Dar nenudėvėti guminiai batai...

Dar ne­nu­dė­vė­ti gu­mi­niai ba­tai...

Jau dvi­de­šimt me­tų But­kiš­kė­je (Kel­mės raj.) ūki­ni­n­kau­jan­tis Ro­mual­das Kar­pas prieš pust­re­čių me­tų įre­gist­ra­vo eko­lo­gi­nį ūkį. Atei­nan­čio ru­dens ūki­nin­ko der­lius ir gal­vi­jų mė­sa jau bus lai­ko­mi eko­lo­giš­ki. Ta­čiau di­des­nių kai­nų ūki­nin­kas ne­si­ti­ki. Eko­lo­gi­nio ūki­nin­ka­vi­mo ėmė­si, nes gai­la trą­šo­mis ali­na­mos že­mės.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Au­gi­na Šaro­lė veis­lės gal­vi­jus

Zoo­tech­ni­ko spe­cia­ly­bę tu­rin­tis Ro­mual­das Kar­pas pra­dė­jo ūki­nin­kau­ti su­si­grą­ži­nęs 9 hek­ta­rus tė­vo že­mės. Pa­laips­niui pir­ko plo­tus iš vals­ty­bės ir pri­va­čių sa­vi­nin­kų. Da­bar val­do apie 350 hek­ta­rų. Apie 200 hek­ta­rų nuo­sa­vi. Ki­ti nuo­mo­ja­mi.

Sa­vo ūkį po­nas Ro­mual­das lai­ko miš­riu. Mat, au­gi­na ja­vų, ankš­ti­nių kul­tū­rų gy­vu­lių pa­ša­rui. Dar lai­ko ke­tu­rias kar­ves. Par­duo­da pie­ną. Nors už lit­rą be­mo­ka po 12 cen­tų, kas de­ka­dą gau­na šiek tiek pi­ni­gų ei­na­mo­sioms iš­lai­doms.

Tu­ri de­šimt ark­lių. Iš jų, pa­sak ūki­nin­ko, ne­daug nau­dos. Tik tiek, kad gra­žūs ir ma­lo­nūs gy­vuliai. „Su jais ir pa­si­šne­kė­ti ga­li,“ – aiš­ki­na R. Kar­pas, ark­lių au­gi­ni­mą ir vei­si­mą įvar­din­da­mas dau­giau kaip ho­bį. Šiek tiek pa­ja­mų ūkiui pri­de­da ir ark­liai. Ku­me­lės at­si­ve­da jau­nik­lių. Juos ūki­nin­kas išau­gi­na ir par­duo­da.

Ta­čiau pa­grin­di­nė jo ūkio ša­ka mė­si­niai gal­vi­jai. Šiuo me­tu jų lai­ko 280.

Šaro­lė gal­vi­jų ban­dą R. Kar­pas su­for­ma­vo prieš pen­ke­rius me­tus, kai vie­nas Pak­ruo­jo ra­jo­no ūki­nin­kas par­da­vė vi­sus sa­vo lai­ko­mus 55 gal­vi­jus. Juos par­si­ve­žė į But­kiš­kę. Da­bar ban­da pa­di­dė­jo pen­kis kar­tus. Ją iš­plė­tė iš sa­vų gy­vu­lių. Kai kar­vės ap­si­ver­šiuo­ja, te­ly­čai­tes po­nas Ro­mual­das pa­lie­ka veis­lei. Jau­tu­kus au­gi­na tol, kol sve­ria 700 – 1000 ki­log­ra­mų, ir par­duo­da mė­sai.

Šiuo me­tu ūki­nin­kas tu­ri apie šim­tą mo­ti­ni­nių kar­vių. Maž­daug per de­šimt me­tų mo­ti­na pa­sens­ta. Tuo­met ban­dą rei­kia at­nau­jin­ti jau­no­mis te­ly­čio­mis.

Jau­tu­kus daž­niau­sia par­duo­da „Ute­nos mė­sai“. Pa­ly­gi­nus su prieš­kri­zi­nė­mis kai­no­mis, da­bar jos men­kos. Tuo­met už Ša­ro­lė veis­lės gal­vi­jų gy­vo svo­rio ki­log­ra­mą ūki­nin­kai gau­da­vo po 6,5 li­to. Da­bar mo­ka pu­sant­ro eu­ro, apie 40 eu­ro cen­tų ma­žiau. Už 700 ki­log­ra­mų svo­rio jau­tį ūki­nin­kai gau­na maž­daug 280 eu­rų ma­žiau ne­gu gau­da­vo prieš kri­zę. Per me­tus par­duo­da po 70 – 80 gal­vi­jų. Tai­gi, nuo­sto­liai tiek kar­tų pa­di­dė­ja.

Gal­vi­jų au­gi­ni­mas at­siei­na ne­pi­giai. Ūki­nin­kas sam­do po­rą šė­ri­kų. Va­sa­rą, kai pra­si­de­da šie­na­vi­mas, sam­do dar ir po­rą me­cha­ni­za­to­rių. Rei­kia pri­ruoš­ti la­bai daug pa­ša­rų. Per žie­mą gy­vu­liai suė­da 1500 ritinių pre­suo­to šie­no, 1000 to­nų si­lo­so, su­dė­to tran­šė­jo­je ir dar apie 300 ritinių šie­nai­nio. Be to, pe­ni­miems gal­vi­jams rei­kia duo­ti grū­dų.

Gy­vu­liams rei­kia daug van­dens. Už jį ūki­nin­kas taip pat su­mo­ka 200 – 250 eu­rų kas mė­ne­sį. Kai­nuo­ja ir tech­ni­kos iš­lai­ky­mas, elekt­ra.

Ta­čiau gal­vi­jų ūkis jo gy­ve­na­mo­je vie­to­vė­je – pa­lan­kiau­sia ša­ka. Kar­tais R. Kar­pas sa­ko pa­vy­dįs ūki­nin­kams, ku­rie už­sii­ma au­ga­li­nin­kys­te. Jie ga­li pail­sė­ti bent žie­mą. Bet ap­link But­kiš­kę že­mės – kal­vo­tos, ne­la­bai der­lin­gos. Iš au­ga­li­nin­kys­tės ne­daug te­tu­rė­tų nau­dos. Be to, ir jo spe­cia­ly­bė – ne ag­ro­no­mas, o zoo­tech­ni­kas.

Pa­bėg­ti ne­bė­ra kur

Prieš pust­re­čių me­tų R. Kar­pas nu­spren­dė ūki­nin­kau­ti ek­lo­giš­kai.

„Aš esu se­no su­kir­pi­mo žmo­gus. Ne­ga­liu žiū­rė­ti, kaip že­mė tie­siog še­ria­ma trą­šo­mis, – sa­vo spren­di­mą ūki­nin­kau­ti eko­lo­giš­kai aiš­ki­na R. Kar­pas. – Be to, ir pri­trę­šus ap­link But­kiš­kę esan­čio­se že­mė­se ne­gau­si ste­buk­lin­gų der­lių. Kam tuo­met pirk­ti trą­šas? Lai­kau daug gy­vu­lių, pa­kan­ka mėš­lo. Be to, uža­riu ža­lie­nas.“

Kai ne­be­per­ka trą­šų, ja­vų ir ki­tų kul­tū­rų, au­gi­na­mų gy­vu­lių pa­ša­rų sa­vi­kai­na su­ma­žė­ja.

Šių me­tų R. Kar­po ūkio der­lius jau bus lai­ko­mas eko­lo­giš­ku. Mat, bus praė­ję tre­ji me­tai po eko­lo­gi­nio ūkio įre­gist­ra­vi­mo. Ma­no­ma, jog per tiek lai­ko iš­si­va­lo že­mė, ku­ri anks­čiau bū­da­vo trę­šia­ma. Tre­ji me­tai – pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis. Po jo, ūky­je ga­mi­na­ma pro­duk­ci­ja lai­ko­ma eko­lo­giš­ka.

Eko­lo­giš­ka bus lai­ko­ma ir gal­vi­jų mė­sa. Tik di­des­nių kai­nų už ją ūki­nin­kas ne­si­ti­ki. Kol kas nei sker­dyk­los, nei mė­sos kom­bi­na­tai neats­ki­ria eko­lo­giš­kos sker­die­nos nuo nee­ko­lo­giš­kos. Ne­bent pa­ts ūki­nin­kas ją vež­tų į tur­gus ir pri­sta­ti­nė­tų kaip eko­lo­giš­ką. Bet ka­da tai da­ry­ti?

Kar­pai išau­gi­no ke­tu­ris vai­kus. Bet šei­mos gal­va ne­ri­mau­ja – var­gu ar ku­ris nors iš jų no­rės pe­rim­ti ūkį. Vy­riau­sio­ji duk­ra In­ga dir­ba mo­ky­to­ja, Ine­sa taip pat gy­ve­na mies­te, Gin­ta­rė stu­di­juo­ja. Sū­nus Pau­lius dar­buo­ja­si Nor­ve­gi­jo­je.

„Dar­bo gy­vu­li­nin­kys­tės ūky­je la­bai daug. Dar­bo va­lan­dos – nea­pib­rėž­tos. Kiek ten­ka ner­vin­tis, kai lie­tūs iš­gul­do ja­vus, iš­šą­la ar­ba su­šun­ta pa­sė­liai. Kiek ne­ri­mo, kai su­ser­ga gy­vu­liai. Tai dar­bas be poil­sio. Apie už­sie­nio ku­ror­tus ne­ga­li nė sva­jo­ti. Ir taip vi­są gy­ve­ni­mą! O dau­ge­lis juk no­ri ati­dirb­ti aš­tuo­nias va­lan­das ir at­si­sės­ti prie te­le­vi­zo­riaus,“ – jau­ni­mą su­pran­ta ūki­nin­kas.

Tik jis nie­kur jau ne­be­ža­da bėg­ti. Ir apie už­sie­nį ne­sva­jo­ja. Ži­no, jog ir ten ne­ly­ja pi­ni­gais.

„Juk nuo sa­vęs ne­pa­bėg­si, – įsi­ti­ki­nęs R. Kar­pas. – Ne­gi vis­ką me­si ir pa­lik­si? Va­žiuo­si nu­ga­ros lenk­ti sve­ti­miems? Juk tvar­tai nau­ji, pil­ni gal­vi­jų. Ir gu­mi­niai ba­tai dar ne­nu­dė­vė­ti...“

Au­to­rės nuo­tr.

PA­TIR­TIS: Zoo­tech­ni­ko spe­cia­ly­bę tu­rin­tis ūki­nin­kas Ro­mual­das Kar­pas sa­ko, jog jam pa­lan­kiau už­siim­ti gy­vu­li­nin­kys­te, nors tai sun­kes­nė ūkio ša­ka. Di­de­lius der­lius išau­gi­na tik ag­ro­no­mai.

BAN­DA: Ūki­nin­ko Ro­mual­do Kar­po Ša­ro­lė gal­vi­jų ban­da kas­met ple­čia­si.

HO­BIS: Ark­lių au­gi­ni­mą ūki­nin­kas lai­ko sa­vo ho­biu.