
Naujausios
Siūlo pažymėti
"Va, mano brolis, man devyniasdešimt, o jam koks 150 metų. Tik pavardė ne ta, jis Kostas Kalinauskas, o aš Gailiūnas", – pasigrožėti ąžuolu kviečia ilgametis K. Kalinausko gatvės gyventojas.
Ten, kur auga ąžuolas, anksčiau gyveno Antanas Šimkus, trisdešimčia metų vyresnis A. Gailiūno draugas. Sodybos nebėra, seniai viskas nugriauta, pastatyti nauji namai.
Ąžuolas, sako A. Gailiūnas, buvo sodintas dar A. Šimkaus tėvo.
"Ąžuolas mena sukilimo metus. Pagal gatvės pavadinimą tiktų ąžuolui Kosto Kalinausko ąžuolo vardas. Galėtų būti ir lentelė, – pasiūlymą miesto vadovams teikia šiaulietis. – Juk rudenį kaip tik Vilniuje perlaidos K. Kalinausko palaikus."
Prieš dvejus metus 1863 metų sukilimo vadų K. Kalinausko, Z. Sierakausko ir kitų sukilėlių palaikai buvo rasti Gedimino kalne.
K. Kalinauskas – Gardino vaivadijos sukilėlių vadas, vėliau faktinis viso Lietuvos sukilimo vadas, aukščiausių įgaliojimų komisaras, taip pat žurnalistas, rašytojas, baltarusių raštijos pradininkas.
K. Kalinausko gatvė Šiauliuose anksčiau vadinosi Pakartuvių, šalia yra ir Pakartuvių kalnas, pavadinimą gavęs dėl vykdytų mirties bausmių.
Iš draugo tėvo Šimkaus A. Gailiūnas buvo girdėjęs ne vieną senus laikus mininčią istoriją. Pakartuvių gatvelė buvusi siaura, tik du arkliai prasilenkdavo, nė grindinio nebuvo, paprastas vieškelis.
Kai Frenkelis statė fabriką, iš geležinkelio Pakartuvių gatve vežė sunkiąją techniką. Arkliais gabenama technika nuklimpo, visai žiemai užšalo, uždarė gatvę – niekas negalėjo pravažiuoti. Taip atsirado Vyšnių gatvė, kad vežimai galėtų judėti.
Pakartuvių gatvė, sako A. Gailiūnas, buvo pagrindinis traktas iš Šiaulių į Pakapę, žydai bačkomis veždavę silkę.
A. Gailiūnas į K. Kalinausko gatvę atsikėlė 1952 metais. O ąžuolas jau tada buvo drūtas.
Rudenį ąžuolas dosniai pribarsto gilių. O vienais metais A. Gailiūnas prie medžio išvydo trisdešimt, o gal ir daugiau suskridusių gandrų.
"Reikia gandralizdį padaryt, bet koks kaimas turi gandralizdį, o Šiauliai ne", – dar vieną idėją siūlo šiaulietis.
Šiauliuose – nuo jaunystės
A. Gailiūnas į Šiaulius atsikėlė iš Dočkių kaimo, prie Kairių. Tėviškės nebėra, kaip ir kaimo. Liko tik pavadinimas. Sovietmečiu kaime įsikūrė karinė bazė.
Gailiūnų šeimoje augo septyni vaikai, keturi sūnūs, trys dukros. Antrojo pasaulinio karo metais vienas A. Gailiūno brolis žuvo Berlyne, kitas buvo sužeistas prie Liepojos.
Armijoje kariavę broliai gelbėjo nuo tremties, bet baimės netrūko.
"Aš į Šiaulius išvykau, nesirodžiau namuose. Partizanų ateidavo pas mus. Jie vis tiek sužinojo, kad ateidavo. Tardydavo, klausinėdavo."
Kai 1951 metais vežė kaimyniniame Žvigų kaime gyvenusius Balčiūnus, sunkvežimis per klaidą užsuko pas Gailiūnus – supainiojo trobesius.
"Man pasakė: jus išvežė. Dirbau Šiauliuose, lentpjūvėje. Sakau, jeigu ateis ieškoti, bėgsiu, vis tiek čia pasiliksiu. Vakare pranešė, kad Balčiūnus išvežė."
Su Petru Balčiūnu, pažįstamu nuo vaikystės, tebebendrauja iki šiol. A. Gailiūnas savo draugui pirmasis 2013 metais pranešė, kad "Šiaulių krašte", "Sibiro reportažų" ciklo straipsnyje, yra publikuojama P. Balčiūno tėvo kapo Zimos kapinėse nuotrauka.
P. Balčiūnas jau nebesitikėjo, kad dar kada nors pamatys tremtyje mirusio tėvo amžinojo poilsio vietą.
A. Gailiūnas įsitvirtino Šiauliuose – daug metų dirbo vairuotoju, "Lietkoopsąjungos" statybos bare buvo mechanikas, dirbtuvių vedėjas. Statė parduotuves Ginkūnuose, Lieporiuose – tokių parduotuvių per metus Lietuvoje pastatydavo 300.
Kai kūrėsi K. Kalinausko gatvėje, pirmiausia pasistatė sandėliuką, paskui ir namą. Tuo metu aplink stovėjo lūšnelės. Vėliau rajonas buvo užstatytas naujakurių, gatvė tapo judri.
Humoro jausmo nestokojantis A. Gailiūnas dabar laukia jubiliejaus – devyniasdešimt sukaks rudenį.