Derlius – po stogu, bet žiemkenčiai – vandenyje

Der­lius – po sto­gu, bet žiem­ken­čiai – van­de­ny­je

Kiau­no­riuo­se (Kel­mės r.) ūki­nin­kau­jan­tis Gin­tau­tas Ba­ne­vi­čius pa­sta­rą­sias sa­vai­tes per pa­rą mie­go­jo vos po tris-ke­tu­rias va­lan­das. Ūki­nin­kui vi­są lai­ką te­ko pri­žiū­rė­ti grū­dų džio­vyk­lą.

Nors kiau­no­riš­kis ir nu­kū­lė vi­są der­lių, bet ne­si­bai­gian­tis lie­tus ke­lia nau­jų rū­pes­čių. Jau pa­sė­ti žiem­ken­čiai mirks­ta van­de­ny­je, pa­va­sa­rį ga­li tek­ti at­sė­ti.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Pa­si­se­kė nuim­ti vi­są der­lių

Ūki­nin­kas Gin­tau­tas Ba­ne­vi­čius iš Kiau­no­rių nu­kū­lė vi­są, 300 hek­ta­ruo­se užau­gin­tą, der­lių. Der­liu­mi ne­si­skun­džia. Kvie­čių iš hek­ta­ro by­rė­jo maž­daug po sep­ty­nias to­nas, grū­dų ko­ky­bė – ge­ra.

„Pa­si­se­kė, šiaip taip spė­jau. Nu­kū­liau ir ja­vus, ir pu­pas, ir žir­nius. Pu­pų šie­met bu­vau sė­jęs 40 hek­ta­rų. Da­bar kaip tik ir jos džio­vi­na­mos, o iš­džiu­vu­sios ve­ža­mos par­duo­ti“, – pa­sa­ko­jo G. Ba­ne­vi­čius, ne­si­trau­kian­tis nuo džio­vyk­los. Jei pa­lan­kes­niais žem­dir­biams me­tams ūki­nin­kas iš­nau­do­da­vo po pen­kias to­nas ku­ro, šie­met su­de­gi­no 11 to­nų.

„Dar ge­ra sa­vai­tė, ir džio­vi­ni­mas bus baig­tas. Pail­sė­siu. Apie po­rą mė­ne­sių ne­tu­rė­jau ato­kvė­pio, mie­gui lik­da­vo po tris-ke­tu­rias va­lan­das. Bi­jau net pri­sės­ti, kad neuž­mig­čiau, nors džio­vyk­la ir ne­men­kai triukš­mau­ja“, – sa­kė Gin­tau­tas Ba­ne­vi­čius. Ūki­nin­kas, iš anks­to su­da­ręs su­tar­tis, pu­sę šių­me­ti­nio der­liaus grū­dų jau par­da­vė. Vien kvie­čių – 700 to­nų, dar – pu­pų, žir­nių. Pas­ta­ro­ji kul­tū­ra ypač ge­rai už­de­rė­jo. Bet, jei bū­tų nors tru­pu­tį pa­vė­la­vęs žir­nius nu­kul­ti, ga­lė­jo ir jo­kio der­liaus ne­gau­ti. Prie dir­vos pla­ka­mi žir­niai ne­tru­ko su­gul­ti, iš­by­rė­ti ir su­dyg­ti. Li­ku­sią der­liaus da­lį Gin­tau­tas Ba­ne­vi­čius lai­kys iki ki­tų me­tų.

Pa­sak ūki­nin­ko, jam ne­ko­kie bu­vo per­nai me­tai dėl pra­sto der­liaus. Te­ko net sko­lin­tis. Šie­met ti­ki­si ati­duo­ti, nes der­lius – kur kas gau­ses­nis, o su­pir­ki­mo kai­nos – pa­na­šios.

300 hek­ta­rų plo­te pa­sė­lius au­gi­nan­tis Gin­tau­tas Ba­ne­vi­čius neiš­si­vers­tų be pa­gal­bi­nin­kų. Ūki­nin­kas gy­rė Au­gus­ti­ną Ba­gū­ną ir Egi­di­jų Val­čiu­ką – darbš­čius, pa­ti­ki­mus dar­bi­nin­kus, my­lin­čius že­mę. „Pui­kūs žmo­nės, ku­riems ga­li­ma pa­ti­kė­ti bet ko­kius dar­bus“, – pa­žy­mė­jo ūki­nin­kas.

Pa­sė­lių nė­ra ap­si­drau­dęs

Ūki­nin­kas Gin­tau­tas Ba­ne­vi­čius pa­sė­lių nė­ra ap­si­drau­dęs.

Kiau­no­riš­kis tvir­ti­no, jog drau­di­mas esan­tis bran­gus. Be to, nuo kai ku­rių ri­zi­kų net ne­drau­džia­ma. „Jei per trum­pą lai­ką iš­kris­tų la­bai daug lie­taus, bū­tų pri­pa­žin­ta liū­tis, drau­di­mas kom­pen­suo­tų bent da­lį nuo­sto­lių. Bet jei mer­kia ke­lias sa­vai­tes, tai jau pa­čio žem­dir­bio rei­ka­las, kaip užau­gin­tą der­lių ar nau­jus pa­sė­lius iš­sau­go­ti“, – sa­kė G. Ba­ne­vi­čius.

Lie­tu­vo­je pa­sė­lius nuo liū­ties, aud­ros, iš­ša­li­mo ir sti­chi­nės saus­ros drau­džia vie­nin­te­lė drau­di­mo bend­ro­vė. Ta­čiau iš­gu­lę rap­sai ar ankš­ti­niai pa­sė­liai nė­ra drau­džia­ma­sis įvy­kis, o ankš­ti­niai au­ga­lai drau­džia­mi tik nuo kru­šos.

Sto­vin­čio van­dens pa­da­ry­ti nuo­sto­liai pa­sė­liams nė­ra ap­draus­ti, iš­sky­rus at­ve­jus, kai van­duo pa­va­sa­rį sto­vi lau­kuo­se dėl įša­lu­sios že­mės.

Žie­mi­niai kvie­čiai skęs­ta van­de­ny­je

Nors ūki­nin­kas ga­li džiaug­tis su­spė­jęs lai­ku nu­kul­ti vi­są der­lių, bet ne­si­liau­jan­tys lie­tūs gąs­di­na ką tik pa­sė­tiems lau­kams.

„Pa­sė­jau žie­mi­nių kvie­čių, o jau van­de­ny­je skęs­ta, tie­siog pa­plū­dę. Ne­ži­nia, ar su­dygs. O jei ir su­dygs, ar iš­gy­vens per žie­mą. Nuos­to­liai bet ko­kiu at­ve­ju – neiš­ven­gia­mi. Jei ir neiš­mirks vi­si plo­tai, da­lį tik­rai teks at­sė­ti. Iš­li­ku­sie­ji bus su­si­lpę, ge­ro der­liaus ti­kė­tis tik­riau­siai ne­ver­ta“, – svars­tė G. Ba­ne­vi­čius.

Ūki­nin­ka­vi­mo į mo­ky­to­ja­vi­mą ne­be­keis­tų

Kiau­no­riš­kis ūki­nin­kas yra įgi­jęs fi­zi­kos mo­ky­to­jo spe­cia­ly­bę, bet mo­ky­to­ju dir­bo vos tre­jus me­tus.

„To­kia bu­vo ta­ry­bi­nė sis­te­ma. Te­ko dirb­ti di­rek­to­riu­mi, pir­mi­nin­ku. Ūki­nin­kau­ju apie 20 me­tų, ūki­nin­ka­vi­mo į mo­ky­to­ja­vi­mą jau ne­keis­čiau“, – tvir­ti­no.

Au­to­rės nuo­tr.

300 hek­ta­rų že­mės tu­rin­tis ūki­nin­kas neiš­si­ver­čia be dar­bi­nin­kų. G. Ba­ne­vi­čius (de­ši­nė­je) gy­rė pa­ti­ki­mą, darbš­tų dar­bi­nin­ką Au­gus­ti­ną Ba­gū­ną.

Kiau­no­riuo­se ūki­nin­kau­jan­tis Gin­tau­tas Ba­ne­vi­čius sa­kė to­kio lie­tin­go ru­dens se­niai neat­si­me­nan­tis. Ūki­nin­kas džiau­gia­si spė­jęs ja­vus nu­kul­ti, bet ne­ri­mau­ja dėl van­de­ny­je mirks­tan­čių, ne­se­niai pa­sė­tų žiem­ken­čių.