Ant antpirščių – ženklai iš 42 valstybių

Ant ant­pirš­čių – ženk­lai iš 42 vals­ty­bių

Pak­ruo­jo „Že­my­nos“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los bib­lio­te­ko­je vei­kia pir­mo­ji ant­pirš­čių pa­ro­da. Šiuos ma­žus siu­vė­jų ama­to at­ri­bu­tus jau ke­lio­li­ka me­tų ko­lek­cio­nuo­ja pa­kruo­jie­tė siu­vi­mo meist­rė Ri­ma Ra­ziu­lie­nė.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Nuo Lie­tu­vos iki Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos

Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi 110 R. Ra­ziu­lie­nės per try­li­ka me­tų su­kaup­tų ant­pirš­čių iš 42 pa­sau­lio vals­ty­bių. Nuo Lie­tu­vos, Lat­vi­jos mies­tų iki Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos, An­do­ros. Skir­tin­gų for­mų, spal­vų, su įvai­riais ženk­lais. Me­ta­li­niai, po­rce­lia­ni­niai, ke­ra­mi­niai, gin­ta­ri­niai, yra net me­di­nis. Kiek­vie­nas – iš­skir­ti­nis, rep­re­zen­tuo­jan­tis vie­tą, ku­rio­je bu­vo nu­pirk­tas. O per­ka juos Ri­ma daž­niau­siai ke­lio­nė­se. Dau­giau­siai ant­pirš­čių – iš Is­pa­ni­jos.

„Eu­ro­pos ki­no sos­ti­nę Ka­nus pri­me­na ant­pirš­tis – tiks­li ka­va­ma­lės ko­pi­ja. Iš po­že­mi­nių drus­kos ka­syk­lų Aust­ri­jo­je at­ke­lia­vo bliz­gaus me­ta­lo ant­pirš­tis su Sva­rovs­kio kris­ta­lais. Jis – pra­ban­giau­sias iš ma­no ko­lek­ci­jos ir kol kas pa­ts bran­giau­sias. Aust­ri­jo­je lan­kiau­si tuo me­tu, kai Lie­tu­vo­je pi­ni­gai bu­vo li­tai. O iš­vaiz­dus ant­pirš­tis su­ve­ny­rų par­duo­tu­vė­je kai­na­vo pen­kio­li­ka eu­rų. Il­go­kai sto­vi­nia­vau, ne­ga­lė­da­ma ap­si­spręs­ti: be­veik pus­šim­tis li­tų už ma­žą, pra­ktiš­kai ne­nau­do­ja­mą daik­tą bu­vo di­de­lė su­ma. Ga­liau­siai nu­ga­lė­jo min­tis, kad var­gu ar į šias ka­syk­las dar ka­da su­grį­šiu... Ant­pirš­tis su mi­nia­tiū­ri­ne Sag­ra­da Fa­mi­lia baž­ny­čios ko­pi­ja me­na ap­si­lan­ky­mą šio­je di­džiu­lė­je įspū­din­go­je Bar­se­lo­nos šven­to­vė­je“, – pri­si­me­na Ri­ma.

Lan­ky­da­ma­si Nor­ve­gi­jo­je, pa­kruo­jie­tė par­si­ve­žė tos ša­lies siu­vė­jų gil­di­ją rep­re­zen­tuo­jan­tį ant­pirš­tį. Ir ne tik jį, bet ir idė­ją pa­na­šų siu­vi­mo mė­gė­jų sam­bū­rį ini­ci­juo­ti Pak­ruo­jy­je.

„Nor­ve­gai gil­di­jo­je – ir pro­fe­sio­na­lūs siu­vė­jai, ir šio ama­to mė­gė­jai. Ren­gia su­si­rin­ki­mus, da­li­ja­si pa­tir­ti­mi, nau­jo­mis idė­jo­mis. Juk siu­vi­mas – vie­nas iš bū­dų kur­ti gro­žį, bet kar­tu rei­ka­lau­jan­tis ir ži­nių. Pa­žįs­tu Pak­ruo­jy­je ne vie­ną siū­ti mėgs­tan­čią mo­te­rį. Tad su­si­bur­ti, pa­si­tar­ti, pa­dė­ti vie­na ki­tai bū­tų šau­nu. Lie­tu­vo­je tai bū­tų ne nau­jie­na – Vi­sa­gi­ne vei­kia skiau­ti­nių siu­vė­jų bū­re­lis“.

Mar­go­je R. Ra­ziu­lie­nės ko­lek­ci­jo­je kol kas nė­ra ant­pirš­čio su Pak­ruo­jo ra­jo­no ar žy­miau­sių vie­to­vių, pa­sta­tų sim­bo­liais. Ko­lek­ci­nin­kė svars­to, kad lai­kas bū­tų to­kių pa­ga­min­ti: ra­jo­ną lan­ko vis dau­giau ke­liau­to­jų iš už­sie­nio, o su­ve­ny­ri­niai ant­pirš­čiai – po­pu­lia­rūs pa­sau­ly­je.

Ko­lek­ci­ja jun­gia žmo­nes

Ri­mos ko­lek­ci­jo­je da­lis ant­pirš­čių – iš to­kių ša­lių, ku­rio­se ji dar nė­ra bu­vo­ju­si ir abe­jo­ja, ar pa­vyks ap­si­lan­ky­ti. Bet ke­lio­nių nuo­tai­ką jai par­ve­ža gi­mi­nai­čiai, drau­gai, pa­žįs­ta­mi, klien­tės.

„Nau­jau­sias ko­lek­ci­jos eks­po­na­tas at­skri­do iš Či­ka­gos: sun­kus, me­ta­li­nis, su už­ra­šy­tu mies­to pa­va­di­ni­mu ir mi­nia­tiū­ri­niais dan­go­rai­žiais. Jį man at­ve­žė Ka­lė­doms į Lie­tu­vą at­skri­dęs Ame­ri­ko­je gy­ve­nan­tis gi­mi­nai­tis. Tik ne iš kar­to do­va­ną ga­vau – ma­žas ant­pirš­tis bu­vo pa­si­me­tęs la­ga­mi­ne. Praė­jo lai­ko, kol jis bu­vo su­ras­tas“, – juo­kė­si ko­lek­ci­nin­kė.

Į pa­ro­dos ati­da­ry­mą R. Ra­ziu­lie­nė su­kvie­tė žmo­nes, ir pa­de­dan­čius jai pil­dy­ti ko­lek­ci­ją. Ren­gi­ny­je lie­jo­si pri­si­mi­ni­mai, ko­kių pa­tir­ta nuo­ty­kių, ieš­kant su­ve­ny­ri­nių ant­pirš­čių.

Ak­ty­viai bend­rau­jan­ti so­cia­li­niuo­se tink­luo­se R. Ra­ziu­lie­nė kar­tą su­lau­kė pa­siū­ly­mo pirk­ti ki­to žmo­gaus ant­pirš­čių ko­lek­ci­ją. At­si­sa­kė, nors ir bu­vo pra­šo­ma ne­di­de­lės kai­nos. Pak­ruo­jie­tei svar­bu ne ko­lek­ci­jos gau­sa – kiek­vie­nas ant­pirš­tis tu­ri bū­ti su­si­jęs su ja ar su ar­ti­mais žmo­nė­mis, ža­din­ti pri­si­mi­ni­mus.

Tuo la­biau, kad ko­lek­ci­ja ir pra­si­dė­jo nuo drau­gų se­niai pa­do­va­no­to ant­pirš­čio iš Nor­ve­gi­jos.

„Ga­vau Ka­lė­dų do­va­ną – ne­men­ką dė­žę. O jo­je pa­si­ro­dė vie­na į ki­tą su­dė­tos vis ma­žes­nės dė­žu­tės. Trau­kiu jas, trau­kiu ir da­ro­si aiš­ku, kad taip su­pa­kuo­ta vi­sai ne­di­de­lė do­va­na. Kai ga­liau­siai iš­pa­ka­vau po­rce­lia­ni­nį ant­pirš­tį – su­tri­kau. Gra­žus, ta­čiau ne­prak­tiš­kas daik­tas, siu­vant ne­tin­ka­mas nau­do­ti. Įsi­dė­jau jį į siu­vi­mo ma­ši­nos stal­čiu­ką. Ten ant­pirš­tis pra­gu­lė­jo ke­le­rius me­tus. Kol ke­liau­da­ma po Kroa­ti­ją ir Ita­li­ją, su­ve­ny­rų par­duo­tu­vė­je at­krei­piau dė­me­sį į iš­vaiz­džius ant­pirš­čius. Ta­da ir „už­si­ka­bi­nau": juk jie – la­bai pa­to­gūs ko­lek­cio­nuo­ti! Na­muo­se neu­ži­ma daug vie­tos (vi­sa ma­no ko­lek­ci­ja tel­pa vie­no­je len­ty­no­je), ant­pirš­čius pa­to­gu vež­ti net iš to­li­miau­sių kraš­tų“.

Au­to­rės nuo­tr.

Ri­mos Ra­ziu­lie­nės ko­lek­ci­jos iš­ta­kos – drau­gų do­va­no­tas ant­pirš­tis iš Nor­ve­gi­jos.

Su­ve­ny­ri­niai ant­pirš­čiai ga­li bū­ti įvai­riau­sių for­mų.

Lie­tu­viš­ki ant­pirš­čiai – su tra­di­ci­niu gin­ta­ru.

Siu­vi­mo meist­rei Ri­mai ant­pirš­čiai ta­po ne­be vien rei­ka­lin­gi dar­bo me­tu, bet ir tei­kian­tys džiaugs­mo.

Ko­lek­ci­jo­je – dau­giau­siai ant­pirš­čių iš Is­pa­ni­jos.