Duk­ra įpras­mi­no ry­šį su ma­ma

Duk­ra įpras­mi­no ry­šį su ma­ma

Duk­ra įpras­mi­no ry­šį su ma­ma

Žo­džių jun­gi­nys „Ma­ma pa­siu­vo“ iš Nau­jo­sios Ak­me­nės ki­lu­sią Ais­tę Oža­lins­kai­tę ly­dė­jo nuo pat vai­kys­tės. Tai įkvė­pė mer­gi­ną su­kur­ti pre­kių ženk­lą – su šiuo už­ra­šu siū­ti iš­skir­ti­nius dra­bu­žius. Kiek­vie­ną rai­dę jos ma­ma, pro­fe­sio­na­li siu­vė­ja, iš­ker­pa ir pri­siu­va pa­ti, ant eti­ke­čių už­ra­šo var­dą to, ku­riam siu­va.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

Siu­vyk­lė­lė ma­ža­me mies­te

Iš Nau­jo­sios Ak­me­nės ki­lu­si A. Oža­lins­kai­tė nie­ka­da ne­pla­na­vo su­kur­ti vers­lo ir iki šiol dra­bu­žių pre­ki­nio ženk­lo „Ma­ma pa­siu­vo“ ne­va­di­na vers­lu. Jai tai po­mė­gis, dir­ba ta­da, kai bū­na įkvė­pi­mas, ky­la no­ras, de­ga idė­ja.

Rū­bai su žais­min­gu už­ra­šu gi­mė eksp­rom­tu – kar­tą Ais­tei ki­lo min­tis tu­rė­ti džem­pe­rį su už­ra­šu „Ma­ma pa­siu­vo“. Tą pa­čią se­kun­dę pa­skam­bi­no ma­mai ir pa­klau­sė, ar ji ga­lė­tų to­kį pa­siū­ti? Ma­ma su­ti­ko. Taip pra­si­dė­jo jųd­vie­jų eks­pe­ri­men­tai: nuo pir­mo džem­pe­rio, pir­mo skel­bi­mo „Fa­ce­book“, pir­mo klien­to.

„Ma­no ma­ma yra pro­fe­sio­na­li siu­vė­ja. Nuo vai­kys­tės iš­skir­ti­niai rū­bai bu­vo siū­ti ma­mos. Ma­nęs klaus­da­vo: „Iš kur ga­vai su­kne­lę?“ –  „Ma­ma pa­siu­vo“, – at­sa­ky­da­vau. Šis žo­džių jun­gi­nys ly­di nuo vai­kys­tės, tad dra­bu­žiai ir fra­zė yra la­bai na­tū­ra­lus pre­kių ženk­lo gi­mi­mas“, – pa­sa­ko­ja A. Oža­lins­kai­tė, sa­ve va­di­nan­ti ma­mos vai­ku. „Ma­ma pa­siu­vo“ jai yra ry­šys su ma­ma, jas jun­gian­čios gi­jos įpras­mi­ni­mas.

Duk­ra dir­ba Vil­niu­je, o ma­no ma­ma – Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je, ma­žo­je siu­vyk­lė­lė­je. Kiek­vie­ną rai­dę ma­ma iš­ker­pa ir pri­siu­va sa­vo ran­ko­mis, net ant eti­ke­čių už­ra­šo bū­si­mo dra­bu­žio sa­vi­nin­ko var­dą.

„Nau­jo­joje Ak­me­nė­je ma­no šak­nys, ma­no vaiz­duo­tė­je vi­sa­da yra ma­ma, jos siu­vi­mo ma­ši­na. Kar­tais net su­si­grau­di­nu pa­gal­vo­ju­si, kiek ji daug dir­ba, gal­būt pa­var­go... Bet anaip­tol – iš­tai­ky­da­ma lais­vą mi­nu­tę ji su­gal­vos ką pa­siū­ti, net jei ir nė­ra bū­ti­ny­bės. Toks to ma­žo mies­to ža­ve­sys – ten gims­ta di­de­li da­ly­kai“, – pa­sa­ko­ja A. Oža­lins­kai­tė.

Pre­kės ženk­las – eks­pe­ri­men­tų plat­for­ma

Mer­gi­na dir­ba rin­ko­da­ros sri­ty­je – pra­dė­ju­si nuo skait­me­ni­nės rin­ko­da­ros da­bar dir­ba drau­di­mo bend­ro­vė­je, vi­sa­pu­siš­kai rū­pi­na­si įmo­nės įvaiz­džiu, rek­la­mos tu­ri­niu.

Ar su­kur­ti vers­lą iš, ro­dos, ele­men­ta­rios ir dau­ge­liui šim­tą kar­tų gir­dė­tos fra­zės rei­kia tu­rė­ti vers­lu­mo gys­le­lę? Ais­tė sa­ko, jog vers­lu­mas jai aso­ci­juo­ja­si su kū­ry­ba, verž­lu­mu, bai­mių at­si­sa­ky­mu, sa­vi­raiš­kos lais­ve.

„Esu lais­va, ku­riu – ne tik imu iš gy­ve­ni­mo, ta­čiau jam ir duo­du da­lį sa­vęs. Ma­nau, šios sa­vy­bės la­biau­siai pa­de­da vys­ty­ti nau­jus pro­jek­tus“, – svars­to A. Oža­lins­kai­tė.

Klai­dų ir ne­sėk­mės pra­dė­da­ma vers­lą ji ne­bi­jo­jo, nes „Ma­ma pa­siu­vo“ nė­ra jos pa­grin­di­nė veik­la, nuo ku­rios pri­klau­so ma­te­ria­li­nė ge­ro­vė.

„Kai no­ri­te šok­ti, ei­na­te šok­ti. Kai no­riu nau­jo su­kne­lės mo­de­lio ar nau­jo nau­jien­laiš­kio di­zai­no, rū­bo ap­ra­šy­mo – imu ir pa­da­rau. Man re­gis, vi­suo­me­nė­je yra ga­jus įsi­ti­ki­ni­mas, jog žmo­gus tu­ri kaž­kam duo­ti ata­skai­tą, ką ir ko­dėl da­ro. Aš taip ne­ma­nau. Ne­mėgs­tu su­var­žy­mų, da­rau tik tai, kas pa­tin­ka ir da­ro ki­tus lai­min­gus“, – sa­ko Ais­tė.

Jos ma­ny­mu, nė­ra klai­dų – yra tik pa­tir­ties vai­siai. Ka­dan­gi daž­niau­sios klai­dos gy­ve­ni­me ar vers­le gims­ta iš ne­su­si­kal­bė­ji­mo, svar­bu pa­jaus­ti sa­vo pa­šne­ko­vą ar au­di­to­ri­ją.

Vers­las kaip na­me­lis ne­gy­ve­na­mo­je sa­lo­je

Il­gai „Ma­ma pa­siu­vo“ bu­vo tik Ais­tė ir ma­ma, ta­čiau dau­gė­jant už­sa­ky­mų, pre­ky­bos vie­tų, pro­jek­tų idė­jų, at­si­ra­do po­rei­kis priim­ti į ko­man­dą dau­giau žmo­nių. Di­džiau­sias vers­lo iš­šū­kis bu­vo su­ras­ti „sa­vus“.

„Man tai bu­vo lyg ati­duo­ti sa­vo vai­ką nau­jai auk­lei, nes juk tik aš ži­nau, ko rei­kia, kaip per­duo­ti tą ži­no­ji­mą ki­tam žmo­gui? Ta­čiau „Ma­ma pa­siu­vo“ au­gi­mas yra 100 pro­cen­tų jau­nų, smal­sių, me­niš­kų žmo­nių dė­ka“, – pa­sa­ko­ja A. Oža­lins­kai­tė.

Šiuo me­tu ko­man­do­je dir­ba bū­si­ma ma­dos di­zai­ne­rė Emi­li­ja Vis­kon­tai­tė. Ais­tė sie­kia per­duo­ti sa­vo pa­tir­tį jai, kad bū­si­ma ma­dos di­zai­ne­rė ga­lė­tų at­si­skleis­ti ir su­si­kur­ti tvir­tą pa­grin­dą sa­vo kar­je­ros pra­džiai. Pa­sak A. Oža­lins­kai­tės, dar vie­nas di­de­lis iš­šū­kis yra ne­bi­jo­ti da­lin­tis.

„Svar­bu do­mė­tis pa­sau­liu, skai­ty­ti, skir­ti lai­ko tik sau, bend­rau­ti su žmo­nė­mis, ku­rie įkve­pia – tai yra kū­ry­bos kom­po­nen­tai. Svar­biau­sia su­tik­ti tei­sin­gus žmo­nes, kur­ti at­mos­fe­rą, ku­ri įkve­pia dar­bui“, – sa­ko vers­li mer­gi­na. Ko­man­do­je dir­ban­čius žmo­nes ji va­di­na plėt­ros va­rik­liu.

Pre­kių ženk­lo kū­rė­ja sa­ko, jog ku­riant vers­lą pri­va­lu neat­si­lik­ti nuo klien­to – nai­vu ti­kė­tis, kad jis pri­si­tai­kys. To­dėl svar­bu bū­ti prie­ky­je, ieš­ko­ti ino­va­ty­vių spren­di­mų, ana­li­zuo­ti rin­ką ir iš­si­skir­ti.

„Vers­lą įsi­vaiz­duo­ju kaip na­me­lį ant jū­ros kran­to ne­gy­ve­na­mo­je sa­lo­je. Kad jį pa­sta­ty­tum, tu­ri su­si­pa­žin­ti su sa­la, jos aug­me­ni­ja, gy­vū­ni­ja, ieš­ko­ti me­džia­gų, rei­ka­lin­gų pa­ma­tui, sie­noms, sto­gui. Tu­ri ke­liau­ti, nu­plauk­ti to­li ir par­si­pluk­dy­ti tai, ką ra­dai jū­ro­je, iš to įsi­reng­ti na­mo vi­dų. Jei plau­ki jū­ro­je, tu­ri pa­nir­ti la­bai gi­liai, kad iš­trauk­tum lo­bį ir ga­lė­tum jį par­ne­šti į na­mus. Kai pa­sta­tai na­mą ir jį įsi­ren­gi, pri­va­lu pa­si­kvies­ti sve­čių. Pa­tar­čiau kiek­vie­nam pra­de­dan­čia­jam at­ras­ti sa­vo sa­lą, ži­no­ti, iš ko pa­sta­ty­ti na­mą ir ko­kius sve­čius pa­kvies­ti“, – vers­lą pra­de­dan­čiam žmo­gui pa­ta­ria A. Oža­lins­kai­tė.

Emi­li­jos VIS­KON­TAI­TĖS nuo­tr.

Pre­kių ženk­lo „Ma­ma pa­siu­vo“ kū­rė­ja ir puo­se­lė­to­ja Ais­tė Oža­lins­kai­tė sa­ko, jog ku­riant vers­lą klai­dų nė­ra, tai – pa­tir­ties vai­siai. Vers­lo kū­ri­mas jai yra kū­ry­bi­nė veik­la, to­dėl nė­ra prie­žas­ties bi­jo­ti, ne­ban­dy­ti.

Ga­bi­jos LA­BU­TY­TĖS nuo­tr.

Emi­li­jos VIS­KON­TAI­TĖS nuo­tr.

Dra­bu­žius su už­ra­šu „Ma­ma pa­siu­vo“ ga­mi­na Ais­tės Oža­lins­kai­tės ma­ma, gy­ve­nan­ti Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je.