„Beprotybės obuoliais“ vadinti baklažanai – vertinga daržovė

„Beprotybės obuoliais“ vadinti baklažanai – vertinga daržovė

„Bep­ro­ty­bės obuo­liais“ va­din­ti bak­la­ža­nai – ver­tin­ga dar­žo­vė

Lau­ki­nių bak­la­ža­nų pro­tė­vy­nė – Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se, Pie­tų Azi­jo­je ir In­di­jo­je. Ara­bų dė­ka IX am­žiu­je jie pa­pli­to Af­ri­ko­je. Eu­ro­po­je šis au­ga­las taip pat bu­vo ži­no­mas, ta­čiau ne­val­go­mas. Se­no­vės grai­kai ir ro­mė­nai juos va­di­no „be­pro­ty­bės obuo­liais“, mat bu­vo įsi­ti­ki­nę, jog ga­li su­kel­ti pa­mi­ši­mą.

XVI am­žiu­je eu­ro­pie­čiai at­ra­do Pie­tų Ame­ri­ką, ku­rio­je in­dė­nai taip pat au­gi­no bak­la­ža­nus – va­di­na­mus „ba­di­džan“, ta­čiau iki pat 1870 me­tų dar­žo­vė­mis jų ne­lai­kė. Iki tol so­di­nin­kai bak­la­ža­nus au­gin­da­vo dėl gro­žio.

Šian­dien ge­rai ži­no­me, kad ši dar­žo­vė la­bai ver­tin­ga, tu­ri vi­ta­mi­nų C, B1, B6, PP, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų, ge­ri­nan­čių šir­dies veik­lą. Ji ne­ka­lo­rin­ga (93 pro­c. van­dens), tai­gi tin­ka žmo­nėms, ken­čian­tiems dėl ant­svo­rio. Bak­la­ža­nai re­ko­men­duo­ja­mi ir ser­gan­tie­siems po­dag­ra (tu­ri me­džia­gų, ska­ti­nan­čių šla­pi­mo rūgš­ties iš­si­sky­ri­mą iš or­ga­niz­mo).

Kad ne­bū­tų kar­tūs, prieš ruo­šiant pa­tie­ka­lą pa­ta­ria­ma pa­sū­dy­ti ir pa­lai­ky­ti bent pen­kias mi­nu­tes.

Šian­dien siū­lo­me iš­ban­dy­ti tris ita­liš­kų pa­tie­ka­lų su bak­la­ža­nais re­cep­tus. Jų au­to­rius – Ad­ri­jos jū­ros pa­kran­tė­je, San­ta Če­za­rė­je, įsi­kū­ru­sio res­to­ra­no „The Ri­vie­ra“ vir­tu­vės še­fas Fa­bi­jus Ban­de­las.

Už­ke­pas „Par­mi­dža­na“

„Par­mi­dža­na“ (it. par­mi­gia­na) – tra­di­ci­nis ita­lų už­ke­pas iš bak­la­ža­nų, mo­ca­re­los ir po­mi­do­rų pa­da­žo. Par­mos (Ita­li­jos šiau­rė­je) gy­ven­to­jai ma­no, kad pa­tie­ka­lo kil­mė su­si­ju­si su jų mies­tu, ta­čiau pie­tie­čiai tam prieš­ta­rau­ja sa­ky­da­mi, jog tai jų re­gio­no vir­tu­vės nuo­pel­nas, o pa­va­di­ni­mas esą ki­lęs nuo žo­džio „par­mi­cia­na“ – taip ita­lai va­di­na me­di­nius lan­gi­nių sker­si­nius. Dar­žo­vės iš tie­sų į ke­pi­mo in­dą de­da­mos taip, kad vie­nas ga­ba­liu­kas pri­deng­tų ki­tą.

Jums rei­kės: 1,5 kg bak­la­ža­nų, pu­sės svo­gū­no, 150 g kie­to par­me­za­no sū­rio, 1 l aly­vuo­gių alie­jaus, 2 kiau­ši­nių, 50 g mil­tų, 200 g kum­pio, 100 g stam­bios drus­kos, 500 g mo­ca­re­los, 1,5 l trin­tų po­mi­do­rų pa­da­žo, 1 čes­na­ko skil­te­lės, ke­lių ba­zi­li­ko la­pe­lių, smul­kios drus­kos.

1. Bak­la­ža­nus su­pjaus­ty­ki­te grie­ži­nė­liais, su­dė­ki­te į kiau­ra­puo­dį vie­ną ant ki­to, kiek­vie­ną api­ber­da­mi drus­ka. Pas­lė­ki­te ir pa­li­ki­te 4 va­lan­doms (kad ne­lik­tų kar­tu­mo).

2. Bak­la­ža­nus nu­plau­ki­te van­de­niu, nu­sau­sin­ki­te po­pie­ri­niu rankš­luos­čiu.

3. Ap­vo­lio­ki­te bak­la­ža­nus mil­tuo­se ir kiau­ši­nių pla­ki­ny­je, pa­ke­pin­ki­te iš abie­jų pu­sių karš­ta­me alie­ju­je, nu­sau­sin­ki­te po­pie­ri­niu rankš­luos­čiu.

4. Pa­ruoš­ki­te pa­da­žą. Smul­kiai su­pjaus­ty­ki­te svo­gū­ną, su­ber­ki­te į puo­dą su karš­tu alie­ju­mi, tuo­met ten pat su­krės­ki­te trin­tus po­mi­do­rus, įber­ki­te drus­kos ir troš­kin­ki­te 30 min. Ga­liau­siai įmes­ki­te ke­lis ba­zi­li­kų la­pe­lius.

5. Į gi­lų ke­pi­mo in­dą įpil­ki­te šiek tiek po­mi­do­rų pa­da­žo ir su­dė­ki­te sluoks­niais bak­la­ža­nus, kum­pį ir mo­ca­re­lą (su­pjaus­ty­tus rie­ke­lė­mis), api­ber­ki­te su­tar­kuo­tu kie­tu par­me­za­nu ir už­pil­ki­te po­mi­do­rų pa­da­žo. Sluoks­niuo­ki­te, kol su­dė­si­te vi­sus ing­re­dien­tus.

6. Kep­ki­te 200 laipsn. C karš­tu­mo or­kai­tė­je 30 min.

Troš­ki­nys „Ka­po­na­ta“

Tra­di­ciš­kai šis troš­ki­nys, ita­lų va­di­na­mas „ka­po­na­ta“ (ca­po­na­ta), lai­ko­mas si­ci­lie­čių vir­tu­vės pa­tie­ka­lu. Jo pa­va­di­ni­mas kil­di­na­mas iš ita­lų žo­džio „cau­po­ne“, ku­ris reiš­kia „jū­rei­vių smuk­lė“. Si­ci­lie­čiai ka­po­na­tą ga­mi­na iš bak­la­ža­nų, aly­vuo­gių, ked­ro rie­šu­tų, ra­zi­nų, ka­pa­rė­lių, sa­lie­rų ir (kar­tais) aš­tuon­ko­jo čiup­tu­vų. Apu­li­jos (Ita­li­jos piet­ry­čių) gy­ven­to­jai šį pa­tie­ka­lą ruo­šia be ra­zi­nų ir rie­šu­tų.

Jums rei­kės: 1 di­de­lio bak­la­ža­no, 1 di­de­lės cu­ki­ni­jos, 1 pa­pri­kos, 2 mor­kų, 2 po­mi­do­rų, 1 šaukš­te­lio ka­pa­rė­lių, ke­lių sa­lie­ro ko­tų, 1 svo­gū­no, 2 ne­di­de­lių ait­rių­jų pi­pi­rų, švie­žios mė­tos ša­ke­lės, 1 šaukš­to cuk­raus, 1 šaukš­te­lio vy­no ac­to, 1 šaukš­te­lio džio­vin­tų rau­do­nė­lių, 200 ml aly­vuo­gių alie­jaus, drus­kos, pi­pi­rų.

1. Dar­žo­ves su­pjaus­ty­ki­te ku­be­liais (svo­gū­ną – žie­dais). Karš­ta­me alie­ju­je pa­ke­pin­ki­te (iš ei­lės) bak­la­ža­nus, mor­kas, sa­lie­rus, cu­ki­ni­jas, pa­pri­kas. Per­dė­ki­te į troš­kin­tu­vą.

2. Ta­me pa­čia­me alie­ju­je pa­ke­pin­ki­te svo­gū­nus, ait­riuo­sius pi­pi­rus, po to – po­mi­do­rus (ga­ba­liu­kais) ir ga­liau­siai ka­pa­rė­lius. Per­dė­ki­te į troš­kin­tu­vą su dar­žo­vė­mis.

3. Į dar­žo­vių ma­sę įber­ki­te drus­kos, pi­pi­rų, cuk­raus, įpil­ki­te ac­to, įmes­ki­te mė­tos ša­ke­lę ir troš­kin­ki­te tris mi­nu­tes.

4. Troš­kin­tas dar­žo­ves su­krės­ki­te į du­be­nį ir api­ber­ki­te džio­vin­tais rau­do­nė­liais.

Šis pa­tie­ka­las tra­di­ciš­kai val­go­mas at­vė­sęs.

Ku­ku­liai „Pol­pet­te di me­lan­za­ne“

Jums rei­kės: 1 kg bak­la­ža­nų, 2 kiau­ši­nių, 120 g bran­din­to sū­rio (pvz., „Ro­dez“ ar­ba „Ca­voi"), 150 g džiū­vė­sė­lių, 200 ml aly­vuo­gių alie­jaus, drus­kos, pi­pi­rų, pet­ra­žo­lių la­pe­lių.

1. Bak­la­ža­nus nu­lup­ki­te, su­pjaus­ty­ki­te ku­be­liais, 5 mi­nu­tes pa­lai­ky­ki­te ver­dan­čia­me van­de­ny­je ir nu­var­vin­ki­te kiau­ra­sam­ty­je. Tuo­met su­dė­ki­te į ke­pi­mo in­dą.

2. Ant bak­la­ža­nų su­pil­ki­te kiau­ši­nių pla­ki­nį, su­ber­ki­te džiū­vė­sius, su­tar­kuo­tą sū­rį, su­smul­kin­tas pet­ra­žo­les, drus­ką, pi­pi­rus. Su­mai­šy­ki­te. Jei­gu ma­sė per skys­ta, įber­ki­te dar džiū­vė­sių.

3. Pa­da­ry­ki­te ku­ku­lius ir iš­kep­ki­te juos karš­ta­me aly­vuo­gių alie­ju­je.

Vai­va VAI­DI­LAI­TĖ ("Va­ka­rų eksp­re­sas“)