Naujausios
Duona su kitais produktais sudaro maisto piramidės pagrindą
Nuo seno lietuviai tikėjo, kad Šv. Agotos dieną pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Šventinti duoną populiaru ir šiandien. Apie šį kasdienį, visų mėgstamą produktą pokalbis su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiąja specialiste Vida Jarošiene.
– Kiek duonos kepimo įmonių užregistruota Lietuvoje?
– Lietuvoje šiandien duoną kepa daugiau kaip 300 gamybos įmonių. Tai daugiausia nedidelės įmonės, kurios priskiriamos mažos rizikos grupei. Galima drąsiai teigti, kad duona mūsų šalyje gaminama kokybiška ir labai plataus asortimento.
– Ar tiesa, kad valgant daugiau duonos, žmonės gali greičiau nutukti?
– Tai klaidinga nuomonė. Duona kartu su kitais grūdiniais produktais ir daržovėmis bei vaisiais sudaro maisto pasirinkimo piramidės pagrindą, tai reiškia, kad šiuos produktus rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną. Duonoje esantys sudėtiniai angliavandeniai gerai pasisavinami, jie panaudojami organizmo energinėms reikmėms. Baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis paros maisto davinyje turi būti 1:1:4, t. y. angliavandeniams turi tekti didžiausia dalis.
– Kiek žmogus vidutiniškai per dieną suvalgo duonos?
– Lietuvos kaime iki XX amžiaus vidurio duona buvo pagrindinis maistas, jos suvalgydavo iki 1,5 kg per dieną. Dabar šio maisto produkto suvartojama ženkliai mažiau. Lietuvos gyventojas kasdien suvalgo per 100 g duonos.
– Kokią duoną reikėtų rinktis?
– Daugiau mineralinių bei skaidulinių medžiagų ir vitaminų yra duonoje, iškeptoje iš visų grūdo dalių (dar vadinamų viso grūdo ar pilno grūdo) miltų. Specialistai taip pat rekomenduoja valgyti duoną su skaldytais, traiškytais ar pjaustytais grūdais.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų duomenimis, 100 g juodos duonos vidutiniškai yra 1,07 g druskos, o šviesios duonos – 0,94 g druskos. Taigi, vidutinis duonos valgytojas (suvalgantis 100 g duonos per dieną) suvartoja beveik penktadalį rekomenduojamo druskos kiekio. Labai svarbu rinktis mažiau druskos turintį šį produktą.
– Ar daug gaunate nusiskundimų dėl duonos gaminių?
– 2017 metais dėl nekokybiškos duonos ir pyrago gaminių buvo gauti 48 vartotojų skundai, iš kurių 16 pasitvirtino. 8 atvejais žmonės skundėsi dėl pasibaigusių duonos gaminių tinkamumo vartoti terminų, 2 atvejais – dėl duonos sudėties, 3 – dėl duonoje rastų svetimkūnių ir 3 – dėl netinkamų duonos laikymo sąlygų.
– Į ką reikia kreipti dėmesį perkant duoną?
– Jei duona supakuota – rekomenduočiau atidžiai perskaityti ženklinimo informaciją etiketėse, kuriose turi būti pateiktas sudedamųjų dalių sąrašas, maistingumo deklaracija, nurodytos laikymo sąlygos.
– Ar galima valgyti pelėsiu užterštą duoną?
– Pradėjusios pelyti duonos negalima valgyti, net ir apipjaustyto kepaliuko, jeigu apipelijęs buvo ir nedidelis plotelis. Pelėsių išskiriamos kenksmingos medžiagos užteršia visą duoną, jos gali kauptis žmogaus organizme. Pelijimą sukelia mikroskopiniai grybai, kurie išskiria kancerogeninius mikotoksinus. Todėl rekomenduotina duoną pirkti dažniau, bet po mažesnį kiekį, kad būtų galima suvartoti per 3–4 dienas.
– Kur geriausia laikyti duoną?
– Duoną geriausia laikyti sausoje vietoje, gerai vėdinamoje patalpoje, kambario temperatūroje. Tinka laikyti ir duoninėje, be ją būtina prižiūrėti, dažniau plauti (galima naudoti acto skiedinį), po to gerai išdžiovinti.
– Kokiais atvejais duonoje susidaro akrilamidas?
– 2002 m.etais švedų mokslininkai nustatė, kad aukštoje temperatūroje kaitinant krakmolingus maisto produktus iš cukrų ir natūraliai maiste esančios amino rūgšties asparagino susidaro kancerogeninė medžiaga – akrilamidas. Daugiausiai akrilamido gali būti stipriai apkepusioje, maždaug 0,5 cm storio duonos plutoje ir pade. Todėl prieš valgant, apdegusią plutą ar padą būtina nupjauti.
Pagal VMVT inf.
Lietuvos gyventojas kasdien suvalgo per 100 g duonos.Nuotraukoje – vakaronė sostinės Katedros aikštėje.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.