Naujausios
Neretai šios diskusijos dalyviai atsiduria tarp dviejų kategoriškų stovyklų. Vienos pusės argumentai remiasi dirbtinių eglučių gamybos poveikiu aplinkai. Kita pusė prieštarauja, kad kasmet kirsti gyvus medelius vien dėl kelių savaičių džiaugsmo nėra nei tvaru, nei atsakinga.
Natūralu, kad galima suabejoti, kuris iš šių dviejų pasirinkimų yra tvaresnis ir draugiškesnis aplinkai. Kad apsispręsti būtų lengviau, verta susipažinti su dirbtinių bei gyvų kalėdinių eglučių privalumais ir trūkumais.
Dirbtinė eglutė gražu, bet ar tikrai praktiška?
● Atrodo gerai, bet nėra gyvas medis. Kai kurios dirbtinės eglutės iš tiesų gaminamos labai kokybiškai ir atrodo gana panašios į natūralius medelius. Galite net užtrukti minutėlę, kad suvokti, jog tai nėra gyvas augalas. Bet būkime atviri – tai tėra plastiko, metalo ir dar kaži kokių medžiagų mišinys.
● Tvarumas. Dirbtinių eglučių gerbėjai dažnai pasitelkia argumentą, kad nusipirkę vieną eglę naudos ją ne vienerius metus. Nereikės kasmet aukotigyvo medelio, kuris galėtų toliau augti kažkur miške.Bet dažnai nesusimąstoma, kad beveik visos šventinei prekybai skirtos eglutės yra auginamos tam skirtuose ūkiuose ir tik pavieniai gatvės prekeiviai prekiauja miške nukirstais medeliais. Tokios žaliaskarės dažniausiai turi labai retą šakų lają ir savo išvaizda nė iš tolo neprilygsta plantacijose auginamų medelių grožiui.
Vien plastiko gamyba yra neatsiejama nuo naftos perdirbimo, didelio į aplinką išmetamų teršalų kiekio ir milžiniškų energijos sąnaudų. Kad kompensuotų susidariusį anglies pėdsaką, dirbtinis medis turi tarnauti mažiausiai 10, o idealiausiu atveju – 20 metų.
Tai tik idealiausias scenarijus, bet tiesa tokia, kad dauguma žmonių plastikinius medelius keičia po 5-7 metų. Dažnai pasikeitus poreikiams, nebereikalinga plastikinė dekoracija lengva ranka išmeta į sąvartyną, kur pamažu irdama ji guli daugybę šimtmečių. Dėl skirtingų medžiagų mišinio kol kas dirbtinių eglių beveik neįmanoma perdirbti. Įprastai tai yra metalo ir plastiko junginys. Tokios technologijos, skirtos būtent dirbtinėms eglutėms perdirbti, dar nėra. Kokia išvada peršasi? Ogi ta, kad įsigiję šią puošmeną ir po penkerių metų ją išmetę, padarysite aplinkai daugiau žalos nei kasmet rinkdamiesi gyvą eglutę. Tai nemalonu, bet tai yra faktas. Dirbtinis gyvos žaliaskarės pakaitalas tvariu taps tik tuo atveju, jeigu tarnaus jums kelis dešimtmečius, o vėliau jį paveldės jūsų vaikai bei anūkai.
● Plastiko kvapas. Ar teko pastebėti, kad išpakavus naują dirbtinę eglutę juntamas aštrus specifinis plastiko kvapas? Jis atsiranda dėl gamyboje naudojamų medžiagų. Nors kvapas gali išnykti per kelias dienas, pirmasis įspūdis lieka ne itin malonus.
● Dulkės ir pelėsis. Ar žinojote, kad prieš puošiant plastikinį medelį reikia kruopščiai nuvalyti ar net nuplauti? Kodėl? Todėl, kad nupuošta eglutė visiems likusiems metams keliauja į sandėliavimo vietą. Ten laikoma, ypač jei yra nesandariai supakuota, ji pasidengia dulkėmis ir kitais nešvarumais. O jei supakuotą dekoraciją planuojate laikyti rūsyje, dėl aplinkoje tvyrančios drėgmės joje gali atsirasti ir pelėsis.
Dažnai dėl alergijų natūraliems eglės kvapams dirbtinę alternatyvą besirenkantys žmonės nesusimąsto, kad dulkės bei pelėsis yra ne ką geresnė alternatyva.
Praktiškumas. Su šiuo argumentu ginčytis sunku – dirbtinė eglutė tikrai yra praktiškas pasirinkimas. Per kelias minutes papuoši, per kelias nupuoši, supakuoji ir ramu – jokio galvosūkio, kaip ir kur išvežti perdirbimui, jokių ant grindų byrančių spyglių.
O dabar pabandykime pagalvoti: dirbtinę eglutę naudojate vos kelias savaites per metus, o likusį laiką ją reikia kažkur sandėliuoti. Gyvenant nedideliame bute ar name rasti vietos dar vienai dėžei gali būti šiek tiek sudėtinga, ir kasmet tenka sukti galvą, kur ją padėti.
Ar tikrai natūralios eglutės pasirinkimas yra tvaresnis?
Miško kvapas. Gyva kalėdinė eglutė kvepia mišku. Tai yra vienas iš svarbiausių kalėdinę nuotaiką namuose sukuriančių akcentų. Vos tik įžengus pro namų duris, gyvas medelis ir sodrus sakų aromatas primena, kad artėja Kalėdos. Joks oro gaiviklis, eterinis aliejus ar kita priemonė tokio Kalėdų jausmo, kurį sukuria gyvas augalas, nepakeis. Jeigu kuris nors namiškis yra jautresnis natūraliam žaliaskarės kvapui ar net yra alergiškas, visada yra alternatyvų. Kasmet vis labiau populiarėjantys kėniai turi ženkliai mažiau juntamą kvapą. Taip pat viena iš alternatyvų galėtų būti gyvos eglutės puošimas balkone ar terasoje. Tokiu būdu tiek tradicinė eglė, tiek kėnis jūsų namus galės puošti ne tik 2-3 savaites, o prireikus – net 2–3 mėnesius.
Tvarumas. Perkant gyvą medelį specializuotoje prekybos vietoje, kuri bendradarbiauja su spygliuočių ūkiais, prisiimamas tvarus ir aplinkai draugiškas sprendimas. Galima paprašyti dokumentų, patvirtinančių pardavimo teisėtumą ir sužinoti, kur buvo augintas ir nukirstas konkretus medis. Puikus to pavyzdys – „SilverTree“ el. parduotuvė. Ši parduotuvė net ir klientams neprašius, tuos dokumentus pateikia. Joje parduodami kėniai ir eglutės auginami tik specialiai šiam tikslui skirtuose ūkiuose. Tokios plantacijos neatima vietos iš natūralių miškų. Jose augančios gyvos kalėdinės eglutės, kaip ir bet kurie kiti medžiai, sugeria anglies dioksidą ir dulkes, prisideda prie vietos ekosistemos pusiausvyrą ir suteikia buveinę daugeliui gyvų organizmų. Šie faktai patvirtina, kad aplinkosaugos požiūriu gyva eglė ar kėnis yra atsakingesnis pasirinkimas.
Utilizavimas. Retai kada gyvos eglutės atsiduria mišrių atliekų sąvartynuose. Net ir tie medeliai, kurie yra palikti prie bendrų atliekų konteinerių, nėra surenkami mišrias atliekas surenkančių šiukšliavežių. Tai tampa papildomu darbu miesto ūkvedžiams, nes kažkas turi tuos medelius nugabenti į specialiai tam skirtas eglučių surinkimo vietas. Todėl neatsakingas medelio palikimas tam neskirtoje vietoje užtraukia administracinę atsakomybę įstatymų nustatyta tvarka.
Jei gyvenate Lietuvos didmiestyje ir nenorite patys rūpintis eglutės išvežimu, yra nemažai įmonių, kurios teikia tokią paslaugą. Anksčiau paminėta „SilverTree“ komanda savo klientams tokią paslaugą teikia nemokamai. Ji atsakingai rūpinasi visais iš savo klientų surinktais medeliais. Kirsti medžiai perduodami perdirbti ir tampa trąša ar biokuru, o vazonuose auginti kėniai ar eglės pavasarį persodinami į dirvą. Jei šventiniu laikotarpiu jie buvo tinkamai prižiūrimi, net 90 proc. jų sėkmingai prigyja ir žaliuoja toliau.
Taigi tiek dirbtinės, tiek gyvos kalėdinės eglutės pasižymi savais privalumais bei trūkumais. Tačiau pasvėrus argumentus, sunku paneigti, kad natūrali žaliaskarė šventėms suteikia daugiau autentiškumo ir yra aplinkai draugiškesnis pasirinkimas.