Daugiabučiams renovuoti rinkosi vėdinamąjį fasadą

Dau­gia­bu­čiams re­no­vuo­ti rin­ko­si vė­di­na­mą­jį fa­sa­dą

Ra­šė­me, kad su Vo­kie­ti­jos ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­gal­ba Lie­tu­vo­je bus at­lie­ka­mi bandomieji kvar­ta­li­nės re­no­va­ci­jos pro­jek­tai Šiau­liuo­se, Ute­no­je ir Birš­to­ne. Šiau­liuo­se re­no­vuo­ti at­rink­tas Drau­gys­tės pro­spek­to kvar­ta­las, ku­ria­me yra ne tik gy­ve­na­mųjų na­mų, bet ir viešų­jų erd­vių; Ute­no­je – dau­gia­bu­čiais na­mais tan­kiai ap­sta­ty­tas gy­ve­na­ma­sis ra­jo­nas; Birš­to­ne – cent­ri­nė ku­ror­to da­lis. Kvar­ta­lų re­no­va­ci­jos pa­vyz­džių jau esa­ma ne tik Vo­kie­ti­jo­je.

Au­ri­mas LUKŠ­TINS­KAS

redakcija@skrastas.lt

Pag­ra­ži­no mie­sto cent­rą

Prieš pu­sę am­žiaus pa­sta­ty­tų vie­nuo­li­kos ma­žaaukš­čių dau­gia­bu­čių kvar­ta­las Šven­čio­nių cent­re – vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­vo­je kvar­ta­li­nės re­no­va­ci­jos pa­vyz­džių, kai dau­gia­bu­čiai mo­der­ni­zuo­ja­mi ne pa­vie­niui, bet vi­si kar­tu, at­lie­kant ir inf­rast­ruk­tū­ros re­mon­to, ap­lin­kos tvar­ky­mo dar­bus.

Tik se­no­se nuo­trau­ko­se da­bar ga­li­ma iš­vys­ti, kaip var­ga­nai at­ro­dė vie­nuo­li­ka Šven­čio­nių cent­re sto­vė­ju­sių so­vie­ti­nių dviaukš­čių dau­gia­bu­čių.

Šven­čio­nių sa­vi­val­dy­bės vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė, ku­ra­vu­si dau­gia­bu­čių at­nau­ji­ni­mo pro­jek­tą, Ri­na Ri­maš sa­ko, kad re­no­vuo­da­mi vi­sus šiuos dau­gia­bu­čius kar­tu jie sie­kė vie­nin­ges­nio, es­te­tiš­kai pa­trauk­les­nio re­zul­ta­to šiam, Šven­čio­nių cent­re įsi­kū­ru­siam kvar­ta­lė­liui.

„Mies­to cent­ras da­bar pa­gra­žė­jo, o šių na­mų gy­ven­to­jai mo­ka už šil­dy­mą dvi­gu­bai ma­žiau ne­gu mo­kė­jo anks­čiau. Po at­nau­ji­ni­mo šių na­mų ener­gi­nė kla­sė pa­ki­lo nuo E iki B“,– pa­sa­ko­ja ji.

Rin­ko­si vė­di­na­mą­jį fa­sa­dą

Ri­na Ri­maš sa­kė, kad pa­sta­tų išo­rės ap­dai­lai bu­vo pa­si­rink­tas vė­di­na­mo­jo, bet ne tin­kuo­ja­mo fa­sa­do va­rian­tas.

Vė­di­na­mi fa­sa­dai su ak­mens va­tos šil­ti­ni­mo sluoks­niu, anot jos, pa­si­žy­mi tuo, kad to­kios konst­ruk­ci­jos sie­nos „kvė­puo­ja“, jos yra il­gaam­žiš­kes­nės, nes lei­džia iš­si­ga­rin­ti drėg­mei iš pa­sta­to konst­ruk­ci­jų. Be to, to­kios sie­nos yra sau­ges­nės ir gais­ro at­ve­ju.

„Fa­sa­dų ap­dai­lai bu­vo pa­si­rink­tos ce­men­ti­nės ap­dai­los plokš­tės, ku­rios yra at­spa­rios smū­giams, il­gaam­žės, leng­vai va­lo­mos, be to, jos ne­blun­ka, jų ne­rei­kia per­da­žy­ti, nes da­žai ga­myk­lo­je de­da­mi į vi­są ce­men­to mi­ši­nį. Tie­sa, tai tru­pu­tį bran­giau ne­gu tin­ka­vi­mas, bet to­kio fa­sa­do prie­žiū­ra yra pi­ges­nė ir pa­pras­tes­nė“, – pa­si­rin­ki­mą aiš­ki­no R. Ri­maš.

Pa­sak jos, pro­jek­tuo­to­jai šį va­rian­tą pa­siū­lė dar ir to­dėl, kad dėl dur­pin­go, mink­što grun­to šio­je te­ri­to­ri­jo­je, kai ku­rių na­mų pa­ma­tai yra lin­kę ju­dė­ti. Pas­ta­tui tai ne­pa­vo­jin­ga, ta­čiau tin­kuo­tas fa­sa­das ga­li įtrūk­ti, rei­kė­tų re­mon­tuo­ti, to­dėl vė­di­na­mos sie­nos konst­ruk­ci­jos va­rian­tas čia bu­vo ge­riau­sias spren­di­mas.

Fa­sa­das – su oro tar­pu ar be jo?

Dau­gia­bu­čių kvar­ta­lo mo­der­ni­za­vi­mo dar­bus at­li­ko UAB „Žeis­ta“. Bend­ro­vės dar­bų va­do­vas Ed­var­das Aba­ro­vič sa­kė, kad fa­sa­dams ir plokš­tiems su­tab­din­tiems sto­gams at­nau­jin­ti nau­do­tos tik Lie­tu­vos ga­min­to­jų me­džia­gos: UAB „Mi­da LT“ ri­ti­ni­nė sto­go dan­ga, UAB „Pa­roc“ ak­mens va­ta sto­gui ir sie­noms, UAB „Eter­nit Bal­tic“ tie­kia­mos per vi­są plokš­tės ma­sę da­žy­tos pluoš­ti­nio ce­men­to plokš­tės.

Rem­da­ma­sis sta­ty­bi­nin­ko pra­kti­ka ir sa­vo il­ga­me­te pa­tir­ti­mi E. Aba­ro­vič pa­ly­gi­no la­biau­siai pa­pli­tu­sius na­mų ap­šil­ti­ni­mo bū­dus – vė­di­na­mą­jį fa­sa­dą – su oro tar­pu ir ne­vė­di­na­mą­jį – be oro tar­po.

Pa­sak jo, oro tar­pas lei­džia na­mo sie­noms ir šil­ti­ni­mo me­džia­gai iš­džiū­ti, net jei jos dėl ko­kių nors prie­žas­čių su­drėks­ta, o ne­vė­di­na­mą fa­sa­dą bū­ti­na sau­go­ti nuo vi­di­nės drėg­mės.

Pa­sak E. Aba­ro­vič, žvel­giant iš var­to­to­jo pu­sės – vė­di­na­ma­sis fa­sa­das su ap­dai­los plokš­tė­mis yra daug tvir­tes­nis, at­spa­res­nis smū­giams. Eksp­loa­tuo­ti vė­di­na­mą­jį fa­sa­dą yra ge­ro­kai pa­pras­čiau, nes pri­rei­kus re­mon­tuo­ti ap­dai­lą, pa­kan­ka pa­keis­ti vie­ną vė­di­na­mo fa­sa­do ap­dai­los ele­men­tą ki­tu.

O kai pri­rei­kia re­mon­tuo­ti ne­vė­di­na­mą­jį fa­sa­dą, tuo­met ten­ka jo da­lį per­tin­kuo­ti bei per­da­žy­ti per vi­są plokš­tu­mą. Be to, iš­pur­vin­tą ar iš­tep­lio­tą vė­di­na­mo fa­sa­do vie­tą ga­li­ma nu­plau­ti va­lik­liais, tuo tar­pu tin­kuo­to fa­sa­do nu­plau­ti be­veik neį­ma­no­ma. Daž­niau­siai iš­tep­lio­tą vie­tą ten­ka per­da­žy­ti.

Sta­ty­bų pro­ce­se vė­di­na­ma­sis fa­sa­das taip pat tu­ri daug pri­va­lu­mų. Pir­miau­sia, dar­bo me­tu ne­nau­do­ja­mi jo­kie šla­pie­ji pro­ce­sai – nei tin­kas, nei kli­jai. Tai reiš­kia, kad dirb­ti ga­li­ma esant ir nei­gia­mai tem­pe­ra­tū­rai. Ce­men­ti­nės fa­sa­do ap­dai­los plokš­tės tvir­ti­na­mos knie­dė­mis prie me­ta­li­nio kar­ka­so, į ku­rį prieš tai bu­vo kruopš­čiai su­dė­ta ak­mens va­ta.

Ant­ra, mon­tuo­ti vė­di­na­mą­jį fa­sa­dą ga­li­ma ir ly­jant lie­tui – net ir su­šla­pu­si šil­ti­ni­mo me­džia­ga vė­di­na­ma­me fa­sa­de grei­tai iš­džiūs­ta.

Įren­giant ne­vė­di­na­mą­jį fa­sa­dą, vi­so pro­ce­so me­tu rei­kia ge­ro oro. Be to, tem­pe­ra­tū­ra ne­ga­li kris­ti že­miau +5 laips­nių net nak­tį, nes prie­šin­gu at­ve­ju neiš­džius kli­jai, ku­riais kli­juo­ja­ma šil­ti­ni­mo me­džia­ga (mi­ne­ra­li­nė va­ta ar­ba po­lis­ti­ro­las). Lie­taus bei šal­čio bū­ti­na sau­go­tis ir vė­liau – tin­kuo­jant fa­sa­dą.

Pa­sak E. Aba­ro­vič, jei tek­tų re­no­vuo­ti nuo­sa­vą na­mą, tai rink­tų­si tik vė­di­na­mą­jį fa­sa­dą, o fa­sa­do ap­dai­los me­džia­gų pa­si­rin­ki­mą lem­tų es­te­ti­ka ir eksp­loa­ta­ci­jos pa­to­gu­mas bei il­gaam­žiš­ku­mas.

As­me­ni­nės nuo­tr.

PO­KY­ČIAI: Taip at­ro­do Šven­čio­ny­se re­novuo­tas kvar­ta­las.