Popiežiaus Leono XIV pėdsakas lietuviškoje salelėje Čikagoje

Asmeninė nuotr.
Tė­vas Ro­bert Pre­vost, tuo­me­ti­nis Au­gus­ti­nų pro­vin­ci­jos prio­ras, bū­si­ma­sis Leo­nas XIV, 1999 m. au­ko­jo šven­tas Mi­šias ir pa­lai­mi­no Mo­ti­nos Ma­ri­jos Kau­pai­tės sar­ko­fa­gą bei mo­zai­ką Šv. Ka­zi­mie­ro se­se­rų na­muo­se.
Išrinktasis naujasis Popiežius Leonas XIV (Robert Prevost) susilaukia didžiulio dėmesio. Visas krikščioniškasis pasaulis ieško sąsajų su juo, mini jo aplankytas vietas, susitikimus, pokalbius, laikytas mišias, pagerbtas tautines bendruomenes, palaiminimus. Vieną prisiminimą savo atminties užrašuose iš JAV pavyko surasti ir man. Kalbu apie Šv. Kazimiero seserų kongregacijos vienuolyną ir muziejų Čikagoje. Jame teko lankytis ir maloniai bendrauti su dabartinėmis šeimininkėmis sesėmis kazimierietėmis keletą kartų.

Tiesa, ši vieta kiek mįslinga, paslaptinga, čia lankytis nesiveržia ekskursantai taip gausiai, kaip į Čikagoje įsikūrusį populiarų Jaunimo centrą, Market parką (Marquette Park), prie paminklo S. Dariui ir S. Girėnui ar į Lemonte veikiantį Pasaulio lietuvių centrą.

Šv. Kazimiero seserų globojama erdvė skleidžia altruizmą, primena tuos, kurie aukojasi kitiems. Čia būdamas visada susimąstai, pabūni tyloje, apžiūri muziejaus, bibliotekos ir vienuolyno erdvėse sukabintus paveikslus, nuotraukas.

Viena iš jų liudija, kad seseris kazimierietes Čikagoje 1999 m. rugpjūčio 28 d. aplankė Tėvas Robert Prevost, OSA, tuometinis Augustinų provincijos prioras, būsimasis Popiežius Leonas XIV. Jis aukojo šventas Mišias ir palaimino Motinos Marijos Kaupaitės sarkofagą bei mozaiką Šv. Kazimiero seserų motiniškuose namuose (2601 W. Marquette Road, Čikaga, IL 60629). Sužinojusios šią naujieną seserys kazimierietės sakė: „Esame sujaudintos ir palaimintos!“

Būsimojo popiežiaus 1999 m. palaimintas Motinos Kazimieros Kaupaitės (Kaupas), vėliau įvardintos Marija, sarkofagas, primena, kad ši lietuvė moteris 1907 m. rugpjūčio 29 d. įkūrė Švento Kazimiero seserų kongregaciją. Išgarsėjusi lietuvė gimė Gudelių kaime, netoli Ramygalos, uolių katalikų šeimoje 1880 m. sausio 6 d., po sunkios ligos mirė Čikagoje 1940 m. balandžio 17 d. Ji buvo palaidota Šv. Kazimiero lietuvių katalikų kapinėse Čikagoje, kurias dar 1903 m. įkūrė kunigas Matas Kriaučiūnas.

Pradėjus kongregacijos steigėjos Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės beatifikacijos bylą, jos palaikai iš šių didžiausių JAV lietuvių kapinių, kur atskiri kapinių sektoriai skirti tėvams marijonams, tėvams jėzuitams, seselėms kazimierietėms, 1999 metais buvo perkelti į Šv. Kazimiero vienuolyno motiniškojo namo koplyčią Čikagoje, kur sarkofagą ir palaimino būsimasis Popiežius Leonas XIV.

Istorikų teigimu, kazimierietės buvo pirmoji lietuvių įkurta vienuolija, nes iki tol beveik viskas, kas siejosi su vienuolių gyvenimu, JAV buvo lenkiškos kilmės. Motinos Kazimieros Marijos su bendraminčiais kunigais įsteigtas Šv. Kazimierio vienuolynas statė mokyklas ir ligonines, rūpinosi našlaičiais ne tik visoje JAV, bet ir Meksikoje, Argentinoje.

Kazimiera norėjo, kad naujoji kongregacija būtų pavadinta Švenčiausiosios Motinos vardu, tačiau Harisburgo (Pensilvanija) vyskupas Džonas Šanahanas (John W. Shanahan) pasakė: „Jūs būsite vadinamos Švento Kazimiero seserimis“. Taip 1907 m. rugpjūtį trys seserys: Kazimiera Kaupas, Judita Dvaranauskas ir Antanina Unguraitis, priėmė baltus naujokių šydus, o rugpjūčio 29-oji, nuo tada minima kaip Šventojo Kazimiero seserų kongregacijos steigėjų diena.

Minėtasis vyskupas Šanahanas rekomendavo jas vadinti Šventojo Kazimiero seserimis, kad būtų pagerbtas šventasis Kazimieras, Lietuvos globėjas. Vyskupas išpildė Kazimieros troškimą dėl marijinio pavadinimo, pavadino ją ir jos drauges Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vardu. Tada Kazimiera gavo sesers Marijos vardą.

Šiuo metu galima aplankyti netoli koplyčios atidarytą nedidelį, bet eksponatais įsimintiną seselių kazimieriečių ir jų kongregacijos steigėjos Marijos Kazimieros Kaupaitės muziejų (Legacy Room). Trijų kambarių erdvėse rodoma ekspozicija yra labai apgalvota, ji pasakoja apie kongregacijos steigėją Motiną Mariją Kazimierą Kaupaitę, vienuolę, lietuvybės puoselėtoją, niekada nepamiršusią savo gimtinės, švietėją, atradusią savo pašaukimą tarnauti Dievui, padėti vargstantiems, sergantiems žmonėms, našlaičiams. Beje, jai buvo nesvarbi tautybė, bet, suprasdama, kaip nelengva emigrantams įsilieti į naujo krašto aplinką, ji pati mokė emigrantų vaikus Čikagoje, Naujosios Meksikos valstijoje, Buenos Airėse, atidarė jiems ne vieną mokyklą, ligoninę, iš kurių žinomiausia iki šiol veikianti Šv. Kazimiero seserų įsteigta Šv. Kryžiaus ligoninė Čikagoje.

Apie šią šviesią asmenybę Tomas Viluckas yra pasakęs: „Jai nebuvo dviejų tautų, dviejų Lietuvų“, nors ji rūpinosi ir geografine Lietuva, ir lietuviais užjūriuose. Lietuvoje ji 1920 metais įsteigė Šv. Kazimiero seserų kongregaciją buvusiame kamaldulių Pažaislio vienuolyne, iš čia seserų veikla sklido po Lietuvą. Lietuva įvertino altruistės lietuvės patriotės veiklą – 1933 m. Lietuvos Vyriausybė už nuopelnus lietuvybei Motinai Marijai įteikė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordiną.

Viena aktyviausių muziejaus kuratorė Daina Čyvienė maloniai ir atsakingai pristatė čia saugomą istorinę medžiagą. Ji lankytojams akcentuoja, kad bene įdomiausias eksponatas muziejuje yra po Motinos Marijos mirties surasta jos užrašų knygelė – Kazimieros Kaupaitės ranka pieštuku lietuviškai prirašytas sąsiuvinis „Kaip įsteigta Šv. Kazimiero seserų kongregacija“. Kurdama ir pristatydama ekspoziciją, ji primena ir jos laukusius atradimus, vienas iš jų – supratimas, „kokia gili ir nuostabi seselių istorija.“

Tiems, kas domisi Šv. Kazimiero seserų kongregacija, jos istorija, ką sudomino žymiosios lietuvaitės Motinos Kazimieros Marijos Kaupaitės gyvenimo istorija, daug puikios medžiagos gali surasti Vytauto Didžiojo universiteto Kaune bibliotekoje, kur 2014 metais į Kauną atkeliavo nemaža siunta archyvinės medžiagos iš Čikagos.Malonūs prisiminimai iš viešnagės Čikagoje, liudijantys lietuvių seserų kazimieriečių humanizmą, altruizmą. Nuostabu, kad tai įvertino ir dabartinis Popiežius Leonas XIV (Robert Prevost) dar 1999 metais.