
Naujausios
Eglės avantiūra – sveikuoliški saldumynai
Eglė Karpavičiūtė nėrė į verslą: pradėjo kurti sveikuoliškus saldumynus „Skanu nu“ ir jais prekiauti. Po mokslų Biržų „Saulės“ gimnazijoje ji studijavo kūrybines industrijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Baigusi bakalauro studijas suvokė, jog nori dirbti su žmonėmis, kurti jiems patinkančią, motyvuojančią darbo aplinką, todėl įstojo į Kauno technologijų universiteto Žmonių išteklių vadybos specialybės magistro studijas. „Studijuodama dar aiškiau pamačiau, ko noriu. Noriu ne tik gerinti darbo sąlygas žmonėms, bet ir pati kurti svajonių darbo vietas“, – sako jaunoji verslininkė.
– Kaip gimė sveikai saldžioji idėja?
– Ji gimė iš meilės maistui, o ypač – saldumynams, bei noro laisvai kurti ir save realizuoti. Samdomas darbas dažnai varžo laisvą kūrybą, nes tu privalai atitikti reikalavimus ir neišklysti iš rėmų.
– Ar sunku buvo susidoroti su verslo pradžiamoksliu ir kaip tai pavyko padaryti? Juk ne veltui daugelis dejuoja, kad verslo pradėti Lietuvoje neįmanoma?
– Puikus verslo pradžiamokslis yra internetas ir draugai, pažįstami, kurie jau turi šios patirties ir gali pasidalinti. Visada atsiranda iššūkių, bet tuo pačiu kasdien mokomės. „Skanu nu“ – dar labai jaunas ir šviežias verslas, tad tiek apie pelningumą, tiek apie nuostolius kalbėti anksti. Mes su kolege (verslą kuriame dviese) nesame iš tų verslininkių, kurios pirma galvoja apie pinigus, vėliau apie visą kitą. Mes pirmiausia darome tai, kad mums būtų įdomu, patrauklu, geros kokybės, o tik vėliau skaičiuojam. Manau, kad tokia nuostata padeda bent pabandyti pradėti savo verslą prieš pradedant dejuoti, jog Lietuvoje verslas žlugęs. Juk patirtis neįkainojama.
– Iš kokios arba iš kieno virtuvės saldainiai pradeda kelionę į gurmanų pilvus? Įdomu būtų sužinoti visą jų kelią.
– Patikslinsiu: saldainiai keliauja ne į gurmanų pilvus, o labiau į smaližių, kurie galvoja, ką deda į pilvą. Nepavadinčiau saldumynų specifinio skonio ar keistais. Jie labai natūralūs, daromi iš riešutų, sėklų, uogų, neturi stebuklingų prieskonių ir panašiai.
Naudojame tik alternatyvius saldiklius, tokius kaip agavų, datulių, klevų sirupas, medus. Kurdamos receptus, idėjų semiamės iš įvairių receptų knygų, interneto, tada papildom jas savo mėgstamais ingridientais, apgalvojame, kaip pateiksime. Kai ir galvoje, ir lentynose visada turime ilgą sveikatai naudingų produktų sąrašą bei galimus jų derinius, tuomet idėjos gimsta labai paprastai – eksperimentuojant.
Kol kas šiuos saldumynus ruošiame, pakuojame ir pristatome pačios su kolege. Kas yra susidūręs, tas supranta, jog verslo pradžioje pats esi ir direktorius, ir pardavėjas, ir valytojas ir specialistas.
– Kiek laiko kasdien sugaištate ruošdama saldainius?
– Priklausomai nuo užsakymų, bet vidutiniškai 3 valandas per dieną.
– Kokiems produktams pati atiduodate pirmenybę? Ar susigundote cepelinais?
– Močiutės paruošti virtų bulvių cepelinai su varške man yra kaip išganymas. Tikrai niekada jų neatsisakyčiau. Tačiau Kaune stengiamės rinktis lengvesnius produktus: daug daržovių, vaisių, vištienos, žuvies, įvairių kruopų. Rytas visada prasideda avižine koše. Nesu labai griežta šiuo klausimu, bet stengiuosi valgyti tai, kas leidžia man gerai jaustis ir yra man naudinga.
– Kaip įsivaizduojate savo verslo kelią ateityje?
– Pirmiausia svajojame apie elektroninę parduotuvę, kurioje visi lengvai galėtų užsisakyti saldumynų į namus. Vėliau norėtume atidaryti „Skanu nu“ kavinukes, kur būtų galima įsigyti saldumynų ar jais pasmaližiauti vietoje.
Kalbėjosi Edita MIKELIONIENĖ
Asmeninio albumo nuotr.
Sveikuoliškų saldumynų kūrėjos: buvusi biržietė Eglė Karpavičiūtė (dešinėje) ir jos bendramintė bei verslo partnerė Renata.