Naujausios
Respublikinis mėgėjiškų filmų festivalis turi gilias tradicijas – tai vienas seniausių kino festivalių Lietuvoje. Kasmet kino entuziastai siunčia filmus iš visos Lietuvos. Paskutinį rugsėjo šeštadienį Vilniuje, Lietuvos kinematografininkų sąjungos salėje, vyksta filmų peržiūra ir vertinimas.
Algirdas Kulikauskas ir Laimutis Gudinavičius – tikri šio festivalio veteranai, dalyvaujantys nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio ir ne kartą tapę festivalio laureatais. Šiais metais dalyvavo 42 filmai. Vertinimo komisiją sudarė režisierius Saulius Beržinis, prodiuserė Diana Mezencevičienė ir operatorius Algimantas Mikutėnas.
„Kodėl tu filmuoji?“
Laimutis Gudinavičius turi didelę patirtį dokumentinio žanro filmų kūrime. Pirmieji filmai, pristatyti žiūrovams dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, pelnė žiūrovų simpatijas ir palankius kino kritikų vertinimus. Filmus ne kartą matė Šiaulių televizijos žiūrovai ir senojo kino retrospektyvų lankytojai. L. Gudinavičiaus kūriniai prieinami ir „Youtube“ platformoje, kur autorius yra sukūręs savo kanalą.
Šių metų filmas „Kodėl?“ yra savotiška autoriaus kūrybos refleksija. Kartą filmuojant šeimyninę iškylą sodyboje, maža mergaitė paklausė Laimučio: „Kodėl tu filmuoji?“. Iš pirmo žvilgsnio banalus klausimas privertė susimąstyti. L. Gudinavičius filmuoja daugelį metų ir sukaupė apie 300–400 valandų filmuotos medžiagos archyvą.
Žiūrėdamas archyvinius kadrus autorius pabandė sau atsakyti, kodėl jis filmuoja. Dešimties minučių kūrinyje dinamiškai keičiasi veidai ir temos, tačiau nėra pastangos sukurti nuoseklią kūrybos retrospektyvą. Tai labiau subjektyvus žvilgsnis į dalį kūrybos krypčių, kurios pačiam autoriui atrodo svarbios.
Ekrane rodomas Baltijos kelias, aktorė Silvija Povilaitytė deklamuoja eiles, dailininkas Gediminas Tamošiūnas pasakoja prisiminimus iš pokario laikų, o smuiku griežia Sigitas Rubis. Ekrane matomi vaizdai iš praeities ir šių dienų, kadrai iš kelionių ir kasdienybės. Festivalio žiūrovų neliko nepastebėti unikalūs kadrai – L. Gudinavičius nufilmavo akordeonu grojantį Martyną Levickį, kuriam tuo metu buvo 9 metai.
Festivalio vertinimo komisijos pirmininkas Saulius Beržinis akcentavo filmo jaunatviškumą bei išradingą archyvinės medžiagos pateikimą. Laimutis Gudinavičius jau nešioja naujo filmo idėją ir kitais metais žiūrovams planuoja pateikti naują kūrinį.
Dokumentiškumas ir paprastumas
Antrasis autorius iš Šiaulių, sulaukęs dėmesio šių metų festivalyje, yra Algirdas Kulikauskas. Dokumentinis etiudas „Aukuras“ pasakoja apie aukuro statybas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sode. Aukurą stato Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo klubo „Aukuras“ nariai, todėl kyla klausimas, ar filmo pavadinime užkoduotas statomo objekto, ar klubo pavadinimas. Proga buvo neeilinė – klubas „Aukuras“ šventė 35 metų jubiliejų.
Filme matome senųjų apeigų fragmentus: klubo vadovas Darius Ramančionis titnago pagalba įskelia ugnį, tautodailininkas Albertas Martinaitis groja kanklėmis. Šiuolaikiniai drabužiai ir aplinka neleidžia abejoti, kad veiksmas vyksta šiomis dienomis. Senovinės apeigos tokiu būdu įsiveržia į šiuolaikinį pasaulį, o filmas savotiškai iliustruoja praeities ir dabarties sandraugą.
Algirdas Kulikauskas – nešališkas šio proceso stebėtojas. Jo pasakojamose kino istorijose nesijaučia manipuliacijos kino priemonėmis. Įdomūs siužetai konstruojami pasitelkiant nesudėtingas mėgėjiško kino priemones. Šis dokumentiškumas, paprastumas ir kasdienybės estetika kažkuo primena Jono Meko kūrybą. Beje, ilgoje Algirdo Kulikausko filmografijoje yra ir filmas apie J. Meką, nufilmuotas 1995 metais.
Daugiau A. Kulikausko filmų galite rasti internete. Nemažą dalį jo kūrybos yra įsigijęs Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Filmai prieinami šios institucijos internetinėje platformoje „e-kinas.lt“.
–Laimučio Gudinavičiaus ir Algirdo Kulikausko pasiekimai rodo, kad vyresnio amžiaus menininkai geba kurti reikšmingus, jautrius bei įtraukius kūrinius, kurie vienija praeitį ir dabartį, asmeninius prisiminimus ir bendruomenės istoriją. Visa tai įrodo, kad amžius nėra kliūtis veiklumui – priešingai, tai puikus indikatorius, jog gyvenimas gali būti spalvingas ir turiningas kiekviename jo tarpsnyje. Šiauliečių pavyzdys įkvepia ir kviečia kiekvieną iš mūsų atrasti savo aistras, puoselėti jas ir dalintis savo unikaliu talentu su pasauliu.
