Naujausios
Europinės investicijos į asfaltą ir plyteles žmonių gyvenimo nepakeitė
Europinių fondų finansinės injekcijos nepriartino Lietuvos žmonių prie europietiškos gyvenimo kokybės. Negana to, daugiau kaip dešimtyje savivaldybių per 7 metus gyvenimas suprastėjo, nes ES paramos „pagalvėlė“ per krizę nesuveikė. Kaip suveiks, jeigu daugiausia lėšų įlieta į asfaltą, po auksinėmis šaligatvių ir aikščių plytelėmis, o investicijų į ekonomiką ir žmones kliuvo tik didmiesčiams?
Daugiausia – susisiekimui
Finansų ministerijos pasamdyti ekspertai suskaičiavo, kad Lietuvos žmonių gyvenimo kokybei gerinti nuo 2007 iki 2014 metų skirta apie 3,2 milijardo eurų investicijų iš bendros Lietuvai tekusios 6,8 milijardo eurų ES struktūrinių fondų paramos.
Ekspertai įvertino 103 miestuose ir 34 miesteliuose įgyvendintus daugiau kaip 5 300 projektų ir atsakė į svarbiausius klausimus,: kur investuota, į ką ir koks investicijų poveikis žmonių gyvenimo kokybei.
Pinigine išraiška didžiausios investicijos buvo skirtos susisiekimui – 339 milijonai eurų, iš jų 93 procentai (314 mln. eurų) teko miestų ir miestelių gatvėms, aplinkkeliams.
Antroje vietoje pagal lėšų kiekį – verslo produktyvumo didinimas – 282 milijonai eurų, iš jų miestams ir miesteliams skirta 84 procentai.
Suskaičiuota, kad užimtumui skatinti skirtas investicijas „prarijo“ 5 didieji miestai, kuriems teko 38 procentai šių investicijų.
Ekspertės Neringos Viršilienės teigimu, vienam gyventojui tenkantis ES investicijų vidurkis yra apie 600 eurų, tačiau atskirose vietovėse skaičiai svyruoja nuo 12 eurų (Pilviškiai, Vilkaviškio r.) iki 14 tūkstančių eurų (Kairiai, Šiaulių r.) vienam gyventojui.
„Visur buvo finansuota daugybė projektų, bet kai leidžiamės į detales, matome, kad ne visur vienodai visko buvo tiek jau daug. Kai kur buvo daug investicijų, bet vienoje srityje. Kai pamatai bendrą paveikslą, kyla klausimų, kokį poveikį tokios investicijos gali turėti tos teritorijos gyvenimo kokybei“, – sakė N. Viršilienė.
Ekspertų grupės vadovo dr. Klaudijaus Manioko pastebėjimu, daugeliu atvejų, ypač regionų centruose, investavimo strategijos buvo formalios, realiai tai buvo tiesiog galimybė pasirinkti iš kelių „nuleistų“ projektų. Iš viso regionų centruose investuota daugiau kaip 200 milijonų eurų, pusė iš jų teko viešosioms erdvėms atnaujinti.
„Ne visi miestai vienodi, ne visiems reikia to paties. O tikslinėms teritorijoms, panašu, teko tiesiog tai, kas liko nuo sektorinių projektų“, – sakė K. Maniokas ir ragino nekartoti tų pačių klaidų įsisavinant naujo laikotarpio ES paramą. – Būtina subalansuoti sektorines ir teritorines intervencijas, steigti kompetencijos centrus, stiprinti pačių savivaldybių administracijų gebėjimus rengti tokius projektus, kurie iš tiesų spręstų tos teritorijos problemas.“
Gyvenimo kokybė didėjo menkai arba sumenko
Šiaulių apskrityje Europos Sąjungos parama pasiskirstė netolygiai. Šiaulių mieste ES investicijos siekia 50,4 milijono eurų, Šiaulių rajone – 42,9 milijono eurų, Kelmės rajone – 20,8 milijono eurų, Joniškio rajone – 17,2 milijono eurų, Akmenės rajone – 16,3 milijonai eurų, Radviliškio rajone– 15,6 milijono eurų, o Pakruojo rajone investuota tik 10,9 milijono eurų ES paramos.
Kaip keitėsi gyvenimo kokybė dėl šių investicijų? Gyvenimo kokybės indekso pokyčiai dėl ES paramos gautos nuo 2007 iki 2014 metų. Gyvenimo kokybės indeksą sudaro 6 sritys, atspindinčios materialines gyvenimo sąlygas, verslo konkurencingumą, viešųjų paslaugų ir gyvenamosios aplinkos kokybę, švietimo bei sveikatos paslaugas, saugumą.
Nors Šiaulių miestas gavo didžiausią ES paramą apskrityje, gyvenimo kokybė pagerėjo tik 0,6 procento, o Akmenės rajone pagerėjimas – 9 procentai. Joniškio rajone gyvenimo kokybės indeksas nuo 2007 iki 2014 metų išaugo 6, Šiaulių rajone – 4, Kelmės rajone – 3,4, Pakruojo rajone – 1 procentu. O Radviliškio rajone gyvenimo kokybės indeksas nukrito 1 proc.
Parengta pagal „Vakaro žinias“ (2016 06 18 „Įsisavinti milijardai į Europą nenuvedė")
INVESTICIJOS: Didžiausios investicijos buvo skirtos susisiekimui.