Naujausios
Daugiabučių renovacijai nerandama statybininkų
Šiauliuose vangiai judama renovacijos keliu. Stabdo procesą ne tik gyventojų abejonės, nuolat koreguojami investiciniai projektai. Nesiveržia namų renovuoti ir statybininkai – kainos netenkina.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Statybininkai nori daugiau
Apskrities savivaldybių merai praėjusį penktadienį Šiauliuose renovacijos aktualijas aptarė su aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu. Jo nuomone, šalyje renovacijos tempas nėra blogas.
„Kai pirmąjį etapą skelbėme, manėme, kad iš 850 atrinktų daugiabučių nepritars apie 30 procentų, o nepritarė tik 10 procentų“, – sakė ministras.
Bet savivaldybių vadovai teigė, jog kliūčių renovacijai jau yra: statybininkai nerodo didelio noro dalyvauti, parengus techninius projektus paaiškėjo, kad numatomos darbų sumos nesutampa su investicinių projektų sumomis.
„Šiaulių rajone dėl to turėjome grąžinti taisyti tris investicinius projektus, – sakė rajono Savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas. – Vėl iš naujo teks kartoti visą procesą, rengti gyventojų susirinkimus, kviesti iš naujo balsuoti.“
Ministras atsakė, kad reikia peržiūrėti, pasitikrinti pagal įkainių sistemą. Jis turįs informacijos, kad rangovai jaučia „suspausto kakliuko“ principą, kelia kainas, konkursuose nedalyvauja, laukia.
„Bet žmonių apiplėšti negalima“, – sakė V. Mazuronis, informuodamas, jog rangovų ratą ketinama plėsti.
Daugiabučiams renovuoti pagal savivaldybių modelį rangovai dabar atrenkami per Centrinę pirkimų organizaciją (CPO). Pagal CPO katalogą konkursuose dalyvauja tik 64 statybos bendrovės.
Paaiškėjus statybininkų „nenorui“ juose dalyvauti, o tiksliau „norui gauti didesnius pinigus“, rengiamasi pirkimų sistemą plėsti.
Ministro teigimu, numatoma suteikti savivaldybėms pasirinkimo galimybę: ieškoti rangovų per CPO ar skelbti viešuosius pirkimus per Viešųjų pirkimų tarnybos informacinę sistemą.
Rangovai nesiveržia
Šiauliuose dar nė vienas daugiabutis, atrinktas į renovacijos pirmąjį etapą, nesulaukė rangovo. Dviem namams renovuoti buvo skelbiami rangos darbų pirkimai per CPO, bet jie buvo nesėkmingi.
„CPO informavo, kad rangovų pasiūlymai neatitiko konkurso sąlygų, – sakė Jolita Butkutė, mieste daugiabučių renovaciją administruojančios Šiaulių regiono plėtros agentūros direktorė. – Galima spėti, kad statybininkams kainos pasirodė per mažos.“
Šiuo metu per CPO rangos konkursas paskelbtas šešiems namams Šiauliuose renovuoti.
Savivaldybėje praėjusią savaitę buvo sukviesti 13 statybos bendrovių vadovai, bandyta juos sudominti daugiabučių renovacija. Iš Šiaulių statybos bendrovių tik keturios dalyvauja konkursuose per CPO sistemą.
„Šiaulių krašto“ kalbinti statybos bendrovių vadovai įvardijo ne vieną priežastį, kodėl nesiveržia daugiabučių renovuoti. Vienų bendrovių „ne ta specifika“, reikia rinkti subrangovus, kitos – turi pakankamai objektų ir „užsakymų metams“ arba netenkina kainos.
Šiaulius lenkia net rajonai
Šiaulių regione renovacijos investiciniams projektams yra pritarę 92 daugiabučiai. Iš jų 72 namams teikti kreditus sutiko bankai, 53 daugiabučiai yra pradėję techninių projektų ir rangos darbų pirkimus, o 24 daugiabučiuose pradėti rangos darbai.
Šiauliuose į pirmąjį renovacijos etapą buvo atrinkta 18 namų. Iš jų 13 yra pritarę investiciniams projektams. Savivaldybės duomenimis, keturiems namams, kurių gyventojų pritarė renovacijai, tačiau minimalia dauguma (mažiau nei 60 procentų), bankai atsisakė suteikti kreditus.
Į antrąjį renovacijos etapą regione panoro įsijungti 184 namai. Iš jų Šiaulių mieste – tik 29. Palyginimui, Šiaulių rajone – 30, Akmenės rajone – 42.
Ypač prastai Šiauliai atrodo didžiųjų miestų fone. Vilniuje, pavyzdžiui, antrajame etape dalyvauja 200, Kaune – 100 daugiabučių.
„Aukso amžiumi“ nenori pasinaudoti
„Apmaudu, kad daugiabučių namų gyventojai, bendrijos vangiai įsijungia į procesą, – sako Juras Andriukaitis, Šiaulių miesto vicemeras. – Nuvilia žmonių neryžtingumas, užsitąsėme susirinkimuose, vėl tenka koreguoti investicinius projektus.“
Jis pabrėžia, jog dabar yra renovacijos „aukso amžius“, kurio gali ateityje nebūti. 40 procentų valstybės paramos renovacijai galima sulaukti, jeigu per šiuos metus bus pasirinkti rangovai, o per kitus metus bus atlikta renovacija.
Lenkijoje, pavyzdžiui, daugiabučiams renovuoti valstybės parama sudaro tik 11 procentų.
Lietuvoje parama yra didesnė nei 40 procentų, nes valstybė visiškai padengia investicinių projektų ir techninių projektų rengimo išlaidas.
„Toks įspūdis, jog automatiškai kyla priešprieša, jeigu valdžia siūlo renovaciją, – stebisi vicemeras. – Niekaip nesuvokiama, kad po renovacijos būstas bus visai kitokios vertės. Kol paskolą išsimokės, šildymo mokesčiai bus apie 10 procentų mažesni. Negi geriau mokėti tą pačią kainą už šildymą, kaip dabar, ir turėti sukiužusį butą?“
Kad gyventojai valdžios paslaugomis abejoja, rodo ir faktai. Apie 30 miesto daugiabučių yra apsisprendę renovuoti namus patys – ne per Savivaldybės parinktą administratorių.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
RENOVACIJA: Daugiabučių namų atnaujinimo programa įgyvendinama nuo 2005 metų. Per beveik devynerius šios programos gyvavimo metus šalyje buvo renovuota tik 500 namų. Nuo praėjusių metų pavasario finansavimą renovacijos darbams gavo ir ją užsitikrino apie 600 namų. Skaičiuojama, kad šiuo metu renovacijai rengiasi apie 2,5 tūkstančio daugiabučių. Iš viso Lietuvoje yra apie 38 tūkstančiai daugiabučių namų, kuriems reikalinga renovacija.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SITUACIJA: Šiaulių vicemeras Juras Andriukaitis apgailestauja, jog ne tik statybininkų stinga, bet ir gyventojai vangiai žiūri į renovaciją: „Įspūdis toks, jeigu valdžia siūlo, automatiškai kyla priešprieša.“
BROKAS: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas teigia, jog rajone trims daugiabučiams procesą teks kartoti iš naujo – dėl taisyti grąžinamų investicinių projektų.