Naujausios
Ar bliaus Lietuvoje avelės?
Pavartyčių kaime (Radviliškio r.) įsikūrusioje UAB „Šeduvos avininkystė“ surengta specializuota avininkystės paroda patvirtino: ši gyvulininkystės šaka po truputį atsigauna, bet kol kas ji daugiausia yra papildomas smulkiųjų ūkių verslas.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Nuo tradicijų iki egzotikos
Bendrovėje „Šeduvos avininkystė“ surengtoje specializuotoje parodoje „Avis aprengs ir pamaitins“ avių augintojai ir visuomenė galėjo susipažinti su avininkystės pasiekimais, naujovėmis, tradiciniais ir naujais amatais, pasidalyti patirtimi bei daugiau sužinoti ne tik apie auginimą, bet ir apie avininkystės sektoriaus produkciją. Smagus reginys – parodomasis avių kirpimas.
Parodos organizatoriai – Lietuvos avių augintojų asociacija kartu su „Šeduvos avininkystės“ darbuotojais pasistengė, kad lankytojai Lietuvoje auginamų avių veislių ekspozicijoje galėtų pamatyti ir tradicinių, ir egzotinių veislių avis.
Tarp pastarųjų – gražių ragų savininkė, šveicariška juodanosė, kuri kol kas veisiama tik viename šalies ūkyje. Aptvare vaikštinėjo ir mažiausios pasaulio avys – prancūziškos Kveslando salos avytės.
Egzotiškos išvaizdos, seniausia avių veislė – Jakobo veislės avys. Ši veislė minima jau 15 amžiuje. Iš kitų Jakobo veislės avys išsiskiria puikiais ragais, kurių gali būti ir keturi, ir netgi šeši.
Vokiška koburno lapinė avis populiari dėl ypatingos vario spalvos vilnos.
Vokiška ostfryzų veislė – pieninės avininkystės atstovė. Lietuvoje ši veislė nėra labai populiari. Yra tik per 1 tūkstantis šių avių ir pora didesnių ūkių, iš avių pieno gaminančių brandintus avių sūrius.
Romanovo veislės avys auginamos dėl gražaus kailio ir mėsos.
Buvo eksponuojamos ir lietuviško genofondo avys – Lietuvos juodgalvės.
„Lietuvoje auginamos 36-ių veislių avys. Pastaraisiais metais jų skaičius didėjo ir dabar jų priskaičiuojama apie 180 tūkstančių. Daugiausia yra Lietuvos juodgalvių – per 52 tūkstančius ir tai sudaro kone trečdalį šalyje auginamų avių. 22 procentus sudaro Romanovo veislės avys, 15 – Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės“, – skaičiuoja UAB „Šeduvos avininkystė“ direktorius Rimantas Kairys, jis yra ir Avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas.
Avininkystės bangavimai
Parodoje eksponuota nemažai tekselio veislės avių ir mišrūnų su tekselio avinais, kurie atvežti iš trijų šalies ūkių.
Avių veislyno savininkė, ūkininkė iš Telšių rajono Raimonda van Beers tekselius augina nuo 2012 metų, jų atsivežė iš Olandijos. Turi ir Lietuvos juodgalvių. Tekseliai, anot ūkininkės, palikuonims perduoda mėsingumą – jų palikuonys paveldi dvigubą raumens augimą. Su tekseliais kryžminti avinukai, anot ūkininkės, išvažiuoja į užsienį, o juodgalves ji augina daugiau dėl bandos padidinimo.
Ūkininkė sako, jog šių dienų aviena skiriasi nuo tos, kurią valgydavo mūsų protėviai. Skiriasi ir skoninės savybės, ir mėsingumas.
Anot avių augintojų, dabartinėje avienoje nebelikę specifinio lajaus prieskonio, kuris ne vieną atbaidydavo nuo šios rūšies mėsos. Taip yra todėl, kaddabar skerdžiamos ne pagyvenusios avys, o ėriukai. Gerosios savybės, avienoje esančios naudingosios medžiagos išliko.
„Norėtume didinti avių ūkį, tačiau avininkystę labai apsunkina didėjanti vilkų populiacija. Saugoti nuo jų avis mums yra per sunku. Vilkai nieko nebijo, eina net dieną, lyg žinotų, kad yra neliečiami“, – vis didėjančia problema skundėsi telšiškė.
Parodoje vaikštinėjo ir apdovanojimą už viso gyvenimo darbą gavęs buvęs ilgametis „Šeduvos avininkystė“ vadovas Juozapas Mikutis.
„Aš tarp avių sukiojuosi nuo pat vaikystės, jei skaičiuoti tėvų augintas avis, kurias reikėjo prižiūrėti. „Šeduvos avininkystėje“ dirbau nuo 1980 metų. Dabar jau treti metai ilsiuosi, bet namuose tebeturiu avelių – niekaip negaliu nuo jų pabėgti“, – juokiasi ilgametis avininkystės specialistas.
Jam teko praeiti įvairius avininkystės bangavimus – ir nuosmukio, ir pakilimo.
„Nepriklausomybės laikotarpiu buvo daug įvairių veikėjų, norėjusių privatizuoti mūsų valstybinę įmonę. Teko dėl to važiuoti ir į Seimą, kuris laikinai leido palikti valstybinės įmonės statusą. Tas laikinumas užsitęsė gana ilgai, tačiau dėl to avininkystė nesužlugo, o kaip tik ėmė atsigauti. Ir galiu teigti, jog tai – „Šeduvos avininkystės“ turimos bazės dėka, – sako J. Mikutis. – Mes turėjome 400 ėriavedžių ir visas išpirkdavo ūkininkai. Vėliau pradėjome bendradarbiauti su užsieniu. Susibūrė grupė, kuri užsiėmė genofondo saugojimu. Suradome septynis rimtus ūkininkus, kurie veisė ir puoselėjo Lietuvos juodgalves avis.“
Avių daugėja, tik pelno nedaug
„Tarpukario Lietuvoje ūkininkai augino per 1,5 milijono avių, dabar jų – per 180 tūkstančių, tad lygiuotis yra į ką. Poslinkis į didėjimo pusę jau yra, jei lygintume kad ir su 2009 metais, kai avių šalyje tebuvo apie 80 tūkstančių. Asociacijos tikslas ir yra populiarinti ir skatinti avių auginimą“, – sako R. Kairys.
Susidomėjimas avininkyste pakilo Nacionalinei mokėjimo agentūrai pradėjus mokėti išmokas už mėsines avis, už nykstančias jų veisles.
R. Kairio įsitikinimu, avių auginimas gali tapti sėkminga alternatyva kiaulių augintojams, kurių veikla dėl kiaulių maro pavojų yra vis daugiau varžoma ir ypač ten, kur maras jau palietė fermas.
Rokiškis, Kupiškis, Alytus, Lazdijai turi mažai derlingų žemių ir daugiau ganyklų, tad Alytaus, Anykščių rajonuose yra daugiausia avių augintojų.
R. Kairys pripažino – kol kas avininkystė neduoda tiek pelno, kad galėtum gyventi vien iš jos. Nebent užsiimtum veislininkyste. Ūkininkams tenka imtis ir kitos veiklos.
Gal todėl ir stambesnių ūkių, auginančių per 500 ėriavedžių, tėra keli. Dauguma avių augintojų – smulkieji.
R. Kairys skaičiuoja – statistinis lietuvis per metus suvalgo 0,3 kilogramo, o ispanai – iki 10 kilogramų avienos.
Pasak „Šeduvos avininkystės“ vadovo, avies mėsos išeiga yra tik kiek daugiau nei 40 procentų, o tai irgi kelia jos kainą.
„Ūkininkams sudėtinga parduoti avieną ir dėl to, kad užauginame per mažai. Su 100 kilogramų į užsienio rinkas nepateksi. Todėl turime vienytis, kad pajudėtų eksportas“, – sakė R. Kairys.
Pagelbėti ūkininkams ruošiasi UAB „Šeduvos avininkystė“. Čia jau rengiamos patalpos, kur būtų galima sutalpinti iki 500 avių ir čia įrengti surinkimo-karantinavimo punktą. Išvežant produkciją, ypač į Rusiją, galioja labai griežti reikalavimai – vakcinacija, karantinavimas iki 21 dienos.
„Didelių kiekių avienos neatsisakytų vokiečiai, aviena domisi žydai. Yra gurmanų ir Lietuvoje, tačiau jiems po keliasdešimt norimų kilogramų neprivežiosi – tai dar labiau pabrangins savikainą“, – sako bendrovės vadovas.
Dar viena avininkystės problema – vilnos realizacija. Plonavilnė vilna paklausą turėtų, tačiau Lietuvoje daugiausia – šiurkščiavilnių avių vilnos. Vien „Šeduvos avininkystė“ per metus po 3 tonas vilnos prikerpa.
Apie 2,4 tūkstančio avių auginančioje bendrovėje „Šeduvos avininkystė“ komercinė veikla nesudaro nė trečdalio bendros veiklos. Visa kita – specialieji įsipareigojimai. Nuolat atliekamas kruopštus selekcinis darbas.
Šiuo metu kartu su Baisogalos gyvulininkystės instituto mokslininkais yra kuriama nauja mėsingesnė Lietuvos juodgalvių avių veislė. Iš viso yra išvestos keturios linijos pagal avinus ir 12 šeimų, todėl pirkėjams bendrovė gali pasiūlyti ne giminingų avinukų. O tai labai svarbu atrenkant avinus veislei.
Jei į tai nekreipiama dėmesio, kergiama su mišrūnais, atsiranda ekonominių problemų – niekas nenori pirkti tik vilną ir kailį turinčių nemėsingų avių.
Kontrolinėje avinukų penėjimo stotyje bendrovės darbuotojai atlieka veislinių avinų palikuonių patikrinimą pagal mėsines savybes. Stebi, koks yra paros priesvoris, per kiek laiko užauga, tiria mėsą, jos savybes ir kitus parametrus.
Gerinti ne kiekybę, o kokybę, veislumą, mėsines savybes – toks yra ir asociacijos tikslas.
Autorės nuotr.
Avių veislyno savininkė iš Telšių rajono Raimonda van Beers avininkų siaubu įvardija augančią vilkų populiaciją.
Lietuvos avių augintojų asociacijos garbės pirmininkas, ilgametis „Šeduvos avininkystės“ vadovas dr. Juozapas Mikutis savo gyvenimą paskyrė avininkystei.
Jakobo veislės avys išsiskiria puikiais ragais, kurių gali būti ir keturi, ir netgi šeši.
Gaminiai iš vilnos – natūralūs, šilti, ilgaamžiai.
Gražių ragų savininkės – iš Šveicarijos Valė kantono kilusios juodanosės avys veisiamos tik viename šalies ūkyje.
Tekseliai palikuonims perduoda mėsingumą.
Molėtų rajono kooperatyvas „Avininkas“ avieną tiekia ne vienam šalies restoranui.