Naujausios
Auskarų kabykla jaunai žmonai
Kelmės rajone, Paprūdžiuose, gyvenantis Žilvinas Pabrėža nuo šešiolikos metų pamėgo medžio darbus. Per kelerius metus kiemą, namus ir pirtį papuošė savo darytais baldais. Kai mokėsi statybininko restauratoriaus profesijos, dėstytojai sakydavo: „Tik neišbėk į užsienį.“
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pavėsinė iš bebro pagraužto ąžuolo
Vos dvidešimtmetį perkopęs Žilvinas Pabrėža nė nežino, iš kur ta meilė medžiui. Gal iš senelio, kuris buvo geras statybininkas? Gal norą meistrauti paakino tėvų miškas? Juk čia neišsenkantis medienos šaltinis. Žiūrėk, bebras pagraužė kokį ąžuolą. Gaila sudeginti. Reikia ką nors iš jo padaryti. Žilvinas sumeistravo puošnią pavėsinę.
Pavėsinė visą vasarą buvo kilnojama iš vieno sodo galo į kitą, kol pagaliau surado savo vietą.
Paskui Žilvinas pasikvietė meistrą. Reikėjo pastatyti židinį. Nė per žingsnį nesitraukė nuo meistro. Norėjo išmokti skaldyti akmenį ir iš jo mūryti.
Židinys išėjo puikus. Prie jo sumeistravo ir šakočio kepimo įrangą. Prieš šventes Pabrėžų moterys visada iškepa šakotį.
Tuomet vaikinas ėmėsi baldų. „Pirmą nakties dar negalėdavau nuvaryti miegoti,“ – mena su kokiu įkvėpimu jos vyras dirbo, žmona Modesta.
Dabar pavėsinėje stovi masyvus, bet dailus stalas, sunkūs suolai. Vasarą čia puiki priebėga poilsiui po kaimiškų dienos darbų.
Visur tik medis
Ko beprireiktų buičiai, Žilvinas visuomet išeitį suranda per medį. Žmonai Modestai pridrožė medinių įrankių. Sudėjo juos į dailią medinę dėžutę.
Kad bet kur nesimėtytų auskarai, padarė auskarų kabyklą. Į baldus įmontavo veidrodžius.
Paaugo sūnelis. Reikia išvežti į lauką. Sumeistravo ąžuolines rogutes.
Nebuvo kur dėti batų. Padarė medinę batų lentyną. Nebuvo kur statyti televizoriaus – atsirado medinis staliukas. Svetainei sumeistravo vazą. Paskui padarė originalų į gėlės žiedą panašų kavos staliuką. Kam pirkti baldus, jeigu galima pačiam pasidaryti? Atsieina žymiai pigiau. Ir niekas kitas tokių neturi.
Jaunas vyras nesikrato pridailinti visokiausių smulkmenų. Tačiau labiausiai jam patinka daryti baldus. Pirtyje jis sukalė gultus, priepirtyje sumeistravo suolus, stalą, keletą sunkių vos pakeliamų ąžuolinių taburečių.
Žinių semiasi iš interneto
Iš kur specialių mokslų nebaigęs vaikinas semiasi žinių? Žilvinas pasakoja, jog apdailininku dirba jo dėdė. Kartais su juo pasitaria, kokių įrankių pirkti, kaip pagaminti kokį baldą.
Tačiau dažniausia vaikinas išminties semiasi iš interneto. Pasitaręs su internetu, nusipirko elektrinių įrankių. Internete randa baldų pavyzdžių. Ne viską kopijuoja. Dažniausia pagauna tik idėją. Bet padaro savaip.
„Kartais dirbu kitus darbus, ir staiga pajuntu, kaip pasiilgau medžio. Medis, ypač ąžuolas, mane gerai veikia. Prie jo prisilietęs pailsiu. Atsipalaiduoju. Palengvėja,“ – pasakoja Žilvinas.
Gal todėl jis nepyksta, kai žmonai vėl prireikia kokio medinio daikto. Su malonumu ir didele kantrybe daro. Tai būdas kelioms valandoms pasitraukti nuo kitų darbų.
Šiomis dienomis sumeistravo knygų spintą. „Apkrovė vaiko žaislais. Reikės knygoms daryti dar vieną, „ – visai nepyksta jaunas tėvas.
Įkvėpė hamakas
O prasidėjo viskas nuo hamako. Tuomet dar šešiolikmečiui Žilvinui šovė į galvą mintis sode pasikabinti hamaką – prigulti pavargus nuo darbo. Pavyko padaryti. Paskui tetai prireikė sląstų sūriui. Padarė ir tuos. Potraukis medžiui kasdien vis didėjo.
Įstojo į profesinio rengimo centrą. Mokėsi statybininko restauratoriaus specialybės. Bet labiausiai garsėjo dailiais savo medžio darbais. Darydavo visokiausias dėžutes ir didesnius daiktus. Dėstytojai stebėdavosi išskirtiniais vaikino gabumais. Šnekėdavo: „Kad tik Žilvinas kaip daugelis jaunų nepatrauktų į užsienį.“
Žilvinas sako, jog jam ir Lietuvoje gerai. Į nieką neiškeistų savo kaimo. Pro šalį teka Vėgėlinės upelis. Toliau, ranka pasiekiama vinguriuoja Kražantė.
Vaikinas vedė savo bendramokslę Modestą, turi sūnelį Andrių. Palaipsniui susipirko medžio apdirbimo įrankius. Gražina tėvų namus, kurie kol kas ir jo namai.
Vienas dirbtuves įsirengė rūsyje, kitas – garaže. Žilvinui labiausiai patinka daryti baldus. Viliasi, jog kada nors jo veikla išsivystys į verslą.
„Nenorėčiau nei užsienio, nei didelio miesto, – šypsosi vaikinas. – Ką ten veikti? Švinu kvėpuoti? Čia savi namai, savas kiemas. Neturėčiau kur mieste savo pagalių dėti.“
Autorės nuotr.
ĮRANKIAI: Vyro Žilvino išdrožti medžio įrankiai žmonai Modestai.
PAVĖSINĖ: Iš bebro pagraužto ąžuolo Žilvinas Pabrėža sumeistravo ir papuošė pavėsinę.
PIRTIS: Žilvinas išdidžiai sėdasi ant savo rankomis padarytų priepirčio baldų.
GROŽYBĖS: Žilvino sumeistrautos grožybės vasarą atrodys dar gražiau.
ROGUTĖS: Modesta Pabrėžienė džiaugiasi vyro nagingumu. Jo iš ąžuolo padarytas rogutes labai mėgsta sūnelis.
KŪRYBA: Svetainę papuošė Žilvino sukurti medinis staliukas ir vaza.