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje veikia Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parengta paroda „Lietuva litvakų kūryboje“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Parodoje pristatoma 15 stendų lietuvių ir anglų kalbomis, jie pavadinti žymių kultūros veikėjų citatomis.
Stenduose pateikiama informacija apie Lietuvos žydų istoriją, dailę, literatūrą, muziką, kiną ir teatrą. Akcentuojami svarbiausi litvakų kūrybos aspektai, atsiskleidžiantys per populiariausius Lietuvos vaizdinius.
Daug dėmesio parodoje skiriama dailei. Vilnius buvo svarbus kultūros ir mokslo centras, čia XIX a. pab. –XX a. prad. veikė puikios muzikos ir piešimo (1866–1915) mokyklos. Žydų jaunuoliai suvažiuodavo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Ukrainos. Mokykla išugdė nemažai žymių dailininkų, tokių kaip Žakas Lipšicas, Chaimas Sutinas, Borisas Kacas.
Paroda parengta pasitelkus vaizdinę ir dokumentinę medžiagą iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, JAV ir Urugvajaus muziejų, archyvų ir privačių kolekcijų.
Parodoje lankytojai gali pažiūrėti du filmus: 1924 metais Lenkijos kino kompanijos sukurtą nebylųjį filmą „Vilniaus legenda“. Filmas įgarsintas 1933 metais, siužeto pasakotoju tapo vilnietis Jozefas Bulovas, tuo metu jau dirbęs aktoriumi Niujorke.
Antrasis filmas – 1964 metais Lietuvos kino studijoje režisieriaus Raimundo Vabalo sukurtas pirmasis spalvotas lietuviškas vaidybinis filmas-pamfletas „Marš, marš, tra-ta-ta!“
Parodą lydi specialiai regėjimo negalią turintiems lankytojams sukurtas audiogidas. Jaunesnio amžiaus lankytojams skirta dėlionė.
Paroda „Lietuva litvakų kūryboje“ veiks iki gegužės 26 dienos.
„Šiaulių krašto“ inf.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Chaimo Frenkelio viloje veikia Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus stendinė paroda „Lietuva litvakų kūryboje“.
1866 metais žydų Romų spaustuvėje Vilniuje graždanka išleista lietuviška liturginė knyga su iliustracijomis „Senas auksa altorius arba surinkimas įvairių maldų ir giesmių dievobaimingam katalikui“.
Moišė Leibovskis, „Aušros vartai“, 1922 metai. Renatos ir Rolando Valiūnų kolekcija.
Leiba Zamečekas, „Karo motyvas“. Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka „Jung Vilne“ almanachas, 1935 m.
Tautos diena Molėtuose, 1938 m. birželio 29 d. LR Prezidentą Antaną Smetoną sutiko rabinas N. Bielickis, Molėtų karių sąjungos ir Centrinės valdybos atstovai, kiti bendruomenės nariai.
Josė Gurvičius „Šabas štetle“ (Jieznas), 1970. Josė Gurvičiaus muziejus, Montevidėjus, Urugvajus. Josė Gurvičius beveik visą gyvenimą praleido Urugvajuje, bet jo kūryboje yra ir gimtojo Jiezno motyvų. Montevidėjuje veikia jo vardo muziejus.
B. Cukermanas „Miestelyje“, 1932 m. Tykocino muziejus ir Palenkės muziejus Balstogėje, Lenkija.
Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Jurbarko skyriaus vėliava.