Emigrantams įsigyti būstą tapo sudėtingiau

Emig­ran­tams įsi­gy­ti būs­tą ta­po su­dė­tin­giau

Lie­tu­vo­je lie­pos 1 die­ną įsi­ga­lio­jo su ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu su­si­jęs kre­di­to įsta­ty­mas, ku­riuo va­do­vau­jan­tis ban­kai iš­duo­da pa­sko­las tik ta va­liu­ta, ku­ria mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas pa­sko­los ga­vė­jui. Nors da­lis ban­kų vis dar tei­kia pa­sko­las ki­ta va­liu­ta at­ly­gi­ni­mus gau­nan­tiems lie­tu­viams, ta­čiau ir juo­se rei­ka­la­vi­mai per­ne­lyg griež­ti.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tų tei­gi­mu, itin su­griež­tin­tas pa­sko­lų būs­tui tei­ki­mas at­bai­dys da­lį emig­ran­tų, no­rin­čių grįž­ti gy­ven­ti į Lie­tu­vą.

Daug var­go

Nor­ve­gi­jo­je gy­ve­nan­ti ir dir­ban­ti klai­pė­die­tė tei­gė, jog ji kar­tu su vy­ru dėl būs­to pa­sko­los krei­pė­si į ban­ką, ku­ris skel­bė vis dar su­tei­kian­tis pa­sko­las tiems, ku­rie gau­na at­ly­gi­ni­mus ne eu­rais.

Šią va­sa­rą vos pra­dė­ję ak­ty­vias būs­to Lie­tu­vo­je paieš­kas lie­tu­viai bu­vo ra­mūs, jog pro­ble­mų dėl pa­sko­los ne­bus. Su­tuok­ti­niai tu­rė­jo ne­ma­žai san­tau­pų pra­di­niam įna­šui (dau­giau nei pra­šė ban­kas), o abie­jų at­ly­gi­ni­mai ge­ro­kai vir­ši­ja Lie­tu­vo­je gau­na­mą vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą. Maž­daug ket­ve­rius me­tus Nor­ve­gi­jo­je gy­ve­nan­ti mo­te­ris dir­ba lo­gis­ti­kos sri­ty­je, o prieš aš­tuo­ne­rius me­tus į Skan­di­na­vi­ją iš­vy­kęs vy­ras įstei­gė sta­ty­bos įmo­nę.

„Nusp­ren­dė­me pirk­ti (...) ban­kui pri­klau­siu­sį ne­baig­tos sta­ty­bos na­mą (...). Jo kai­na bu­vo 55 tūks­tan­čiai eu­rų. Pirk­da­mi būs­tą mes bu­vo­me pa­si­ruo­šę įneš­ti 20 tūks­tan­čių eu­rų. Ta­čiau pro­ble­mos, sie­kiant gau­ti pa­sko­lą, pra­si­dė­jo nuo pir­mo­jo su­si­ti­ki­mo su va­dy­bi­nin­ke“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Emig­ran­tams te­ko pa­teik­ti dau­gy­bę do­ku­men­tų bei sa­vo­mis lė­šo­mis at­lik­ti na­mo įver­ti­ni­mą. Už tai jie su­mo­kė­jo 200 eu­rų. Sie­kiant gau­ti pa­sko­lą rei­ka­lau­ja­ma tu­rė­ti vie­ne­rių me­tų sta­žą ir dirb­ti pa­gal ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, taip pat pa­ro­dy­ti, ko­kias pa­sko­las jie pa­siė­mę už­sie­ny­je. Vi­si do­ku­men­tai tu­rė­jo bū­ti iš­vers­ti iš nor­ve­gų kal­bos į lie­tu­vių, o tai kai­na­vo dar apie 300 eu­rų.

„Nors pa­tei­kė­me vi­sus do­ku­men­tus, ban­kui už­kliu­vo, jog ma­no vy­ras tu­ri sa­vo įmo­nę Nor­ve­gi­jo­je ir esą su­dė­tin­ga nu­sta­ty­ti gau­na­mą pel­ną, – to­liau pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. – Na, ką da­ry­si, ma­nė­me, jog už­teks ir ma­no vie­nos at­ly­gi­ni­mo – juk 35 tūks­tan­čių eu­rų pa­sko­la pa­ly­gin­ti ne­di­de­lė su­ma.“

Vis dėl­to pro­ble­mos ne­si­bai­gė – ne­be­ti­ko ir pa­teik­ta mo­ters dar­bo su­tar­tis, nu­spręs­ta pa­sko­los ne­be­teik­ti.

„Ne­se­niai to­je pat dar­bo­vie­tė­je pa­ki­lo ma­no at­ly­gi­ni­mas ir dėl to te­ko per­ra­šy­ti dar­bo su­tar­tį. To­kia pro­ce­dū­ra įpras­ta Nor­ve­gi­jo­je. Ta­čiau ban­kas įver­ti­no, kad dėl­to ne­tu­riu rei­kia­mo vie­ne­rių me­tų sta­žo, ne­pai­sant to, kad įmo­nės pa­va­di­ni­mas tas pa­ts, di­rek­to­riaus pa­ra­šas tas pa­ts. Tai­gi, nors Lie­tu­vo­je tu­rė­jo­me lai­duo­to­jus bei pra­di­nį įna­šą, pa­sko­los vis tiek ne­ga­vo­me“, – ap­gai­les­ta­vo grįž­ti į tė­vy­nę pla­nuo­jan­ti lie­tu­vė.

Vis dėl­to grįž­ti į Lie­tu­vą su­tuok­ti­niai ryž­to ne­pra­ra­do. Jie ra­do ki­tą al­ter­na­ty­vą – už pra­di­nį įna­šą nu­si­pir­ko že­mės skly­pą ir ban­dys sa­vo­mis lė­šo­mis sta­ty­ti na­mą.

Ieš­ko­ti spren­di­mų tu­rė­tų ir vals­ty­bė

Lie­tu­vos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plėt­ros aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Sta­tu­le­vi­čius pri­ta­rė, jog rei­ka­la­vi­mai gau­ti būs­to pa­sko­lą ta­po itin griež­ti ir tai truk­do emig­ran­tams grįž­ti į Lie­tu­vą.

„Būs­tas, dar­bo vie­ta bei ga­li­my­bė leis­ti vai­kus į dar­že­lius ar mo­kyk­las daž­niau­siai tam­pa gy­vy­biš­kai svar­bio­mis ap­lin­ky­bė­mis, ku­rias su­da­rius žmo­nės nu­spren­džia grįž­ti į gim­tą­ją ša­lį. Kol to nė­ra, žmo­nės dėl sa­vo spren­di­mo dve­jo­ja. „Bre­xit“ še­šė­lis, va­liu­tos kur­so svy­ra­vi­mai di­des­nei da­liai lie­tu­vių, gy­ve­nan­čių Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, su­ku­ria prie­lai­das svars­ty­ti apie su­grį­ži­mą, ta­čiau, su­griež­ti­nus būs­to pa­sko­lų są­ly­gas, no­rin­čių­jų grįž­ti su­ma­žės“, – tei­gė M. Sta­tu­le­vi­čius.

Anot pa­šne­ko­vo, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­to­jai ieš­ko spren­di­mų, kaip ge­rin­ti są­ly­gas, ta­čiau tuo tu­rė­tų už­siim­ti ir vals­ty­bė. Juk ką tik pre­zi­den­tė pa­skel­bė pro­gra­mą „Work in Lit­hua­nia“, ku­rios tiks­las ska­tin­ti už­sie­ny­je gy­ve­nan­čius lie­tu­vius kar­je­ros siek­ti sa­vo gim­ti­nė­je. Šiuo me­tu esą kal­ba­ma tik apie ap­ri­bo­ji­mus, ap­sun­ki­ni­mus, ta­čiau no­rė­tų­si, kad vals­ty­bė steng­tų­si ak­ty­viau pri­trauk­ti žmo­nes, vi­lio­jant juos leng­va­to­mis.

Paš­ne­ko­vas tei­gė ne­ma­nan­tis, kad su­griež­ti­ni­mai ban­kams ar­ti­miau­siu me­tu kei­sis, nes to­kį nu­ro­dy­mą ban­kai ga­vo iš Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko. Ne­bent ne­pa­si­ten­ki­ni­mas kil­tų eu­ro­pi­niu mas­tu. „Prie to tu­rė­tų pri­si­dė­ti ir Lie­tu­va. Reik­tų su­rink­ti fak­ti­nius duo­me­nis, kad to­kia di­rek­ty­va ap­sun­ki­na žmo­nėms ga­li­my­bę pa­si­sko­lin­ti. Gal­būt ir pa­ti vals­ty­bė ga­lė­tų pri­siim­ti da­lį va­liu­tų svy­ra­vi­mo ri­zi­kos“, – mąs­tė pa­šne­ko­vas.

Anot jo, dėl su­griež­tė­ju­sių rei­ka­la­vi­mų nu­ken­tės ne tik emig­ran­tai, bet ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to par­da­vė­jai. Anks­čiau emig­ran­tų per­ka­mi būs­tai Lie­tu­vo­je su­da­rė apie 5-7 pro­cen­tus, ta­čiau da­bar šis pro­cen­tas ma­žė­ja.

„Da­lis po­ten­cia­lių pir­kė­jų jau at­si­sa­kė min­čių įsi­gy­ti būs­tą, nes jie ta­po ar­ba ne­tin­ka­mi kan­di­da­tai gau­ti pa­sko­lą, ar­ba to­kią pa­slau­gą gau­ti ta­po la­bai su­dė­tin­ga. Da­lis tur­būt su­ra­do ki­tų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių – gal­būt pa­si­nau­do­jo kre­di­to uni­jų tei­kia­mo­mis pa­slau­go­mis, ku­rios yra la­bai bran­gios, siek­da­mi gau­ti di­de­lę pa­sko­lą“, – tei­gė aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius.

Tiems, ku­riems gau­ti pa­sko­lą su­dė­tin­ga, M. Sta­tu­le­vi­čius kol kas siū­lo vie­nin­te­lę al­ter­na­ty­vą – grieb­tis iš­per­ka­mo­sios nuo­mos.

Pa­ta­ria kreip­tis į ke­le­tą ban­kų

Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Man­tas Za­la­to­rius tei­gė ma­tan­tis pro­ble­mi­nių niuan­sų taip su­griež­ti­nant būs­to pa­sko­lų ga­vi­mo są­ly­gas. Tai la­biau­siai ga­li pa­jus­ti emig­ran­tai. Dėl to aso­cia­ci­ja ža­dė­jo ini­ci­juo­ti tam tik­rus po­ky­čius.

„Pa­gal šie­met įsi­ga­lio­ju­sias kre­di­to įsta­ty­mo nuo­sta­tas, at­si­ra­do „kre­di­to už­sie­nio va­liu­ta su­tar­ties“ są­vo­ka. Pap­ras­tai ta­riant, nau­jas kre­di­ta­vi­mo są­ly­gas, vi­sų pir­ma, ga­li pa­jaus­ti emig­ran­tai, ku­rie gau­na pa­ja­mas sva­rais, kro­no­mis ar bet ku­ria ki­ta už­sie­nio va­liu­ta, ta­čiau no­ri im­ti kre­di­tą eu­rais, ir mū­sų ša­lies gy­ven­to­jai, ku­rie no­ri im­ti pa­sko­lą ki­ta va­liu­ta – ne eu­rais. To­kioms pa­sko­loms nu­ma­ty­tos pa­pil­do­mos ri­bo­jan­čios prie­mo­nės“, – tei­gė aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas.

Kai ku­rių ban­kų klien­tai esą to­liau ga­li gau­ti mi­nė­tas pa­sko­las, o štai ki­ti ban­kai pri­pa­žįs­ta, kad fi­nan­sa­vi­mas tam tik­rais at­ve­jais ga­li bū­ti ap­ri­bo­tas. Ki­ti, įver­ti­nę in­ves­ti­ci­jas bei di­des­nę ri­zi­ką, kol kas tu­ri at­si­sa­ky­ti to­kių pa­sko­lų tei­ki­mo.

„Pa­ta­ria­me klien­tams, no­rin­tiems gau­ti pa­sko­lą, bū­ti­nai kreip­tis bent į ke­le­tą ban­kų ir pa­si­do­mė­ti jų są­ly­go­mis. Ti­kiu, kiek­vie­nas nea­be­jo­ti­nai at­ras nau­din­giau­sią spren­di­mą“, – pa­ta­rė pa­šne­ko­vas.

Pa­reng­ta pa­gal „Va­ka­rų eksp­re­są“

Dai­niaus La­bu­čio (EL­TA) nuo­tr.

Anks­čiau emig­ran­tų per­ka­mi būs­tai Lie­tu­vo­je su­da­rė apie 5-7 pro­cen­tus, ta­čiau da­bar šis pro­cen­tas ma­žė­ja.