Naujausios
Tapyba ir grafika
Po parodą „Cherchez la famme“ („Ieškokite moters“, A. Diuma) palydi jos įkvėpėja, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės administratorė, buvusi ilgametė Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ direktorė J. Ališauskienė.
Pirmas kūrinys, pasitinkantis lankytojus, – Algio Kliševičiaus šilkografija „Varpas“ – tarsi simboliškai kviečia užeiti ir keliauti po parodą.
Dvi ekspozicijai skirtos erdvės – šviesios, estetiškos, pro langus užlietos dienos šviesa. J. Ališauskienė atveria balkono duris – jos vizijoje suskamba muzika.
Pernai šiose patalpose eksponuota paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“, skirta žydų gelbėtojams atminti. Meno paroda šioje erdvėje – pirmoji. Iš viso parodoje pristatoma penkiolika tapybos ir grafikos darbų: Ilonos Janulienės, Jono Daniliausko, Ričardo Garbačiausko, Miglės Kosinskaitės, Jūratės Mykolaitytės, Ričardo Filistovičiaus, Liudviko Natulevičiaus, Jolitos Skėrytės, Arūno Gelūno, Žibunto Mikšio.
Ekspoziciją pakabinti talkino kaimynystėje, „Šiaulių krašto“ redakcijoje įkurtose dirbtuvėse, kuriantys menininkai Rytis Garalevičius ir Edita Varnelienė.
Kiekvienas kolekcijos kūrinys J. Ališauskienei – sava istorija ir išgyvenimai. Tik trys darbai, suskaičiuoja, dovanoti, visi kiti įsigyti, nes „vienaip ar kitaip tuo metu patiko“.
Darbų autoriai – geri pažįstami, bičiuliai, kuriuos skirtingais metais suvedė menas, tad, pasakojant apie kūrinius, pasakojimas nuneša toliau bei giliau.
Paroda Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje buvo parengta ruošiantis Leibos Lipšico (1925–2002) šimtmečio minėjimui. Rengdama ekspoziciją J. Ališauskienė apgalvojo, kokie kūriniai būtų tinkami patalpoms ir priimtini pačiai bendruomenei.
Minint iškilaus šiauliečio 100-metį, Šiaulių „Aušros“ muziejus organizavo renginį – Chaimo Frenkelio viloje istorikas Jonas Kiriliauskas skaitė paskaitą „Leiba Lipšicas XX a. istorijos virsmuose“, prisiminimais apie L. Lipšicą dalijosi artimieji, bičiuliai, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai. Po minėjimo renginio dalyviai buvo pakviesti į parodos atidarymą Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje.
Pristatant parodą „Cherchez la famme“, su 50-uoju gimtadieniu pasveikinta ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkė Rašella Galinienė.
„Pagalvojau ir pati sau atradau, kad ji pirma moteris pirmininkė, jai penkiasdešimt, L. Lipšicui – šimtas, linkėjau antra tiek“, – apie minėjimo ir parodos sąsajas sako J. Ališauskienė.
Autorių vardus, pavardes, kūrinių pavadinimus J. Ališauskienė pakabino ant durų – pasitelkę suflerį, lankytojai gali patys atrasti paveikslus.
„Parodos pavadinimas banalus, bet buvo priežastis ir, galų gale, banalūs dalykai visada yra tikri, žmogui atpažįstami, žinomi. Juk tą frazę kartojame, reikia ar nereikia. Ir prie to prisirišau“, – sako J. Ališauskienė, pakviesdama paveiksluose ieškoti moters.
Parodos organizatorė pasidžiaugia, kad po L. Lipšicui skirto minėjimo jau sulaukė lankytojų.
Parodą Šiaulių žydų bendruomenės patalpose galima apžiūrėti darbo dienomis – J. Ališauskienė dirba nuo 9 iki 13 valandos. Atėjus prie durų, reikia paskambinti skambučiu – darbuotoja lankytojus įleis ir palydės po parodą. Dėl kito laiko galima susitarti paskambinus telefonu, parašius elektroninį laišką.
Svarbi kamerinė erdvė
„Pasižiūrėkit, eidavome į galeriją, o dabar galerija atėjo pas mus“, – išgirsta fraze Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje pasidalija J. Ališauskienė.
Ši paroda, sako patyrusi galerininkė, tarsi pasibandymas prieš būsimas. O planų jau yra, su autoriais apkalbėta.
Rugpjūtį numatyta eksponuoti Arbit Blato plaketes Holokausto tema iš Viliaus Kavaliausko kolekcijos, tikimasi, kad į pristatymą atvyks ir kolekcijos savininkas.
J. Ališauskienė primena: per pirmąjį litvakų kultūros mėnesį „Laiptų galerijoje“ lankytojai jau turėjo galimybę pamatyti Arbit Blato kūrybą.
Kuo svarbios tokios kamerinės erdvės?
J. Ališauskienė prisimena: apie 1990 metus kilo galerinis judėjimas, Šiauliuose irgi buvo daug mažų, privačių galeryčių, bet paskui jos „išmirė“.
„Man atrodo, jos yra labai svarbios. Tapyba, dailė yra ne masinis dalykas. Pavyzdžiui, MO muziejuje pasimetu. O čia žmogui drąsu lankytis. Kūrinių nedaug, artimas santykis, bendravimas“, – sako J. Ališauskienė.
