Dizainerės vizijoje – baras ir galerija

Dizainerės vizijoje – baras ir galerija

Sezoninė parodų erdvė ir lauko kavinė Šiauliuose. Vieta, kuri skatintų aktyviau domėtis menu. Atsižvelgdama į panašios erdvės trūkumą, jos projektą sukūrė Šiaulių universiteto dizaino specializacijos dailės magistrantė Dovilė Čikotienė. Ji sakė norinti meną priartinti prie platesnio rato žmonių, kurie galerijose nesilanko.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Menas arčiau žmonių

Dvilypė erdvė, kurioje susipina lyg ir nieko bendra neturinčios zonos – ekspozicijų erdvė ir lauko kavinukė. Funkcinio dizaino projektą kaip baigiamąjį magistro darbą sukūrusi šiaulietė D. Čikotienė norėjo sukurti jaukią miesto zoną, kuri taptų traukos centru.

„Projektą kūriau atsižvelgdama į faktą, kad Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvaras yra sutvarkytas, tačiau jame yra neužpildytų vietų. Kavinei numačiau konkrečią vietą – plotą priešais Šiaulių dailės galeriją, šalia Kaštonų alėjos“, – pasakojo projekto autorė. Šią erdvę būtų galima išnaudoti šiltuoju metų laiku.

Dovilė patikina, jog savo projektu nesiekė pakeisti galerijos, tačiau norėjo meną priartinti prie platesnio rato žmonių, kurie įprastai galerijose nesilanko.

„Į galeriją reikia susiruošti, o čia einant į darbą prabėgomis galima pamatyti profesionalius kūrinius. Vartotojui paduodama sukramtyta informacija“, – šypteli dizainerė.

Kurdama projektą D. Čikotienė domėjosi, jog analogiškų erdvių Lietuvoje mažai, jos daugiau randamos užsienio miestuose. Daug pavyzdžių yra Londone, kur kasmet skirtingose vietose statomuose daugiafunkciniuose paviljonuose-kavinėse vyksta ne tik parodos, bet ir meno renginiai, tokių erdvių taip pat gausu Helsinkyje.

Dizainerė svarsto, jog Lietuvoje tokia idėja kol kas neišplėtota, nes jai nebuvo poreikio. Šiauliuose vienintele vieta – atvira galerija lauke – ji įvardija sieną Vilniaus gatvėje, netoli amfiteatro. Ten kartais eksponuojamos parodos. Ji apgailestauja, jog ši vieta apleista, todėl jai trūksta patrauklumo – kūriniai sulaukia per mažai dėmesio.

Kėdės-sūpynės

Dizainerės vizijoje architektūrinis objektas yra mobilus – kavinę būtų galima sumontuoti skirtingose vietose, panašiai kaip steigiamos lauko kavinės atšilus orams.

„Šiuo atveju objektas yra derinamas prie sąlyginai parinktos vietos, tačiau keičiant jo vietą būtų galima ieškoti daugelio detalių variacijų – didinti ar mažinti jų skaičių, išdėstyti kita tvarka“, – komentavo D. Čikotienė. Pavyzdžiui, nenumatyta žaidimų erdvė vaikams, nes žaidimų aikštelė dabar yra priešais pasirinktą vietą.

Didžiausiai detalei – stogui, pasirinkti metalo konstrukcijų ir tekstilinės architektūros elementai. Pasak D. Čikotienės, jie atrodo lengvi, dinamiški ir atskleidžia savotišką manierą konservatyvesnėje miesto aplinkoje.

Po stogu sukurta organiška aplinka, kurioje išdėstytas baras su sėdimomis vietomis sūpynėse, staleliai lankytojams ir ekspoziciniai stendai skirtingoms vaizduojamojo meno rūšims. Stendai dalija erdvę į skirtingas zonas.

„Sūpynės vietai suteikia įdomumo ir netradiciškumo – ji kitokia, negu visos kitos kavinės. Baldus projektavau pati. Sugalvojau viską daryti iš medienos, kad jie būtų sunkūs. Tai gali būti kaip pliusas, kadangi jų niekas nestumdytų“, – praktiškumą apibūdino Dovilė.

Šiauliečiai labiausiai domisi fotografija

Norėdama sužinoti, kokius darbus žmonės labiausiai pageidautų matyti kavinėje, magistrantė atliko apklausą – žvalgybinį tyrimą. Buvo apklausta 60 įvairaus amžiaus, lyties, išsilavinimo šiauliečių. Paaiškėjo, jog pirmoje vietoje jie norėtų matyti fotografiją, po to – tapybos ir erdvinius darbus, pavyzdžiui, skulptūras.

„Šiauliečiai yra arba fotografijos gerbėjai, arba, daugumos manymu, tai tiesiog suprantamesnis menas. Kartais žiūrint į nutapytą paveikslą sako: aš čia nieko nesuprantu, o nuotraukų kalba aiškesnė“, – svarstė dizainerė.

Galima realizuoti, bet tektų tobulinti

D. Čikotienė tikslingai rinkosi minimalistinę aplinką ir šviesias, neutralias spalvas, nes norėjo, kad aplinka nevargintų ir atitiktų daugelio galerijų pagrindinius bruožus – šviesą, erdvę, neblaškantį foną, akcentuotų kūrinius, o ne aplinką, kuri konkuruotų su darbais.

Projekte pasirinktos medžiagos – mediena, metalas, stiklas, baltas nedažytas plastikas. Projekte svarbiausia forma, o ne faktūros ar spalvos.

Dizainerės sukurtą projektą verslininkams realybėje įgyvendinti būtų gana brangu – tai daugiau vizualinė idėja. Jį realizuojant tektų projektą patobulinti: pasikonsultuoti su konstruktoriais, numatyti apsaugos priemones dėl oro sąlygų ar chuliganų.

Baigusi studijas D. Čikotienė norėtų dirbti dizaino srityje, kadangi yra ragavusi ir reklamos, ir funkcinio dizaino.

Funkcinis dizainas jai artimiausias. Savo įgūdžius Dovilė jau panaudojo praktiškai – namuose sukūrė vieno kambario interjerą: „Pavyko padaryti taip, kaip norėjosi. Gyvendama kambaryje jau dvejus metus kasryt pabudusi vis dar galvoju – kaip man čia gera.“

Dovilės ČIKOTIENĖS vizualizacija

VIZUALIZACIJA: Šiaulių universiteto dizaino specializacijos dailės magistrantė Dovilė Čikotienė magistro darbe sukūrė dizaino projektą – sezoninės parodų erdvės ir lauko kavinės viziją Šiauliuose.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

PROJEKTAS: Dizaino projektą sukūrusi Dovilė Čikotienė norėjo priartinti meną prie žmonių, kurie galerijose nesilanko.