Eglės avantiūra – sveikuoliški saldumynai

Eg­lės avan­tiū­ra – svei­kuo­liš­ki sal­du­my­nai

Eg­lė Kar­pa­vi­čiū­tė nė­rė į vers­lą: pra­dė­jo kur­ti svei­kuo­liš­kus sal­du­my­nus „Ska­nu nu“ ir jais pre­kiau­ti. Po moks­lų Bir­žų „Sau­lės“ gim­na­zi­jo­je ji stu­di­ja­vo kū­ry­bi­nes in­dust­ri­jas Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te. Bai­gu­si ba­ka­lau­ro stu­di­jas su­vo­kė, jog no­ri dirb­ti su žmo­nė­mis, kur­ti jiems pa­tin­kan­čią, mo­ty­vuo­jan­čią dar­bo ap­lin­ką, to­dėl įsto­jo į Kau­no tech­no­lo­gi­jų uni­ver­si­te­to Žmo­nių iš­tek­lių va­dy­bos spe­cia­ly­bės ma­gist­ro stu­di­jas. „Stu­di­juo­da­ma dar aiš­kiau pa­ma­čiau, ko no­riu. No­riu ne tik ge­rin­ti dar­bo są­ly­gas žmo­nėms, bet ir pa­ti kur­ti sva­jo­nių dar­bo vie­tas“, – sa­ko jau­no­ji vers­li­nin­kė.

– Kaip gi­mė svei­kai sal­džio­ji idė­ja?

– Ji gi­mė iš mei­lės mais­tui, o ypač – sal­du­my­nams, bei no­ro lais­vai kur­ti ir sa­ve rea­li­zuo­ti. Sam­do­mas dar­bas daž­nai var­žo lais­vą kū­ry­bą, nes tu pri­va­lai ati­tik­ti rei­ka­la­vi­mus ir neišk­lys­ti iš rė­mų.

– Ar sun­ku bu­vo su­si­do­ro­ti su vers­lo pra­džia­moks­liu ir kaip tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti? Juk ne vel­tui dau­ge­lis de­juo­ja, kad vers­lo pra­dė­ti Lie­tu­vo­je neį­ma­no­ma?

– Pui­kus vers­lo pra­džia­moks­lis yra in­ter­ne­tas ir drau­gai, pa­žįs­ta­mi, ku­rie jau tu­ri šios pa­tir­ties ir ga­li pa­si­da­lin­ti. Vi­sa­da at­si­ran­da iš­šū­kių, bet tuo pa­čiu kas­dien mo­ko­mės. „Ska­nu nu“ – dar la­bai jau­nas ir švie­žias vers­las, tad tiek apie pel­nin­gu­mą, tiek apie nuo­sto­lius kal­bė­ti anks­ti. Mes su ko­le­ge (vers­lą ku­ria­me dvie­se) ne­sa­me iš tų vers­li­nin­kių, ku­rios pir­ma gal­vo­ja apie pi­ni­gus, vė­liau apie vi­są ki­tą. Mes pir­miau­sia da­ro­me tai, kad mums bū­tų įdo­mu, pa­trauk­lu, ge­ros ko­ky­bės, o tik vė­liau skai­čiuo­jam. Ma­nau, kad to­kia nuo­sta­ta pa­de­da bent pa­ban­dy­ti pra­dė­ti sa­vo vers­lą prieš pra­de­dant de­juo­ti, jog Lie­tu­vo­je vers­las žlu­gęs. Juk pa­tir­tis neį­kai­no­ja­ma.

– Iš ko­kios ar­ba iš kie­no vir­tu­vės sal­dai­niai pra­de­da ke­lio­nę į gur­ma­nų pil­vus? Įdo­mu bū­tų su­ži­no­ti vi­są jų ke­lią.

– Pa­tiks­lin­siu: sal­dai­niai ke­liau­ja ne į gur­ma­nų pil­vus, o la­biau į sma­li­žių, ku­rie gal­vo­ja, ką de­da į pil­vą. Ne­pa­va­din­čiau sal­du­my­nų spe­ci­fi­nio sko­nio ar keis­tais. Jie la­bai na­tū­ra­lūs, da­ro­mi iš rie­šu­tų, sėk­lų, uo­gų, ne­tu­ri ste­buk­lin­gų prie­sko­nių ir pa­na­šiai.

Nau­do­ja­me tik al­ter­na­ty­vius sal­dik­lius, to­kius kaip aga­vų, da­tu­lių, kle­vų si­ru­pas, me­dus. Kur­da­mos re­cep­tus, idė­jų se­mia­mės iš įvai­rių re­cep­tų kny­gų, in­ter­ne­to, ta­da pa­pil­dom jas sa­vo mėgs­ta­mais ing­ri­dien­tais, ap­gal­vo­ja­me, kaip pa­teik­si­me. Kai ir gal­vo­je, ir len­ty­no­se vi­sa­da tu­ri­me il­gą svei­ka­tai nau­din­gų pro­duk­tų są­ra­šą bei ga­li­mus jų de­ri­nius, tuo­met idė­jos gims­ta la­bai pa­pras­tai – eks­pe­ri­men­tuo­jant.

Kol kas šiuos sal­du­my­nus ruo­šia­me, pa­kuo­ja­me ir pri­sta­to­me pa­čios su ko­le­ge. Kas yra su­si­dū­ręs, tas su­pran­ta, jog vers­lo pra­džio­je pa­ts esi ir di­rek­to­rius, ir par­da­vė­jas, ir va­ly­to­jas ir spe­cia­lis­tas.

– Kiek lai­ko kas­dien su­gaiš­ta­te ruoš­da­ma sal­dai­nius?

– Prik­lau­so­mai nuo už­sa­ky­mų, bet vi­du­ti­niš­kai 3 va­lan­das per die­ną.

– Ko­kiems pro­duk­tams pa­ti ati­duo­da­te pir­me­ny­bę? Ar su­si­gun­do­te ce­pe­li­nais?

– Mo­čiu­tės pa­ruoš­ti vir­tų bul­vių ce­pe­li­nai su varš­ke man yra kaip iš­ga­ny­mas. Tik­rai nie­ka­da jų neat­si­sa­ky­čiau. Ta­čiau Kau­ne sten­gia­mės rink­tis leng­ves­nius pro­duk­tus: daug dar­žo­vių, vai­sių, viš­tie­nos, žu­vies, įvai­rių kruo­pų. Ry­tas vi­sa­da pra­si­de­da avi­ži­ne ko­še. Ne­su la­bai griež­ta šiuo klau­si­mu, bet sten­giuo­si val­gy­ti tai, kas lei­džia man ge­rai jaus­tis ir yra man nau­din­ga.

– Kaip įsi­vaiz­duo­ja­te sa­vo vers­lo ke­lią atei­ty­je?

– Pir­miau­sia sva­jo­ja­me apie elekt­ro­ni­nę par­duo­tu­vę, ku­rio­je vi­si leng­vai ga­lė­tų už­si­sa­ky­ti sal­du­my­nų į na­mus. Vė­liau no­rė­tu­me ati­da­ry­ti „Ska­nu nu“ ka­vi­nu­kes, kur bū­tų ga­li­ma įsi­gy­ti sal­du­my­nų ar jais pa­sma­li­žiau­ti vie­to­je.

Kal­bė­jo­si Edi­ta MI­KE­LIO­NIE­NĖ

As­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Svei­kuo­liš­kų sal­du­my­nų kū­rė­jos: bu­vu­si bir­žie­tė Eg­lė Kar­pa­vi­čiū­tė (de­ši­nė­je) ir jos bend­ra­min­tė bei vers­lo par­tne­rė Re­na­ta.